Kaip galima kalbėti apie istorijos apibrėžimo skirtingumą (nes ji gali būti apibrėžiama skirtingai), taip galima kalbėti ir apie jos prasmę, kurią galima įvardinti skirtingai ar net kalbėti, kad jos iš viso nėra. Istorija nuo gamtos visų pirma skiriasi tuo,kad joje nuolat atsiranda kažkas nauja: nauji įrankiai, drabužiai, ginklai, nauji kūrybos būdai, naujos politinės struktūros, nauji gamybos būdai, naujos religijos, nauji meno kūriniai, naujos filosofinės sistemos. Istorijai būdingas perimamumas. Kiekviena nauja karta perima tai, kas sukurta ankstesnių kartų, ir net naujus kultūrinius simbolius kuria panaudodama iš praeities atėjusius ir išsaugotus simbolius. Istorinių simbolių tiek daug, kad žmogus tarsi nuskęsta istorijos jūroje ir nebemato nieko, kas būtų neistoriška, nesukurta ir nekuriama jo paties. K.Popperis kalba apie tai, kad istorija neturi prasmės. Ir pateikia argumentuotus, kad tai įrodytų ir pagrįstų šį teiginį. Savo E.H.Carr knygoje „Kas yra istorija?“, kurioje kalbama apie istorijos sąvoką, istoriko darbą, ryšį su faktais ir interpretacija, nesutiktų su tuo, kad istorija prasmės neturi.
Šio darbo tikslas yra atskleisti K.Poperio ir E.H.Carr požiūrį į istorijos prasmę.
Prieš pradėdamas kalbėti apie istorijos prasmę, K.Popperis pirmiausia apibrėžia, kas yra mokslas – tai faktų rinkinys, kuris priklauso nuo rinkėjo interesų ir požiūrio, pasirenkame tai, kas mus domina, nes jie siejasi su moksline teorija1. Taip yra ir su istorija, nes istorikas pasirenka tai, kas jį domina, surenka su atitinkama tema susijusius šaltinius ir daro išvadas, interpretuoja, lygina turimą informaciją.
Faktų yra daug, todėl turime rinktis, nes visko aprėpti neįmanoma ir galima atspindėti tik faktus tam tikru aspektu2.
K.Popperis lygina istoriją su fizika: „Fizikoje požiūrį atstoja fizikinė teorija, kurią galima patikrinti ieškant naujų faktų. Istorijoje nėra taip paprasta“3. Fizika priklauso apibendrinamiesiems mokslams, nes domisi bendrais dėsniais arba hipotezėmis. Istorijos mokslais vadinami tokie mokslai, kurie domisi atskirais įvykiais ir juos aiškina, nes istorijoje dėsnių negali būti. Fizikoje veikia dėsniai, kaip I.Niutono dėsnis, kad jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga...
Šį darbą sudaro 1568 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!