Istorijos mokslas, kaip teigė Thom‘as S. Kuhn‘as, nuolat papildomas naujais įvykiais, faktais ar jų grupėmis, o pati istorija fiksuoja nuolatinius pasikeitimus ir, neišvengiamai, kliūtis, trukdančias juos kaupti. Todėl istorija gali iš esmės pakeisti dabartinę mūsų mokslo sampratą, susiformavusią fiksuojant klasikinius veikalus, pasiektus mokslo laimėjimus, o vėliau ir vadovėliuose, iš kurių kiekviena nauja mokslininkų karta mokosi dirbti savo darbą. Norint ją perimti, būtina atnaujinti ankstesnius faktus, tačiau to negali padaryti vienas žmogus per trumpą laiką, todėl nenuostabu, kad tai pačiai mokslo sričiai yra priskiraima daug mokslininkų, filosofų ar kitų specialistų. Taigi be istorijos negalėtų būti tyrinėjama nei viena mokslo šaka, tame tarpe ir ekonomika.
Ekonomika pradėjo egzistuoti tada, kai žmogui iškilo problema, kaip išlikti, ir ne vien kaip individui, bet ir kaip socialinės grupės nariui. Ši problema buvo išspręsta, nes žmonijos egzistavimas nenutrūko. Tačiau net ir dabar turtingiausiuose kraštuose daugelis žmonių skursta, vadinasi tas sprendimas nebuvo efektyvus, galima sakyti tebuvo dalinis.
Pirmykštėje bendruomenėje jau pradėjo formuotis pirmosios ekonominės sąvokos, kaip antai: dalinimasis maistu ir kitais daiktais, kol galiausiai „nė vienas asmuo negauna daugiau negu bet kuris kitas“. Tačiau šis principas nėra geras, nes jei bet kuris iš tūkstančių persipynusių visuomenės darbų bus nepadarytas, ūkinis gyvenimas žlugs. Todėl kiekvieną dieną mes esame ties žlugimo galimybe, bet ne todėl, kad nepalankios gamtos sąlygos, o todėl, jog žmogaus veiksmai yra nenuspėjami.
Per visą savo istoriją žmogus yra sugalvojąs tris būdus, kaip nuo šios problemos apsisaugoti. Vienas iš jų yra tai, kad buvo garantuotas giminės tęstinumas, pačią visuomenę organizuojant pagal savas tradicijas. Tačiau visuomenė gali imtis ir drąstiškų priemonių. „Norėdama išspręsti savo uždavinius, ji gali griebtis ir autoritarinės valdžios rimbo“. Taip susiformavo ir antrasis būdas, kad valstybės ekonomiškai išsilaikė tik visagalės valdžios dekretais bei bausmėmis.
Šie du principai daugelį šimtmečių sprendė žmogaus išlikimo problemas, todėl ši veikla negalėjo pakilti iki tyrinėjimų srities, kuri vadinama „ekonomika“. Kol visuomenė tvarkėsi remdamasi tradicijomis arba komandomis, ekonomistų jai paprasčiausiai nereikėjo.
Ilgą laiką ekonomika buvo tik rinkinys pasiūlymų, rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis tam tikrais ūkiniais atvejais, kaip spręsti kylančias problemas. Kad ekonomika taptų mokslu reikėjo daug ir įvairių mokslinių tyrimų bei paaiškinti visuomenei ekonominio gyvenimo tikrovę ne tik teoroškai, bet ir pateikiant konkrečių pavyzdžių.
Raymond‘as Barre‘as nurodo keturis, gana akivaizdžius, ekonomikos tapimo mokslu istorijos laikotarpius: ikimokslinį, mokslo gimimo, pagrindinių teorinių principų atradimo ir gilinimo, ekonominių tyrimų šiuolaikinės raidos. Šis suskirstymas padeda ne tik lengviau suprasti istorinę ekonomikos apibrėžimų kaitą, bet ir leidžia kiekvienam iš mūsų laisvai įsigilinti į jų prasmę ir reikšmę. [1; 22]
Ikimokslinis laikotarpis
Šis laikotarpis buvo fiksuojamas...
Šį darbą sudaro 1568 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!