Įvairių šalių fizinio aktyvumo skatinimo strategijos

Lietuvos sveikatos programoje numatyta didinti šalies gyventojų fizinį aktyvumą. Joje numatoma laisvalaikiu fiziškai aktyvių moksleivių skaičių padidinti 50 proc., o iki 65 metų fiziškai pasyvių žmonių skaičių sumažinti 30 proc.
Per mažai lėšų skiriama rekreaciniams įrenginiams, parkams, dviračių takams ir kitai fizinį aktyvumą didinančiai infrastruktūrai. Kita vertus, šalyje vis daugiau kuriasi privačių sporto ir sveikatingumo centrų, sudarančių sąlygas mankštintis žmonėms, gaunantiems didesnes nei vidutinės ir didžiausias pajamas. Staigus šios rinkos augimas išryškino kompetentingų trenerių, instruktorių bei vadybininkų trūkumą. Privačiuose sporto centruose teikiamų paslaugų kokybės sistema sudarė sąlygas teikti nekokybiškas fizinio aktyvumo paslaugas. Grožio industrijos bei žiniasklaidos propaguojamas kūno kultas užėmė pagrindinę vietą daugelio privačių sporto centrų rinkodaros sistemose, taip menkinami fizinio aktyvumo tikslai ir reikšmė. Fizinio aktyvumo tapatinimas tik su kūno tobulinimu bei įžūli tokio požiūrio sklaida susijusi su tiesiogine ir netiesiogine žala visuomenės sveikatai. Todėl šio tyrimo tikslas – atskleisti šalies fizinio aktyvumo skatinimo politikos ir Lietuvos žmonių fizinio aktyvumo galimybes bei fizinio aktyvumo strategijos reikšmę (svarbą) remiantis užsienio šalių patirtimi. Straipsnyje pateikta informacija galėtų susilaukti visuomenės sveikatos specialistų, sveikatos politikų, sveikatos ugdytojų bei fizinio aktyvumo skatinimo specialistų dėmesio planuojant ir skatinant šalies gyventojų fizinį aktyvumą.
Tyrimo tikslas – atskleisti įvairių šalių, fizinio aktyvumo skatinimo strategijas.
Tyrimo objektas – kelios pasaulio šalys tarp jų ir Lietuva.
Fizinio aktyvumo samprata ir svarba
Lietuvos gyventojų senėjimas lemia didėjantį sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų poreikį, didina ligų prevencijos svarbą. Mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, labai svarbu gerinti dirbančių žmonių sveikatą, mažinti prarandamų dėl
ligų darbo dienų skaičių, ilginti darbingą amžių, mažinti ankstyvų mirčių ir neįgalumo atvejų skaičių. Senstančioje visuomenėje labai svarbi asmens gyvenimo kokybė, tiesiogiai veikianti darbingumą ir produktyvumą. Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra mažesnė nei kitų Europos šalių valstybių, atitinkamai – 63,3 ir 71,6 metų, be to, daugiausia darbo dienų prarandama dėl lėtinių neinfekcinių ligų.
Vienu pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!