J. Aistis "Milfordo gatvės elegijos"

Kalbama apie tai, kaip reikalingi išprusę ir išsilavinę žmonės, kurių pasigendama tik tuomet, kai jų iš tikrųjų prireikia, tačiau tikrai ne tada, kai jie gali tikrai padėti.
Labai skaudžiai reaguojama bet kokios (nebūtinai lietuvių) tautos nutautinimą aiškinamasi, kada tas procesas prasidėjęs, sakoma, kad nesusikalbėjimas tarp lietuvių ir galėjęs būti pačia pagrindine nutautėjimo priežastimi. Vedama riba tarp nutautinimo, vykstančio gimtinėje, ir nutautinimo, vykstančio svetur (egzilyje). Visų pirma, nutautėjimas svetur yra natūralus, ir niekas jam atsispirti negali.4
Svarbiausias dalykas yra, bet kokiu atveju, kalba, kuri visų pirma leidžia išlikti tautai. Tik per svetimą kalbą į tautą gali ateiti svetimoji kultūra ir kalba (taip ir buvo beatsitinką Lietuvoje): visų pirma ateina svetima kalba, o tiktai tada svetimi papročiai ir būdas.
Svetimame krašte, kalba Aistis, matyt, jau pasiremdamas savąja patirtimi, pirma žmogus netenka atsineštinių papročių ir galvojimo, o paskui ir kalbą praranda.
Ypač skaudus yra tautos likimo ir skriaudos išgyvenimas. Būnant toli nuo tėvynės labai gerai matosi, kas gi joje pačioje darosi, todėl kalbėjimas apie tėvynės problemas yra aiškus, bet skausmingas. Akcentuojamas tautos istorijos tęstinumas ir galimybė jai išlikti ateityje. Remiantis religijos filosofija, tikėjimo tiesomis svarstoma, argi būtų lietuvių tauta kadaise amžių glūdumoje padariusi kam nors didelę skriaudą, kurią štai daugiau nei tūkstantis metų yra tebeverčiama atlyginti. Taigi ieškoma lietuvių tautos kančių šaltinio, galvojama apie tai, kuo ji nusikaltusi Aukščiausiajam, kad šis ją taip ilgai baudžiąs.
Aukščiausiasis minimas ir kitoje vietoje: ar nereikėtų mums dažniau pakelti balsą į Tretįjį Dievybės asmenį ir maldauti proto bei sandoros…
Tačiau ne vien dvasinės ydos daro tautai didelę žalą, Aistis sako, kad ir atsidavimas perdėm kūniškiems malonumams taip pat žlugdo tautą ir tautiškumą. Svaigalai statomi šalia karų ir revoliucijos grėsmių: bendruomenei turėtų rūpėti vien moralinės ir dvasinės gyvenimo sritys, tai yra, moralės normas jinai turėtų nustatyti, o dvasines vertybes puoselėti ir remti. Tačiau ydos tautoje kaip ir piktžolės darže, yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!