Išsamiai apie "Altorių šėšėly"

ALTORIŲ ŠEŠĖLY Kūrinio santrauka: https://docs.google.com/document/d/14Rsnfq4tzS4mphoSr0glD5xcrO_l4bMX/edit Liudas Vasaris - pagrindinis romano herojus, Seinų seminarijos klierikas, o vėliau kunigas, rašo eilėraščius ir negali suderinti savyje poeto ir kunigo. Šitas konfliktas, paties autoriaus išgyventas, ir sudaro romano intelektualinį emocinį branduolį: laisvės siekimas yra žmogaus esmė, o menas yra autentiškiausia tos esmės išraiška. Jis taip pat gyvena refleksijomis, kurios skrupulingai seka, analizuoja ir tardo šitą vidinį prieštaringumą - vienu atveju kunigo pareigų aspektu, kitu atveju pagal poeto pašaukimo imperatyvą. Tai abejonių, kintančių apsisprendimų, rezignacijos ir maišto dramatiška eiga, siūbuojanti nuo poetinių gamtos išgyvenimų iki košmariškų erotinių vizijų, turinti savo kryptį ir sprendimą. Į pagrindinio herojaus savistabą kiti personažai įsiterpia kaip savotiški raidos akstinai ar vidinių svarstymų argumentai. Jau pirmųjų dienų seminarijoje metu Liudas pajunta, kad šiam darbui jis neturi nei menkiausios „Dievo kibirkšties“, tačiau neketina mesti mokslų, nes galvoja, kad ateityje dar pripras prie tvarkos. Vasaris pradeda kurti, rašyti ir suvokia, kad jam tai sekasi gerai ir įstoja į slapto būrelio veiklą, bet kūrybą varžo kunigiškos dogmos. Jis stengiasi sugniuždyti savo poeto prigimtį, asmenybę, atsiriboti nuo šio pasaulio ir jo džiaugsmų, sakydamas, kad visa tai ne jam. Tapęs kunigu, jis stengiasi gerai atlikti savo pareigas, tačiau jam greitai nusibosta. Taip pat jį žeidžia aplinkinių elgesys, ypač tėvų. Jie kreipiasi į sūnų: ,,jūs, kunigėli“, ir siekia pabučiuoti ranką. Vasaris suvokia, kad geru kunigu būti negalės, todėl nusprendžia atsisakyti kunigystės ir tapti geru poetu. Veikėjų paveikslai: https://docs.google.com/document/d/1p3k-oZxo8xLPE0s3JEDbT5sN-Hoc34D7/edit# Auksė: https://docs.google.com/document/d/1qAACA9H-KpfgEw8jMY3QCwuHAhZNdhHF/edit I DALIS Pirmojoje romano dalyje „Bandymų dienos“ Vasario biografiją rašytojas pradeda ne nuo vaikystės, o nuo įstojimo į kunigų seminariją, kai dar nepatyręs, nesubrendęs jaunuolis renkasi savo gyvenimo kelią. Iš pat pradžių autorius siekia parodyti, kas atvedė į niūrius seminarijos rūmus tą poetiškos sielos valstiečių vaiką, iš prigimties lėto, neryžtingo būdo, bet neabejotinai jautrų, gabų ir mąstantį. Jis išskiria dvi priežastis. Pirma, tai tėvų valia. „Motyvai? Liudas Vasaris jais galvos sau daug nekvaršino. Taip reikėjo, kitaip nebuvo galima — ir tiek

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!