J. Biliūnas. „Ubagas“. Krikščioniškoji meilės samprata

 J. Biliūnas. „Ubagas“. Krikščioniškoji meilės samprata. Jonas Biliūnas dažnai įvardijamas kaip XIX a. pab. – XX a. pradž. ryški visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo figūra. Jonas Biliūnas buvo prozininkas, publicistas ir lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje. Per tiek metų Jonas Biliūnas savo kūryba ir savo literatūriniu paveldu sužavėjo visus savo skaitytojus ir pasekėjus, kadangi joje gausu humanistinės pasaulėžiūros, subtilaus sielos pažinimo, lyrizmo, elegiškos nuotaikos. Būtent per šiuos svarbius bruožus Jono Biliūno kai kuriuose kūriniuose atsiskleidžia ir svarbios krikščioniškosios vertybės, kaip kad ir krikščioniškoji meilė. Ji ryškiausia Jono Biliūno novelėje, pavadinimu „Ubagas“. Tad šioje kalboje aptarsiu šiame kūrinyje vaizduojamą krikščioniškąją meilės sampratą. Novelėje „Ubagas“ krikščioniškoji meilė suvokiama per žmogaus pasiaukojimą. Pasiaukojimas yra labai svarbus žmogaus gyvenimo aspektas, kuris žmogų iškelia aukščiau visko. Apie tai nemažai kalbama ir Biblijoje. Jn 15,12-14 yra sakoma: „Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus pamilau. Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ Ši biblijos citata akivaizdžiai leidžia suprasti pasiaukojimo kaip krikščioniškosios meilės sudėtinį aspektą. Tik aukodamasis žmogus parodo savo meilę ir ją matuoja savo gerumu, stengdamasis kitam žmogui daryti kuo geriau, nepaisydamas savo poreikių, kadangi mylint kažką, auka tiesiog nereikalauja jokio atsako. Apie tai net rašoma net Biblijos pirmajame laiške korintiečiams – Himne meilei: „<...> Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, <...>“. Tad akivaizdu, kad krikščioniška meilė remiasi auka be jokio atsako reikalavimo. Visa tai matoma pagrindinio veikėjo, senolio Petro Sabaliūno atveju novelėje „Ubagas“. Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kuris buvo dosnus vyras kiekvienam prašančiam pagalbos. Praeityje šis senolis visgi turėjęs jaukų būstą bei gražią šeimyną. Tačiau, vieną dieną Sabaliūnas būdamas ypač geras visiems - viską prarado. Atidavęs viską, ką turi: meilę, rūpestį, švelnumą savo vaikams, jis supranta, jog pasenęs bei tapęs ligotu jis tampa vienišas ir niekam nereikalingas, net savo paties vaikams, kuriems atidavė viską. Tačiau Sabaliūno manymu ši auka prasminga ir paremta tikra šeimyniška artimo meile. Taigi, novelėje „Ubagas“ krikščioniškoji meilė suvokiama per žmogaus savanorišką pasiaukojimą kitiems. Jono Biliūno kūrinyje „Ubagas“ krikščioniškoji meilė taip pat suvokiama per atlaidumą. Visas šis atlaidumas yra labai susijęs su prieš tai aptarta žmogaus pasiaukojimo savybe, kadangi būtent Jono Biliūno „Ubage“ besiaukojantis dėl savo sūnaus Petras Sabaliūnas susiduria ir su atlaidumu. Šis atlaidumas taip pat reiškiasi per ypač didelę meilę sūnui ir nepaisymą jo visų jaunatviškų nuklydimų, kuriuose jis pamiršta tėvą ir visiškai neįvertina jei jo, nei jo aukos. Tad Petras Sabaliūnas kūrinyje gailiai išgyvendamas viską ir pasakodamas sutiktam studentui savo ubagišką dalią ir buvusį gyvenimą ir esamas kančias verkiant tyromis, nesumeluotomis ubagiškomis ašaromis, įprasmina ir krikščioniškąją meilę per ypatingai didelį atlaidumą. Taip pat kaip ir pasiaukoti, atleisti gali tikrai ne kiekvienas. Ypač, jeigu skriauda ir žala, kaip Petro Sabaliūno atveju yra gana didelė ir skaudi. Tačiau Petras Sabaliūnas atleidžia savo sūnui, kad šis nesirūpina juo, paliko jį, kai tėvas viską atidavė sūnui. Petras Sabaliūnas netgi bando savo sūnų teisinti ir visas siužetas tiesiog akivaizdus Sabaliūno sūnaus pateisinimas, nes Sabaliūnas, kad ir įskaudintas, jis nepyksta. Jis atleidžia, nes jo sūnus bet kokiu atveju yra jo kraujas ir jo kūnas, tad negali pykti ant jo. Tad Sabaliūnas remiasi krikščioniškuoju meilės suvokimu. Netgi pagal Lk 6,37 yra matoma, jog sakoma: „Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.“ Arba pagal Mt 18,21-22 : „Tuomet Petras priėjo ir paklausė: “Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?” Jėzus jam atsakė: “Aš nesakau tau iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių”. Šios biblinės citatos tiesiog idealiai nusako, kad atlaidumas yra viena pagrindinių krikščioniškosios meilės sudėtinių dalių. Tik atlaidumas kelia žmogų, kaip mylintį, jautrų, nuovokų žmogų. Taigi, Jono Biliūno kūrinyje „Ubagas“ matomas atlaidumas, kaip viena krikščioniškosios meilės sudedamųjų dalių. Taigi, apibendrinant, norėčiau dar kartą pasikartoti, jog krikščioniškosios vertybės ir jų pajautos kiekvienam yra be proto svarbios ir reikšmingos. Šias krikščioniškąsias vertybes dažniausiai sudaro krikščioniškoji meilė ir netgi pagal konkrečius argumentuotus pavyzdžius matoma, jog ji ryškiausia Jono Biliūno novelėje „Ubagas“. Būtent ji parodo, kad krikščioniškoji meilė susideda iš pasiaukojimo ir atlaidumo, kaip dviejų ypač svarbių savybių, kurios leidžia suvokti krikščioniškąją meilę ir ja gyventi, kaip prasmingiausiu gyvenimo aspektu. Ačiū už dėmesį :) Informaciniai šaltiniai: http://studijos.tv3.lt/siukslynelis/referatas/12060/?page=3 http://maloneszinia.lt/Biblija-LT-KJV-2012.pdf http://www.charity.lt/biblija/temos/pasiaukojimas https://gid.lt/lietuviu-kalba/zmogaus-dvasinis-grozis-j-biliuno-kuryboje http://pasakukampelis.eu/lt/?Rasto-darbai/Moksleiviams/Lietuviu-kalbos-rasiniai/Rasinys-%E2%80%9ESkriauda-ir-atlaidumas-J.-Biliuno-kuryboje%E2%80%9C http://www.charity.lt/biblija/temos/atleidimas https://prezi.com/vrxftxc9htm8/atlaidumas/

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!