Išsamiai apie Aidą Marčėną

Maištininkų karta. Aidas Marčėnas (g. 1960), kaip ir S. Parulskis bei G. Grajauskas, priklauso tai lietuvių poetų kartai, kuri gimė XX a. 7-ajame deš. ir užaugo klausydama maištingos roko muzikos, todėl šie kūrėjai linkę save laikyti maištininkais, nes, anot jų pačių, nepretenduoja į viešai pripažintus menininkus. Nepriklausomybės laikų poetai vengia sentimentalumo, pakilaus tono, perdėto optimizmo – jiems rūpi poezijoje aptarti egzistencinius klausimus, žmogaus santykį su istorija ir gimtuoju kraštu, apsvarstyti poezijos, žmogaus paskirtį kintančiame pasaulyje.
Eilėraščių rinktinė „Eilinė“. Ji aprėpia 1988–2005 m. paskelbtus rinkinius: „Šulinys“, „Angelas“, „Dulkės“, „Metai be žiogo“, „Vargšas Jorikas“, „Dėvėti“, „Pasauliai“. Visi rinktinės skyrių pavadinimai užrašyti su prielinksniu „iš“, taip sukuriant naujų prasmių (pavyzdžiui, pavadinimas „Iš dulkių“ reiškia naują gyvenimą, prisikėlimą). Pats rinktinės pavadinimas yra žodžių žaismas: „eilinė“ ir ta, kuri sudėta iš eilių / eilėraščių, ir ta, kuri niekuo neišsiskiria iš kitų, paprasta, eilinė knyga. „Autoriaus žodyje“ poetas pamini S. Spilbergo filmą „Gelbstint eilinį Rajeną“ ir atskleidžia poezijos galią išgelbėti žmogų ir pasaulį. Taigi poezija suvokiama kaip galimybė pasipriešinti šiuolaikinio pasaulio chaosui ir jį suvaldyti.
• Eilėdara. A. Marčėno eilėraščiams dažnai būdinga ištobulinta, harmoninga poetinė forma, nes ritmas kuria išorinio grožio įspūdį. Čia grožį išsaugo tik eilėdara, mat eilėraščio turinys tą estetiškumą išardo, apnuogina būties skaudulius: „Siaurukas čia suka į saulę, / į rūką panyra. Ir kas / pasaulis yra? Tik apgaulė / pro grimztančių medžių šakas (eil. „Siaurukas čia suka į saulę“). Realybės detalė – į rūką nyrantis siaurukas, gyvenimo metafora, – priverčia suabejoti pasaulio, realybės tikrumu ir išgyventi egzistencinę mirties nuojautą. Eilėdara ir turinys kontrastuoja ir kituose eilėraščiuose.
• Vaikystė. A. Marčėnas itin dažnai naudoja vaikystės patirties temą. Beveik kiekvienam žmogui vaikystė – tai laikas, kuris gali tapti atrama sunkią valandą. Per individualias vaikystės patirtis atveriama tai, kas bendra daugumai. Eilėraštyje „Mano Neris“ upė, prie kurios praleistas vaikystės metas, tampa prabėgusio laiko metafora. Vaikystės laikų užuovėja –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!