Išsami darbo saugos teorija

IKI ŠPERINIO DYDŽIO SUSIMAŽINKIT PATYS 1. Žmonių saugos kursas, sudėtinės dalys Ergonomika – (gr. ergo – „darbas“; normos – „taisyklė“) – žinių sritis, kuri nagrinėja kaip darbo aplinką pritaikyti prie žmogaus fiziologinių galimybių. Darbo medicina – nagrinėja priežastis, galinčias sukelti profesines ligas. Ieško priemonių, būdų žalingų veiksnių įtakai žmonėms sumažinimui. Gaisrinė sauga – kompleksas techninių, organizacinių priemonių, gaisrų įmonėje prevencija. Civilinė sauga – kompleksas humanitarinių priemonių, kurių tikslas išsaugoti gyventojų gyvybę, kultūrines ir materialines gerybes kilus pavojui, karui ir pan. Teisiniai saugos aspektai – darbdavio ir darbuotojo santykiai saugos srityje yra reglamentuoti įstatymų ir pan. 2. Darbų saugos valdymo sistema Lietuvoje Už darbų saugą įmonėje atsako darbdavys- direktorius. Atskiruose padaliniuose- padalinio vadovai. Kiekvienam darbuotojui yra privalomos normos, taisyklės, įstatymai. Dalį pareigų(darbų saugoje) vadovas gali perduoti įgaliotam asmeniui, bet pareigų perdavimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įmonėse, kur dirba daugiau nei 50 žmonių steigiamos darbų saugos tarnybos; kur mažiau nei 50 žmonių- gali būti įpareigotas asmuo arba pats vadovas. Įmonėse kur dirba daugiau nei 50 žmonių- turi būti darbų saugos komitetai, kurie renkami iš darbuotojų ir administracijos atstovų. 3. Atsakomybe už darbų saugos normų pažeidimus Kiekvienam darbuotojui privalomos saugos normos, taisyklės. Už kiekvieną pažeidimą numatomi nubaudimai: 1. drausminės nuobaudos- už darbo įstatymų ir taisyklų pažeidimą baudžia aukštesni pareigūnai ar organai. 2. administracinė atsakomybė- už darbo įstatymų pažeidimą kaltiems pareigūnams skiriamos baudos. 3. baudžiamoji atsakomybė- baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 12 metų su turto konfiskavimu ar be turto konfiskavimo. 4. materialinė darbininkų ir tarnautojų atsakomybė. Materialinėn atsakomybėn traukiama tada, kai dirbantysis dėl nesaugių darbo sąlygų sužalojamas arba suserga profesine liga. Visa materialinė atsakomybė taikoma administracijos pareigūnui tada, kai jo veiksmuose įžvelgiama baudžiamojo(kriminalinio) nusikaltimo faktų. 4. Darbų saugos kontrolė Įmonėje nuolat vyksta darbų saugos patikra, kontrolė. Kontrolė būna 3 rūšių (pakopų): 1. valstybinė 2. administracinė 3. visuomeninė Visuomeninę kontrolę vykdo profsąjungos ir įmonėje įsteigti darbų saugos komitetai (DSK) Administracinę vykdo įmonės administracija. Valstybinė kontrolė – politika darbų saugos srityje, įgyvendinama darbo ir soc. apsaugos valstybinės inspekcijos. Valstybinė darbo inspekcija vykdo pagrindinę kontrolę mietuose, rajonuose yra padaliniai. Prie soc apsaugos ir darbo ministerijos yra technikos priežiūros komitetas. Kontrolę vygdo sveikatos apsaugos ministerija(SAM). Prie SAM yra higienos centrai. Higienos centrų inspektoriai turi teisę kontroliuoti higienos normas. Prie vidaus reikalų ministerijos(VRM) yra gaisrinės saugos departamentas. Šios tarnybos vygdo saugą, susijusią su gaisrine tarnyba. 5. Darbdavių pareigos ir atsakomybė darbų saugos srityje Už darbų saugą įmonėje atsakingas darbdavys. Darbdavys privalo: 1. Vykdyti darbus statiniuose, atitinkančiuose saugos normas 2. Gamybos priemonės privalo atitikti tam tikras normas ir reikalavimus 3. Darbdavys privalo aprūpinti dirbančius apsaugos priemonėmis 4. Privalo apmokyti darbuotojus saugiai dirbti 5. Kontroliuoti žinias, darbuotoju darbą 6. Organizuoti darbuotojų privalomas sveikatos patikras 7. Įvykus nelaimingam atsitikimui privalo būti organizuota pirmoji pagalba. Turi būti sudarytos sąlygos nelaimingo įvykio tyrimui 8. Darbdavys organizuoja darbą pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio rėžimą 9. Organizuoti darbo sąlygų, rizikos veiksnių įmonėje tyrimus 10. Pranešti darbo inspekcijai apie įmonės ar jos padalinio veiklą 11. Teigti informaciją apie nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas 6. Medicininis dirbančiųjų tikrinimas, profesinė atranka Asmenys, kurie yra veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai(jeigu dirba pavojingą darbą). Asmenys iki 18 metų privalo tikrinti sveikatą kiekvienais metais. Naktinį ir pamaininį darbą dirbantys darbuotojai privalo tikrinti periodiški. Patikros atliekamos darbo metu, už sugaištą laiką darbdavys pamoka. Atsisakęs pasitikrinti sveikatą- nušalinamas nuo darbo. Profesinių ligų sąrašą tikrina dvi ministerijos: sveikatos apsaugos ir darbo. Darbdavys turi teisę pareikalauti iš išeinančio iš darbo kad jis pasitikrintų sveikatą. 7. nelaimingi atsitikimai, jų rūšys, ištyrimo metodika Nelaimingi atsitikimai arba trauma- staigus ir trumpalaikis žmogaus kūno audinių ir organų sužalojimas, įvykęs dėl kai kurių išorinių veiksnių poveikio. Būtent trumpalaikiškumu nelaimingi atsitikimai skiriasi nuo profesinio susirgimo. Prof susirgimas ar liga atsiranda nuo ilgalaikių veiksnių. Nelaimingi atsitikimai skirstomi į dvi grupes: 1. nelaimingi atsitikimai, susiję su gamyba: 1. trauma gamyboje (įvykis darbo vietoje darbo metu) 2. nelaim atsitik pakeliui iš darbo ar į darbą 2. nelaimingi atsitikimai, nesusiję su gamyba Jei susiję su gamyba- tai gaunama 100% kompensacija, o jei nesusiję- tai mažiau arba visai negaunama. Nelaimingas atsitik susiję su gamyba tiriami, o nesusiję su gamyba- netiriami. Negamybinis nelaim atsitik tiriamas ir surašomas aktas forma N-1. tai labai svarbu s dokumentas. Jis saugomas iki 75 metų. Visais atvejais atsitikus nelaimingiems atsitikimams sudaroma komisija, nelaimingi atsitikimai į dardą arba iš jo tiriami soc apsaugos darbuotojų. Jeigu žuvo 5 ar daugiau darbuotoju- sudaroma valstybinė komisija. 8. Saugos mokymas įmonėje, žinių tikrinimas, dokumentacija 9. Traumatizmo rodikliai 1.) Traumų dažnio rodiklis: kd=1000 * N/S N- nelaimingų atsitikimų sk per ataskaitinį laikotarpį S- vidutinis darbuotojų sk kd- rodo, kiek nelaimingų atsitikimų per tam tikrą laikotarpį tenka 1000 dirbančiųjų 2.) Traumos sunkumo koeficientas ks=1000 * E/N E- nedirbtų dienų skaičius traumatizmo pasekoje N- trumų sk per ataskaitinį laikotarpį ks parodo kiek netenkama darbo dienų dėl traumų 3.) Gamybos pavojingumo rodiklis kp= kd* ks kp rodo vidutinį nedarbingų dienų sk dėl traumatizmo, tenkantį 1000 darbininkų 10. Elektrinės traumos Visi sužalojimai el srove skirstomi: į elektros smūgius(vidinius sužalojimus) ir elektros traumas. El traumos: 1.nudegimai; 2.elektros randai- pilkos ar gelsvai balkšvos dėmės. Jos lieka odos paviršiuje, kai prateka el srovė. 3. mechaniniai sužalojimai- sužalojimai, kai el srovė prateka organizmo audiniais. Tekant srovei įvyksta nevalingi raumenų susitraukimai. 4. Elektrooftalmija- tai akies viršutinio apvalkalo uždegimas. Tai atsitinka kai akis paveikia stiprus ultravioletinių spindulių srautas. Elektros šokai- vidaus organų pažeidimai dėl el srovės. Skirstoma į 4 laipsnius: 1)neprarandama sąmonės, bet yra traukuliai 2)traukuliai ir sąmonės praradimas 3)traukuliai ir kvėpavimo sutrikimai ar širdies darbo sutrikimai, sąmonės netekimas 4)traukuliai, širdies ir kvėpavimo sutrikimai, klinikinė mirtis(ji tesiasi 4-8 mėn po to biologinė mirtis) El srovės poveikis priklauso nuo žmogaus sveikatos. Pagrindinis veiksnys yra patenkančios srovės dydis. 11. Kintamos ir nuolatinės srovės poveikis žmogui Sužalojimo el srove sunkumas priklauso nuo srovės, tekančios žmogaus organizmu, stiprumo, tekėjimo trukmės, srovės rūšies, žmogaus individualių savybių. Žmogus kintamą srovę pradeda jausti nuo 0,6-1,5 mA srovę(prasideda rankų virpėjimas). 2-3 mA rankų traukuliai. 6-10 mA pirštų ir riešų skausmai. 10-15 mA iššaukia skausmingus traukulius (paralyžuojanti srovė). 25-50 mA veikia žmogaus krūtinės ląstą, sutrinka kvėpavimas. Apie 100mA sutrinka širdies darbas(kai teka 3 s- įvyksta širdies paralyžius). Nuolatinė srovė: 5-7 mA pojūčio riba(peršti, degina). 6-10 mA stipriai degina. 20-25- degina, atsiranda rankų traukuliai. 50-70 mA paralyžuojanti srovė (traukuliai, deginimas, sunku kvėpuoti). 90-100 mA kvėpavimo organų paralyžius. 12. Pirmoji pag. nukentėjus nuo el. sr. Pagalbos veiksmai priklauso nuo nukentėjusiojo būsenos. Pirmiausiai nukentėjusįjį reikia išlaisvinti nuo el sr poveikio, t.y. kiek galima greičiau išjungti įtampą. Jeigu nukentėjęs nepraradęs sąmonės- paguldyti, atlaisvinti rūbus, daryti masažą. Jei žmogus veikiamas traukulių ir prarado sąmonę- papildomai duodama pauostyti amoniako. Jei sutrikęs kvėpavimas- daromas dirbtinis kvėpavimas „iš burnos i burną“. Jei žmogus nekvėpuoja, neapčiuopiamas pulsas, nereaguoja į dirgiklius- darome dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą. 13. El. sr. Nutekėjimas į žemę Tarkime turime įžemiklį: φž=Iž*Rž grafikas(1) Visas žemės tūris aplink įžemiklį yra vienodo laidumo. Tolstant nuo įžemiklio vietos elektrinis potencialas labai sumažėja ir 20m atstumo lygs nuliui. φįž- maksimalus potencialas. Tekėdama per įžemiklį i žemę srovė prateka per įžemiklio varžą Rįž, kuri vadinama nuotėkio varža. Įžemiklio varža turi būti maža, todėl naudojama grupė įžemiklių. Tada grupinio įžemiklio varža: R=Rįž/n*η; η – grupinio įžemiklio išnaudojimo koeficientas; n- įžemiklių skaičius. 14. Prisilietimo įtampa Prisilietimo įtampa Upr elektros grandinės dviejų taškų, prie kurių liečiasi žmogus, patencialų skirtumas: Upr=Ižm*Ržm; Ižm- žmogui tenkanti srovė; Ržm-žmogaus varža. Grafikas(2) Prisilietimo įtampa bus tuo didesnė, kuo toliau busime nuo įžemiklio. Kai x=20m prisilietimo įtampa bus didžiausia: Upr= φįž=Iįž*Rįž, nes žemės potencialas lygus nuliui. Kai yra grupinis įžemintuvas, prisilietimo įtampa Upr1000V- naudoti tik kontūrinį įžeminimą. 20. Įžemintuvų konstrukcijos, tipai Yra dviejų tipų įžemintuvai: sutelkti arba ištęsti ir kontūriniai. Įrengiant kontūrinius įžemintuvus įžemikliai tolygiai išdėstomi plokštumoje pagal kontūrą. Įžemiklių yra 1)dirbtinių, kurie specialiai įrengiami įžeminimo tkslams bei 2)naturalių- žemėje esantys kitos paskirties metaliniai įrengimai. Natūralūs įžemikliai gali būti vandentiekio vamzdžiai. Draudžiama įžeminimui naudoti vamzdžius, kuriais teka karšti skysčiai, sprogios dujos. Draudžiama įžeminimams naudoti vamzdžius su antikorozine apsaugine danga. 21. Įžeminimo taikymo sritis Pavojingose arba labai pavojingose patalpose turi būti įžeminamos: 1)elektros įrenginių metalinės dalys, kuriose nėra įtampos 2)kai kintamosios srovės įtampa aukštesnė kaip 42V ir nuolatinės srovės įtampa 110V 3)nepavojingose patalpose esant 500V ar aukštesnei įtampai. Sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose įžeminami visi įrengimai, nežiūrint kokio didumo įtampa. 22. Įžeminimo varžos normavimas Iki 1000V įtampos įrenginių įžeminimo varžos turi būti ne didesnės kai 4Ω. Irenginių, kurių įtampos aukštesnės kaip 1000V ir didelio stiprumo įžemėjimo sroves įžeminimo varža turi būti nedidesnė kai 0,5Ω. Aukštesnės kai 1000V įtampos įrenginiuose įžeminimo varža: Rįžm=250/Iįžm. Jeigu tas pats įžeminimas kartu naudojamas įrenginiams iki 1000V įtampos, įžeminimo varža neturi būti didesnė kaip 125/ Iįžm, bet nedidesnė kaip 10Ω. 23. Patalpų pavojingumo(elektra) klasifikacija Labai pavojinga patalpa vadinama patalpa, pasižyminti bent vienu iš požymių: 1)šlapia patalpa; 2)patalpa su chemiškai ar biologiškai agresyvia aplinka; 3)patalpa pasižyminti dviem ar daugiau pavojingai patalpai būdingų požymių. Pavojinga patalpa pasižymi požymiais: 1)oro drėgnumas φ>75% yra elektrai laidžių dulkių; 2)vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip +35 oC; 3)grindys yra laidžios el srovei; 4)patalpoje yra galimybė prisiliesti prie srovės laidų. Patalpa, kuri nėra nei labi pavojinga, nei pavojinga- priskiriama normaliai patalpai. 24. Įnulinimas Grafikas(5) T- transformatorius; TN- transformatoriaus neutralė; F- apsaufos aparatas; K- trumpojp jungimo taškas; Rh- žmogaus varža. Įnulinimo schemos sudėtinės dalys: apsauginis laidininkas PE arba apsauginis nulinis laidininkas PEN, apsaugos aparatas ir tinklo neutralės įžeminimas. Apsauginio laidininko paskirtis- sudaryti trumpo jungimo srovei mažą grandinės varžą, kad nuo šios srovės suveiktų apsaugos aparatas. Apsaugos aparato paskirtis- atsiradus įtampai elektros įrenginio pasyviosiose dalyse, automatiškai atjungti elektros įrenginį nuo elektros tinklo. Transformatoriaus neutralės įžeminimas, įvykus fazės ižemėjimui, sumažina įnulintų elektros įrenginių korpuso įtampą iki saugios reikšmės. Įnulinimo apsauginio veikimo principas- izoliacijos pramušimą tarp fazinio laido ir įnulintų pasyviųjų dalių paversti vienfaziu trumpuoju jungimu, kad sudaryti didelę trumpojo jungimo srovę, nuo kurios suveiktų apsaugos aparatas, kuris pramuštą izoliaciją turinčias aktyviąsias dalis, o kartu ir fazinę įtampą gavusias pasyviąsias dalis atjungia nuo fazinės įtampos. 25. Talpuminių nuotėkio srovių kompensavimas Per kondensatorių teka kintama srovė, todėl nuolat vyksta nutekėjimas į žemę. Nutekėjimas nepageidautinas energetikos požiūriu. Grafikas(6) Jeigu aukštesnės kaip 1000V įtampos tinklo neutralė izoliuota, o žemesnės kaip 1000V- įžeminta, tai srovės grandinė susidaro per žemosios įtampos darbinio įžeminimo varžą R0 ir per aukštosios įtampos tinklo tarpinę varžą. ŽI- žema įtampa; AI- aukšta įtampa; R0- žemos įtampos tinklo darbinio įžeminimo varža; I- srovės grandinė. 26. Apsauginis el tinklo išjungimas Apsauginis išjungimas- automatinė apsauga reaguojanti i tinklo parametrų pakitimus. Esant apsauginio išjungimo įrenginiams, galima greitai(per 0,2s) išjungti iš el tinklo sugadintą imtuvą. Išjungimo įtaisas, kuris pradeda veikti kai atsiranda įtampa įrenginio korpuse. Tai pagalbinė priemonė šalia įžeminimo ir įnulinimo. Atsiradus korpuse didesnei kaip Uleidž įrenginys išsijungia. Grafikas(7) 1- korpusas; 2- išjungimo automatas; AR- išjungimo ritė; U- maksimalios įtampos relė; Rp- pagalbinio įžeminimo varža. 27. Elektrotechninės apsaugos priemonės Apsauginės priemonės skirstomos: a)izoliacinės. Pagrindinės izoliuojančios priemonės yra neribotai ilgą laiką atsparios darbo įtampai ir jas naudojant galima liesti įtampą turinčias dalis. b)aptvarinės. Tai apsauginės priemonės, skirtos laikomi atitverti įtampą turinčias dalis(skydai, tvorelės, plakatai). c)pagalbinės apsauginės priemonės skirtos dirbančiojo individualiai apsaugai(akiniai, dujokaukes). 28. Elektrotechninių apsaugos priemonių išbandymas Elektros izoliacija periodiškai turi būti bandoma. Bandymams turi būti padidinta įtampa. Įžemiklio varža turi būti taip pat periodiškai kontroliuojama. Riz>0,5MΩ. El tinkluose nuolat vedama kontrolė. 29. Elektros įrengimų eksploatacijos organizavimas Dirbant su el įrenginiais neužtenka kad jie būtų tvarkingi, būtinas tinkamas darbuotojų organizavimas. Saugiam darbui užtikrinti yra išleistos atitinkamos instrukcijos. Aptarnaujantys elektros įrenginius asmenys turi būti fiziškai ir psichiškai sveiki, periodiškai gydytojų tikrinami. Atliekant visus darbus turi būti laikomasi taisyklių: 1)darbai atliekami pagal paskirą; 2)darbus turi atlikti ne mažiau kaip 2 žmonės; 3)turi būti numatytos organizacinės ir techninės priemonės. Įmonėje už elektros įrenginių saugumą atsakingi direktorius, vyriausiasis inžinierius bei vyriausiasis energetikas. Kiekvienam atskiram įrenginiui turi būti paskirtas atsakingas asmuo. 30. Apsauga nuo elektrostatinio krūvio Susidarius elektrostatiniams krūviams sutrinka kai kurie technologiniai procesai. Dėl statinio krūvio iškrovos gali kilti gaisras, sprogti garai. Elektrostatiniai krūviai lengvai susidaro dėl medžiagų trinties(dielektrikui su laidininku). Labiausiai įsielektrina medžiagos, kurių mažas elektrinis laidumas. Vienas iš apsaugos nuo elektrostatinio krūvio būdų- įžeminimas. Kai jo nepakanka, taikomas medžiagų paviršiaus ir tūrinės varžos sumažinimo būdas. Elektrostatiniams krūviams panaikinti naudojamos aktyvaus paviršiaus medžiagos. Jeigu neįmanoma panaikinti elektrostatinių krūvių, tai oras jonizuojamas. Apsaugai nuo elektrostatinių krūvių medžiagas reikia apdoroti metaliniuose arba nemetaliniuose elektrai laidžiuose įrenginiuose. Elektrostatinis krūvis kenkia žmogaus sveikatai. Jei žmogus ilgai būna veikiant elektrostatiniam krūviui, didėja kraujospūdis, sutrinka širdies, kraujagyslių ir nervų sistema, gali sukelti insultą. Labai kenksmingas elektrostatinis krūvis vaikams. Negalima dėvėti sintetinių drabužių. Krūvis mažinamas visų metalinių detalių įžeminimu, oro drėkintuvais, oro cirkuliacija, radioaktyvių izotopų danga. 31. Elektromagnetinio lauko veikimas žmogui Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui priklauso nuo elektrinio ir magnetinio lauko įtampų, energijos srauto intensyvumo, virpesių dažnio, spinduliavimo lokalizacijos kūno paviršiuje, žmogaus individualių savybių. Kuo didesnis elektromagnetinio lauko dažnis, tuo didesnis žmogaus kūno laidumas, energijos absorbcija. Žmogaus kūne susidarančią šilumą dėl elektromagnetinių laukų poveikio organizmas iš dalies pašalina nes vyksta termoreguliavimo procesai. Jeigu elektromagnetinio lauko stiprumas daugiau už 10μW/cm2 tai žmogaus organizmas perkaista, pažeidžiama jo normali būsena. Elektromagnetiniai laukai veikia nervų sistemą, pažeidžia kraujotakos sistemą, sutrikdo medžiagų apykaitą, jaučiamas nuovargis, silpnumas, galvos skausmas, prasideda nemiga, pakyla temperatūra. Šie sutrikimai yra grįžtamo poveikio. Elektromagnetinis laukas veikia žmogaus vidaus organus. Poveikis labai panašus kaip gama spindulių. Labai jautrios žmogaus akys, dėl intensyvaus veikimo išsivysto katarakta. Taip pat žmogus greičiau sensta. Naudojanti mob telefonu lauko stiprumo norma viršijama 100-150 kartų, dėl to padidėja auglių skaičius. 32. Elektromagnetinių laukų normavimas Elektromagnetiniai laukai normuojami pagal: a)elektrinę dedamąją E: 50V/m – 60kHz iki 3MHz; 20V/m – 3MHz iki 30MHz; 10V/m – 30MHz iki 50MHz; 5Vm – 50MHz iki 300MHz; Leistinos normos mažėja augant dažniui. b)magnetinę dedamąją H [A/m] 5A/m – 60Khz iki 1,5MHz; 0,3A/m – 30Mhz iki 50MHz; nuo 300MHz iki 300000MHz leidžiamas maksimalus spinduliavimo srauto tankis dirbant visą darbo dieną 10μW/cm2, o gyventojams norma 1μW/cm2. 33. Apsaugos nuo elektromagnetinių laukų priemonės Norint sumažinti elektromagnetini spinduliavimo galią, reikia pakeisti galingus generatorius mažesnės galios generatoriais, naudoti apsaugą atstumu. Ekranavimas- atspindima super aukštų dažnių elektromagnetinių laukų energija. Geriausiai laidžių metalų: aliuminio, plieno ekranai. Elektromagnetinių laukų absorbcija slopina elektromagnetinį laiką. Efektyviausiai slopina konstrukcijos, kurių storis ketvirtis bangos ilgio. Individualios apsaugos priemonės- kombinezonai, akiniai, chalatai. 34. Lazerio spindulio poveikis žmogui Lazeris spinduliuoja lygiagretų spinduli ir mažame plote perduoda didelę energiją. Lazerio šiluminis poveikis pasireiškia įvairiais nudegimais. Išspinduliuojami labai intensyvūs matomos šviesos ir koherentinio spinduliavimo srautai kurie labai kenkia akies tinklainei. Ypač pavojingas lazerio spindulys, praeinantis išilgai akies optinės ašies. Taip pat lazerio šviesa sudaro slėgį. 35. Apsaugos nuo lazerio spindulio priemonės Patalpose lazeris turi būti pastatytas taip, kad jo spinduliavimas nepasiektų žmonių. Įrengiamos televizinės stebėjimo aparatūros, taikomi ekranai. Patalpose turi būti geras apšvietimas, rekomenduojama juoda sienų spalva, optinių prietaisų- matinė spalva. Naudojamų apsauginių drabužių spalva- balta; akių apsaugai naudojami akiniai. 36. Jonizuojančių spinduliavimų rūšys Natūralieji arba dirbtiniai radioaktyvūs cheminių elementų izotopai skildami išspinduliuoja spindulius, kurie skiriasi savo prigimtimi, energija ir skvarbumu. Alfa spinduliai- alfa dalelių srautas, kuris pasižymi mažu skvarbumu ir didele jonizacijos galia. Alfa dalelės turi teigiamą krūvį ir teigiamą masę. Beta spinduliai- susideda iš vidutinio skvarbumo ir vidutinės jonizuojančios galios elektronų. Gama spinduliai- didelio dažnio labai trumpos elektromagnetinės bangos. Jie yra skvarbiausi. λ=10-9-10-12. Neutronų srautai- atomų branduolių neutralių dalelių srautai, kurių didelis skvarbumas ir intensyvus biologinis intensyvumas. Rengeno spinduliai- didelio dažnio elektromagnetinės bangos: λ=10-6-10-9cm. 37. Jonizuojančių spinduliavimų vienetai Aktyvumas A- radioaktyvios medžiagos spontaninių branduolių skilimų skaičius dN per laiko tarpą A=dN/dt [Bq]. 1Bq=3,7*1010Ci (Bq- bekeris). Ekspozicijos dozė- rentgeninio arba gama spinduliavimo dozė, išreikšta [C/kg]. X=dQ/dm; 1R=0,285mC/kg. Ekspozicijos dozės galia W – ekspozicijos dozės dX prieaugi per minimalų laiko tarpą: W=dX/dt. W=Akγt/r2 [R/s]. kγ- aktyvumo konstanta. Absorbuota dozė- vidutinė energija dE, perduota spinduliavimo būdu medžiagos elementariam tūriui, padalinta iš esančios tūryje medžiagos masės dm. D=dE/dm. 1Gy=1j/kg. Ekvivalentinė dozė H- dydis, taikomas radiacinio spinduliavimo chroniniam veikimui nustatyti. H=D*Q; [1Sv=100rem]. 38. Biologinis jonizuojančių spinduliavimų veikimas Jonizuojantis spinduliavimas neigiamai veikia visą žmogaus organizmą, ypač kraują ir jį gaminančius organus. Sukelia piktybinius auglius, odos pažeidimus ir kitus organizmo negalavimus. Kenksmingas ir genetiniu požiūriu, nes sukelia mutacijas. Skvarbieji spinduliavimai veikia biologiškai ir chemiškai. Chemiškai: suardo chemines jungtis ir sukelia ilgai trunkančias biochemines ir fiziologines organizmo reakcijas, sutrikdo organizmo medžiagų apykaitą. Jonizuojantis spinduliavimas gali sukelti spindulinę ligą: temperatūros, pulso padidėjimas, kraujavimas iš nosies, ausų, koordinacijos sutrikimas, plaukų slinkimas, krečia drebulys. Mus nuolat veikia natūralus radioaktyvusis fonas 0,04-0,2 rem/met. Jis nėra pavojingas. Žmogui pavojingos dozės: Vienkartinė nuo 25-50 rem dozė iššaukia grįžtamus pakeitimus. 80-120 rem iššaukia pradinius spindulinės ligos simptomus, bet nesusergama. 270-300 rem iššaukia spindulinę ligą(apie 50% mirtini atvejai). 600 rem- mirtina dozė. 39. Jonizuojančių spinduliavimų normavimas Normuojant spinduliavimą žmonės skirstomi į tris kategorijas: A- personalas, dirbantis su medžiagomis: I-5; II-15; III-30. B- ribota gyventojų dalis: I-0,5; II-1,5; III-3. C- visi kiti gyventojai. Pavojingiausia kai švitinama galva, smegenys, stuburas- I, II- vidaus organai, III- galūnės. Radioaktyvių spindulių dozės, kurios nesukelia jokių negyžtamų pokyčių žmogaus organizme- leistinos dozės. Vienkartinis apšvitinimas 25-30BRE sukelia nežymius kraujo pokyčius, 80-100BRE dozė sukelia pradinius spindulinės ligos požymius. Sunkią spindulinę ligą sukelia 270-300BRE vienkartinė dozė, dėl kurios įvyksta 50% mirtinų atsitikimų. Nuo 550-700BRE dozės miršta 100% žmonių. 40. Apsaugos nuo jonizuojančių spinduliavimų priemonės Organizacinės priemonės- sanitarinių ir higieninių reikalavimų laikymasis, mažiau pavojingų radioaktyviųjų medžiagų parinkimas, racionalaus darbo vietų organizavimas, radioaktyviu atliekų surinkimas. Techninės apsaugos priemonės- apsauginis jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinio ekranavimas, sandarūs radioaktyviųjų medžiagų laikymo ir transportavimo įrenginiai, darbo procesų mechanizavimas ir organizavimas. Gama spinduliams ekranuoti naudojamas švinas, stiklas, plienas(didelės atominė masės ir didelio tankio medžiagos). Beta spinduliam- plastmasė arba aliuminis. Apsaugai nuo neutronų naudojamas parafinas, grafitas. Natūralios apsaugos priemonės: specialūs drabužiai, avalynė, pirštinės, apsauginiai akiniai. 41. Šiluminė aplinka Šilumine aplinka vadinamos meteorologinės sąlygos, kurios nustatomos pagal žmogaus organizmą veikiančius oro temperatūros, drėgnio ir oro judėjimo greičio parametrų derinius bei technologinės įrangos temperatūrą ir šiluminį spinduliavimą. Šiluminė aplinka nusakoma parametrais: oro temperatūra, oro drėgnis, oro judėjimo greitis, šiluminio spinduliavimo intensyvumas. Nuo šiluminio klimato priklauso žmogaus sveikata ir savijauta. 42. Oro užterštumas Įvairūs technologiniai procesai(dūmai garai) teršia orą. Pagal užterštumo poveikį žmogaus sveikatai skirstomos medžiagos: 1)bendras organizmo užteršimas, apnuodijimas (švinas, benzolis) 2)dirginančios medžiagos veikia kvėpavimo takus(chloras, amoniakas, acetonas) 3)sensabilizatoriai didina jautrumą, iššaukia alergiją(dažai, tirpikliai, lakai) 4)kancerogeninės medžiagos sukelia vėžį(nikelis ir jo junginiai, chromo oksidai, asbestas, radioaktyvios medžiagos, dervos ir jų degimo produktai) 5)mutageninės medžiagos iššaukia genetinius pakeitimus(radioaktyvios medžiagos, sunkiųjų metalų jonai) 6)fibrogeninės medžiagos netirpsta žmogaus fiziologiniuose skysčiuose, bet turi mechaninį poveikį(smėlis, mediena, plastikas) 43. Oro užterštumo normavimas Yra patvirtinta ribinės leistinos kenksmingų ir nuodingų medžiagų koncentracijos. Atsižvelgiant į pavojingumą kenksmingos medžiagos skirstomos: 1)labai pavojingos 2)pavojingos 3)vidutinio pavojingumo 4)nelabai pavojingos. Yra patvirtinta HN23-1998 higieninė norma, kurioje abėcėlės tvarka surašytos medžiagos ir jų junginiai, didžiausia leistina koncentracija, pavojingumo laipsnis, poveikio ypatumai. Jeigu darbo zonoje išsiskiria keletas panašiai veikiančių nuodingų medžiagų- turi būti išlaikyta lygybė. C1/DLK1+C2/DLK2+...+Cn/DLK≤1. 44. Ventiliacija Vėdinimo sistemos paskirtis- pašalinti iš medžiagos užterštą ir tiekti švarų orą. Ventiliacija gali būti natūrali tuomet, kai skiriasi patalpos oro temperatūra nuo išorės oro temperatūros ir kai veikia vėjo slėgis. Natūralius vėdinimas gali būti neorganizuotas(atidarius vėdinimo angas). Organizuota natūrali oro apykaita vadiname aeracija. Ją tikslinga taikyti tose patalpose, kur žiemą išsiskiria daug šilumos. Priverstinė ventiliacija tokia, kai pras teikiamas ventiliatorių pagalba. Priverstinė ventiliacija gali būti ištraukiamoji, kai reikalinga pašalinti kenksmingą orą iš patalpos ir tiekiamoji- ištraukiamosios sistemos pašalintą kenksmingą orą kompensuoti švariu. Ventiliacija gali būti bendroji, kai kenksmingos medžiagos išsiskiria tolygiai ir dideliai kiekiais. Vietinė ventiliacija pašalina kenksmingas medžiagas iš jų išsiskyrimo vietos. Ventiliacijos pagalba galima užtikrinti oro gaivumą, švarumą. 45. Ventiliacijos sistemų oro debito parinkimas Vėdinamo oro tūris(debetas) skaičiuojamas pagal formulę: Q=k*V; m3/h. jeigu patalpos oras neužterštas, tai oro apykaita apskaičiuojama: L=N*L1 m3/h. N- dirbančiųjų skaičius L1- oro kiekis reikalingas vienam dirbančiajam. Parenkant vėdinimo sistemą svarbiausias kriterijus- oro apykaita- dalinis arba visiškas patalpos užteršto oro pakeitimas grynu oru. Patalpoms, kuriose išsiskiria daug šilumos, oro apykaita skaičiuojama: L=Q/[c(ts-tt)*ρ] m3/h. Q- perteklinės šilumos kiekis; c- oro šiluminė patalpa; ρ- oro tankis; ts- šalinamo oro temperatūra; tt- teikiamo oro temperatūra. Jei yra perteklinė drėgmė: L=W/ [(ds-dt)* ρ] m3/h. W- drėgmės kiekis, kurį reikia pašalinti; ds- šalinamo oro drėgnumas; dt-teikiamo oro drėgnumas. Jeigu yra užterštas oras: L =G/(qs-qt). G- tar6os kiekis; qs- šalinamo oro užterštumas; qt-tiekiamo oro užterštumas. 46. Virpesių šaltiniai pramonėje Vibracija atsiranda dėl technologinių procesų: dėl smūginių procesų, mechanizmų netikslumų, krumpliaratinių pavarų netikslumų, tarp krumplių tarpai nedideli ir vykstant sukimuisi atsiranda vibracija. Vibracija taip pat atsiranda dėl guolių netikslumų, dėl elektros variklių elektromagnetinių netikslumų, dėl besisukančio kūno masės svorio centro nesutapimo su sukimosi ašimi, dėl besisukančių mechanizmų dinaminio neatitikimo. Dėl virpesių pablogėja technologinių procesų, mechanizmų tikslumas, produkcijos kokybė ir sumažėja darbo našumas, naudingumo koeficientas, greičiau sudyla mechanizmai ir atskiri jų elementai. 47. Virpesių fizinės charakteristikos Virpesius apibūdinantis fizikinis dydis tam tikra laiko funkcija: v=v(t). virpesiai nusakomi jų veikiančių parametrų reikšmių spektrais arba parametrų vidurkių kvadratais: Vibracija dar vertinama pagal vidutinę pagreičio kvadratinę reikšmę: Vibracijos poveikis priklauso ne tik nuo greičio ir pagreičio, bet ir nuo dažni: f=1/T; w=2Π*f Virpesių dažnių diapazonas suskirstomas i diapazonus oktavomis: f2/f1=2.virpesių lygis apibrėžiamas absoliutinėmis ir tam tikros šio parametro ribinės reikšmės santykio dešimtainiu logaritmu: 48. Virpesių ir triukšmo įtaka žmogui Virpesiai kenkia žmogaus organizmui. Dėt to žmogus suserga kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių, nervų ir kitomis ligomis. Ilgesnį laiką dirbdamas tokiomis sąlygomis, žmogus suserga profesine liga- virpesių liga. Vibracija iššaukia spazmus, veikia nervų sistemą, dėl to išsivysto padidintas kraujospūdis, atsiranda širdies kraujagyslių susirgimai. Aukšto dažnio garsai gali būti psichikos susirgimu, žemo dažnio garsai iššaukia savižudybes ir depresiją. Triukšmas blogina klausą, ilga laiką būnant triukšme nustojama girdėti aukšto dažnio garsus, sutrinka atmintis, pradedama senti. Nuo vibracijos atsiranda sąnarių, stuburo problemos. 49. Virpesių normavimas Vibracija vertinama kai vidutinė kvadratinė vertė f1- žemutinė dažnių juostos reikšmė, f2- aukštutinė dažnių juostos reikšmė. Kiekviena vibracinė juosta dar dalinama į trečdalį oktavinės juostos: . Vibracija vertinama absoliučiais dydžiais- lygiais: . Atskiroms veiklos rūšims yra nustatomos normos. Vertinant vibracijos poveikį žmogui skirstoma: 1)veikianti visą kūną(stovintį, sėdintį, gulintį) 2)veikiantį rankas. Visą kūną veikianti vibracijos norma sudaryta tokiu principu, kad per 8 darbo valandas nesusidarytų diskomforto ir nuovargio poveikis. 50. Virpesių mažinimo būdai Efektyviausias būdas mažinti vibracijas- šalinti jų priežastis. Jei turime smūginius, krumpliaratinius mechanizmus reikia naudoti mažiau vibracijos sukeliančius krumpliaračius. Efektyvus būdas vibracijai mažint- masės mažinimas, štampavimas. Konstruojant mašinas ir mechanizmus detalės turi būti aptakios ir subalansuotos. Virpesių slopinimas- objekto virpesių lygo sumažinimas pakeitus sistemos virpesių energiją kitų rūšių energija. Virpančios sistemos pasipriešinimui didinti yra virpesių slopintuvai, kai jų savasis virpesių dažnis f0 suderinamas su objekto pagrindiniu dažniu f: Virpesių izoliavimas- tai virpesių šaltinio perduodamo saugomam objektui virpesių lygio sumažinimas: kuo mažesnis savasis dažnis už žadinimo dažnį, tuo efektyvesnė virpesių izoliacija. Kai f>2f0 rezonanso sąlygos nesusidaro. 51. Triukšmo fizinės charakteristikos Triukšmą nusako bangos sklidimo greitis, jų dažnis, garso intensyvumas, jo slėgis ir akustinė galia. , kur p- slėgis, ρ- terpė kurioje sklinda banga. γ- adiabatinė konstanta. Skirtumas tarp didžiausio momentinio slėgio ir vidutinio slėgio vadinamas garso slėgiu: . Garso bangos pernešamą energiją apibūdina garso intensyvumas. Kadangi slėgis ir intensyvumas kinta plačiame intervale, tai naudojami lygiai- faktinės vertės santykis su etalonine, išreikštas logaritminėje skalėje: , B , dB. Kai tiriamą tašką veikia kelių šaltinių triukšmas, tai jų intensyvumus galima sudėti, bet lygių ne.: I=I1+I2+…+In. 52. Triukšmo normavimas Triukšmas normuojamas dviem metodais: 1)pagal triukšmo spektrą 2)normuojamas garsumas decibelais. Pirmas metodas pastoviems triukšmams normuoti. Normuojami garso slėgių vidutinių kvadratinių dydžių lygiai decibelais 8 oktavinėse juostose 31,5; 65;125; 250; 500; 1000; 2000; 4000; 8000. Aštuonių oktavų garso slėgių visuma vadinama ribiniu spektru(RS). Antrasis metodas tinka nuolatinio ir nenuolatinio triukšmo orientaciniam nustatymui: L(dBA)=RS+5dB. 53. Triukšmo mažinimo būdai Triukšmas gali būti mažinamas šiais būdais: 1)triukšmo šaltinio akustinės galios mažinimas(keičiant technologinį procesą, mechanizmų kinematiką, didinant detalių pagaminimo tikslumą, naudojant priverstinį tempimą). 2)akustinė patalpos apdaila mažina triukšmą absorbuojant atspindėtų bangų energiją. Absorbcijai naudojama porėtų medžiagų konstrukcijos. 3)triukšmo mažinimas jo sklidimo eigoje(izoliacija). Triukšmo izoliavimui naudojama didelio tankio medžiagos. Asmeninės apsaugos priemonės: ausinės, šalmai. Organizaciniai- technologiniai būdai- įrengimų distancinis valdymas, gamybos automatizavimas. 54. Apšvietimo įtaka sveikatai ir darbingumui Apšvietimas turi labai daug įtakos žmogaus organizmui ir jo darbingumui. Geriau apšvitus darbo vietas, žmonės ne taip greit pavargsta, o darbo našumas padidėja 10%-20%. Esant prastam apšvietimui, labai sumažėja darbo našumas ir tikslumas, atsiranda klaidos, akių ligos. 55. Apšvietimo rodikliai Apšvietimo įvertinimui naudojami kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Kiekybiniai apšvietimo rodikliai: 1)šviesos srautas Ф- šviesos spinduliavimo galia, kuri nustatoma pagal jos sukeliamą šviesos pojūtį [lm] 2)šviesos stiprumas I- šviesos srauto ir erdvinio kampo, kuriame jis sklinda ir vienodai pasiskirsto, santykis I=dF/dω [cd] 3)apšviestumas E- šviesos srauto tankis apšviečiamame paviršiuje: E=dФ/dS [lx] 4)skaistis L- apibūdina stiprumą šviesos, kurią išspinduliuoja bet kurio paviršiaus ploto vienetas statmenai paviršiui: L=Is/S []cd/m2] 5)atspindžio koeficientas ρ apibūdina savybę atspindėti į jį krintantį šviesos srautą: ρ= Фatsp/ Фkrit. Kokybiniai rodikliai: 1)regėjimo fonas- paviršius, ant kiurio yra skiriamasis objektas. Jį apibūdina atspindžio koeficientas 2)objekto ir fono kontrastas k- taško linijos ar kitų reikalingų atskirti elementų skaisčio ir fono santykis: k>0,5- didelis, k=0,2...0,5- vidutinis, k

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!