J. Aistis - Peizažas

L.Jakentaitės pranešimas „Aisčio kūryba filosofijos ir psichologijos riboje“ remiamas Maceinos pastebėjimu, jog lietuviškoji būtis labiau išreikšta ne filosofija, o daina ir poezija. Pranešėja mato Aisčio kūrybą kaip lietuviško genijaus pasireiškimą. Kiekvienas poetinis žodis - reikalingas. Tačiau ji kritiškai analizuoja ir jausmingumo vaizdavimą, remdamasi analitine psichologija. Sutinka su V. Kubiliumi, kuriam Aistis visų pirma - eleginis poetas. Psichologinė pastaba apie neoromantikų transformacijas: arba miršta jauni, arba ima rašyti proza. Daug kalbėjimo stilių ir nuostatų: kritiko, vertintojo, politiko, pragmatiko, netgi pranašo kalbėjimas. Kalbama ir apie metafizinį, ontologinį, moralinių imperatyvų Aisčio kūrybos lygmenį – kaip ir dėl ko gyventi. M.Bachtinas: sunkiau pasakyti, kas nėra literatūros filosofija. Aisčio kūrybos esatis galima užčiuopti, kur kalbama nuo chaoso prie logos. Aisčio svarstymai, kuo gyva tauta. Kas yra literatūros psichologija. Psichologija - sielos būsena, ryšio su pasauliu forma. Filosofija - kas man yra tikra, gyva, dvasios šaknys. Sakrum, surišimo su pasauliu ieškojimas ir garantas. Tai galima rekonstruoti iš vidinio poetinio peizažo, archetipų, kokią energetiką pasirenka poetas, koks ritmingumas jam būdingas. Aisčiui gražu tai, kas liūdna, o tai gali būti ir liaudies dainų įtaka. Iš liaudies dainų: gegutėlė, atlėkus į sodą, serbentų sidabrinės kekės. Skaitydami Aistį, net neįtartume, jog buvo skaitęs graikų ir lotynų autorius. Skurstančių žmonių vaikas, poetas matė prasmę širdies aukoje (eilėraštis „Katarsis“). Šiuolaikinis menas - desublimuotas. Jei su juo lyginsime Aisčio poeziją, bus gana savotiškas rezultatas. Kodėl lietuviui taip gražu, kai jis liūdi, verkia. Infantilinis sūnaus ir motinos ryšys. Aisčio eseistikoje kitaip. Lietuviai ieško tragiško herojaus, praeity ir ateity. Eseistikoje vėlgi pasitelkiama filosofija, ypač esė apie teatrą ir dramaturgiją. Aistis ragina kurti tautines tragedijas, sugrąžinti į teatrą tikrą komizmą bei tragizmą. G.Bernotienė pranešime „Tarsi šilkinis mylimosios atsižiūrėjimas. Kraštovaizdžio vaidmuo Aisčio poezijoje“ nagrinėja įvairius peizažo tipus Europos meno istorijoje, lygindama juos ir su Aisčio kūryba, praplėsdama literatūrinio peizažo tipologiją. Dailėje peizažas yra matomas. Literatūroje kitaip, tekstas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!