J. Biliūnas. Konspektas ir kūrinių analizės

Realizmas (XIX a. antroji pusė) 1. Realizmas didžiosiose Europos ir Amerikos literatūrose įsigalėjo apie 1840 m. (lietuvių literatūroje šiek tiek vėliau) ir vyravo iki pat XIX a. pabaigos. 2. Menininkus veikia filosofo Ogiusto Konto pozityvizmo teorija, teigianti, kad filosofiją ir mąstymą reikia grįsti gamtos ir tiksliųjų mokslų duomenimis, Čarlzo Darvino evoliucijos teorija ir Karlo Markso klasių kovos teorija. 3. Realistai savo uždaviniu laikė tyrinėti tikrovę, nustojo gilintis į filosofinius žmogaus būties klausimus, žavėtis istorijos, tolimųjų kraštų egzotika, gamta arba poetinės fantazijos skrydžiais. 4. Dėmesys sutelkiamas į žmogaus kasdienybę - visų pirma į dirbančio, vargstančio žmogaus buitį, į plačiųjų visuomenės sluoksnių gyvenimą. Todėl realistiniam menui būdingiausia visuomeninė, arba socialinė, tematika ir problematika. 5. Į tikrovę realistai stengėsi žvelgti nešališkai, objektyviai, išryškinti esminius jos bruožus. 6. Kūriniams būdingas tikslus išorinės, daiktiškosios tikrovės vaizdas ir kartu apibendrinimas, pastanga išryškinti tipiškus aplinkos ir visuomenės bruožus. 7. Ši meno kryptis paskatino šiuolaikinių literatūros žanrų, pirmiausia romano, išpopuliarėjimą. 8. Vėlyvoji realizmo atmaina, išryškėjusi XIX a. paskutiniame ketvirtyje, vadinama natūralizmu. 9. Romantizmo, realizmo ir natūralizmo epochoje yra ir svarbiausios XX a. literatūros krypties - modernizmo ištakos. Jonas Biliūnas 1879-1907 Kultūrinė aplinka Jauno žmogaus dilema Jau XIX a. pabaigoje randasi vis daugiau iš kaimo kilusių inteligentų, įsipareigojančių atgimstančiai Lietuvai. Šį sudėtingą visuomeninį procesą kultūrologas Vytautas Kavolis apibūdina taip: Tik paskutiniais XIX a. dešimtmečiais lietuviškai kalbančio žmogaus charakterį pradeda ryškiau formuoti konservatyvių tėvų ir radikalių sūnų konfliktas. Už šio konflikto slypi jausmas, kad tradiciniai autoritetai nebepajėgia tvarkyti pasaulio, į kurį jaunasis inteligentas ruošiasi išeiti. Konfliktą lemia tradicinės tėvų ir moderniosios sūnų kultūros skirtumas. Tėvai, numatydami savo vaikų ateitį, svajodavo bent vieną sūnų išmokslinti kunigu. Pasipriešinti tėvų valiai ir atsisakyti kunigystės reiškė netekti jų paramos. Tam ga­lėjo ryžtis tik valingi jaunuoliai, nebijantys savarankiškai atkakliai grumtis dėl savo gyvenimo. Kultūros atsinaujinimo laikas XX a. pradžia yra lietuvių kultūros atsinaujinimo metas. 1904 m. panaikinus spau­dos draudimą, radosi galimybė legaliai leisti ir platinti lietuvišką spaudą. Nepaprastai suaktyvėja kultūrinis gyvenimas: steigiamos muzikos, teatro, dailės, mokslo draugi­jos. Populiarėja lietuviški vakarai, rengiami koncertai, mėgėjų vaidinimai. Pirmojoje lietuvių dailės parodoje savo darbus eksponuoja Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Šimtmečio pradžioje lietuvių literatūra tęsia XIX a. realizmo ir romantizmo tradicijas, bet ryškėja rašytojų pastangos ją moderninti. Realistinė literatūra nuo socialinių temų (Žemaitė sutelkusi dėmesį į kaimo kasdienybę, žmogiškąsias ydas) nukreipia žvilgsnį į asmens psichologiją, moralines prieštaras. Prozos pasakojimas darosi subjektyvesnis, sudėtingesnis. Rašytojai nebesiekia visko paaiškinti, jiems svarbu atskleisti individo būsenas, reakcijas, todėl leidžiama pačiam žmogui kalbėti apie save. Prozos atsinaujinimas sietinas pirmiausia su Jono Biliūno kūryba. Ji yra tam tik­ros ribos ženklas. Literatūrologas Albertas Zalatorius rašė:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!