Putino „Altorių šėšėly“ konspektas apie santykius

Psichoanalizė – sielos skaidymas.
Pasamonėje slepiame tai, kas mums yra nemalonu.
Vasario stipresnis superego nei id. Pamažu nusimeta superego.
Romane galime matyti individualicazijos proceso vaizdavimą(Vasariui reikia daug jėgų ir laiko, kad jis taptų atskiru individu, ne aklai paklūstančiu aplinkao, o kuriančiu savo gyvenimą pagal individualius norus.
Superego – tėvų norai ir bažnyčios mokymas, id – polėkis kurti ir moters artumo poreikis.
Tėvai yra vienintelis autoritetas romane, prieš kurį Vasaris nemaištauja, neprieštarauja. Toks patriarchalinis santykis su tėvais lemia jo pasyvumą. Santykis su moterimi ar bažnyčia kinta, su tėvais ne.
Kritiški tėvų žvilgsniai, nepasitikėjimas, kontroliuoja.
Santykiai su tėvais lemia Vasario susidvejinimą: viešumoje jis turi slėpti tai ką jaučia. Nesutikima jis dažniausiai reiškia vidiniais monologais.
Tėvų meilė mus kankina, o kartais gal ir žudo.
Net kai Vasaris tvirtai nusprendžia, kad nebegali būti kunigas, kai nebenešioja sutanis ir nebelaiko mišių, prieš tėvų valia jis kapituliuoja(nusileidžia).
Sutana varžo jausmus kaip ir Vasarį varžo kunigystė.
Priešintis tėvam reikštų skaudžiai įžeisti juos ir gimines.
Pagarba – būdas save apsaugoti nuo drąstiško veiksmo mesti kunigystę./neleidžia daryti nieko, kas skaudintų tėvus.
SANTYKIS SU BAŽNYČIA
Bažnyčios institucija prilygsta kalėjimui. (nejauki erdvė)
Eiti į bažnyčia tam, save įtikinti, kad yra tikintis žmogus, kad neišsiskirti iš kaimo bendruomenės, nors iš pat pradžių jis abejoja ar iš tiesų nori būti kunigu.
Taigi baimė būti kitokiu t. Y, kitaip mąstančiu nei bažnyčios mokslo valdoma kaimo bendruomenė yra įpratusi, motyvuoja Vasarį gelbėtis – bėgti nuo tikrojo savęs t. y. Neleisti sau tapti laisvai mąstančiu ir savo gyvenimo kelio ieškančiu žmogumi.
Vasaris, žmogus, kuris ieško gyvo santykio su dievu.
Kitas motyvas – noras dibti lietuvai
Jis randa pateisinimą(maironį), kodėl jis, kūrybingas žmogus, turi tapti kunigu. Bijodamas būti kitokiu, tarsi ieško pasiteisinimo sau pačiam ir susikuria sau autoritetą – Maironį. Taip jis ramina save, kad ir būdamas kunigus jis gali būti ir savimi – kūreju.
Visi autoritetai – simbolinis tėvas, kuriam mes norime įtikti.
Literatūra turi kalbėti apie individualius žmones, jų jausmus.
Bažnyčia tampa superego, kuri nuolat verčiačiu ieškoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!