J. Biliūnas - Ubagas

Pasakotojas, išgyvenantis sunkią savo paties situaciją (sergantis parvažiavęs tėviškėn), suvedamas su seneliu, kuris „drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo kieman. Ištikusi nelaimė yra apėmusi visą žmogų. Slegia ne tiek nelaimė (jis jau senas, nedaug bereikią), kiek moralinė skriauda, netinkamas elgesys, kuris pažeidžia žmoniškumą, sunaikina sandorą (baigia nykti ir bitės: „kur namuos vaidai, ten bitėms ne vieta”).
Atsakymas į šį klausimą nukelia į antrąjį segmentą, kuris tiek savo forma (dialogas), yra priešingas, opoziciškas pirmajam. Pasakotojas čia veiksmą nukelia iš gražių, mielų prisiminimų į skaudžią realybę. Šio segmento tragiškumą pabrėžia žodis “tamsta”, kai tą patį žmogų prieš tai veikėjas vadino daug šilčiau (dėdė Petras), tas žmogus jam buvo artimas, o staiga tapo svetimu, atitolusiu, tarsi jam prasikaltusiu. Slogią veikėjų nuotaiką atspindi trumpi dialogo sakiniai, išreiškiantys ir susijaudinimą, bei nusakantys situacijos pokytį. Retorikos gausa šio segmento žodžius “sūnus išvarė”, paverčia tarsi savotiška ištraukos kulminacija: kur paprastai su šiluma ir švelnumu besiasocijuojantis žodis “sūnus”, čia įkūnija visas senelio skriaudas, nelaimes, užgriuvusį sielvartą. Poetui yra ypač būdingas praeities ir dabarties išgyvenimų kontrastas, matomas šio segmento pabaigoje, kur retorika (supratau, sūnus...) gilų veikėjų susijaudinimą, susimąstymą apie dar vaikystėje buvusio jo draugo, Sabaliūno sūnaus, žiaurumą, stebinantį šaltakraujiškumą (išveja savo tėvą).
Trečiasis segmentas vėl pradedamas dialogu, dar kartą pabrėžia “visą medų” iš senelio Sabaliūno širdies ir gyvenimo atėmusio sūnaus cinizmą. Šiame segmente Sabaliūnas pasiekia didžiausią emocinį susijaudinimą ( tai išduoda retorika). Akivaizdu , kad pasakotojo paskirtis šiame segmente yra išklausyti. Labiausiai pabrėžiama čia yra žmogiškumo problematika ir padėtis žmogaus , kuris yra nubaustas už tai , kad myli ( “taip juos mylėjau” ). Šis segmentas – ištraukos atomazga, nes tvyrojusi įtampa prasiveržia į išorę ir yra atvirai demonstruojama kartu su senelio ašaromis.
PASAKOTOJAS, JO POZICIJA
Pasakotojas labai tikroviškai apibūdina žmonių jausmus, pasakoja vaizdingai, nenuobodžiai, išlieka neutralus vertindamas kitų veikėjų išgyvenimus, emocijas.
Šis apsakymas – vienas jautriausių ir labiausiai autobiografiškų J. Biliūno kūrinių. Jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!