Darbo saugos teorija

1. 1) Ergonomika - tai mokslas nagrinėjantis žmogaus-mašinų darbo aplinkos sąveikos proble mas.Pagrindinis ergonomikos principas darbo aplinką pritai kyti prie žmogaus, prie jo psi chofiziologinių savybių ir apri bojimų. Ergonomika pradėjo vystytis II-ojo pasaulinio karo metu, kai buvo sprendžiamos technikos efektyvumo proble mos.2) Darbo medicina nagrinė ja gamybos veiksnių įtaką žmo gaus sveikatai, ieško būdo kaip išvengti kenksmingo poveikio. 3) gaisrinė sauga. 4) Civilinė sauga - tai kompleksas humani tarinių priemonių žmonių gyvy bei, kultūrinių ir materialinių vertybių išsaugojimui, kilus pavojui dėl katastrofų, karo ir kitų nelaimių. 5) Teisinė apsauga. 2) Už darbų saugą įmonėje atsako darbdavys. Atskiruose padaliniuose – padalinio vado vas. Vadovas privalo: 1) užti krinti, kad darbo vietos būtų sau gios.2) aprūpinti darbuotojus būtinomis saugos priemonėmis. 3) mokyti darbuotojus saugos taisyklių. 4) kontroliuoti jų ži nias. 5) kontroliuoti kaip prisi laikoma saugos taisyklių. 6) bausti darbuotojus už saugos tai syklių pažeidimus. 7) tirti nelai-mingus atsitikimus. Sudaryti sąlygas komisijai dirbti. 8) teik-ti medicininę pagalbą. 9) or-ganizuoti darbuotojų sveikatos patikrą. 10) darbdavys privalo atlikti darbo vietų atestaciją, įrenginių bandymus, teikti nu-matytas lengvatas tam tikriems darbuotoj. 3. Pagal įstatymą nustatyta: 1.baudžiamoji atsakomybė 2.materialinė at. 3.administracinė at. 4.drausminė tvarka (premijos nuėmimas). 4. LT vykdoma 3 pakopų darbų saugos kontrolė:1) valstybinė kon. -tai darbo inspekcija, hi-gienos centrai. 2) administra-cinė kontr.- vykdo įmonės administracija 3) visuomeninė kontr.- vykdo profsąjungos ir darbų saugos komitetai, iš dar-buotojų jie gali kontroliuoti darbdavį. Įmonėje, kur dirba daugiau kaip 50 žmonių turi būti renkama darbų saugos ko-mitetai. 5. darbdavio pareigos: 1) užtikrinti, kas įmonių statiniai, darbo aplinka atitiktų saugos teisės akto reikalavimą. 2) orga-nizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimą. 3) sprendžia kokiomis apsaugos priemonėmis reikia aprūpinti darbo vietas. Organizuoja ap-saugos priemonių patikrinimus. 4) užtikrina, kad darbuotojas gautų visapusišką informaciją apie esančią profesinę riziką, apie valstybinės inspekcijos pa-tikrinimo rezultatus. 5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. 6) organizuoja dar-buotojų mokymą ir instruk-tavimą priimant į darbą, perke-liant į kitą darbą ir t.t. 7) sudaro sąlygas saugos ir sveikatos tar-nybos veiklai ir saugos bei svei-katos komiteto veiklai. 8) or-ganizuoja darbą ir poilsį pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą. 9) organizuoja privalomus sveikatos patikrini-mus ir pirmąją medicininę pa-galbą. 10)pagal medicininės ekspertizės išvadas perkelia darbuotojus į kitą darbą. 11) praneša valstybinei darbo ins-pekcijai apie įmonės padalinių eksploatavimo pradžią. 12) nus-tatyta tvarka apdraudžia dar-buotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. 13) praneša darbo inspekcijai apie nelai-mingus atsitikimus ir profesi-nius susirgimus. Už neprane-šimą numatytos didelės baudos. 14) vykdo kontrolę kaip dar-buotojai laikosi saugos reika-lavimų. Darbuotojo pareigos: 1) vykdyti saugos norminio akto reikalavimus, rūpintis savo ir kitų sveikata. 2) darbo prie-monės privalo būti normuoja-mos pagal saugos naudojimo reikalavimus. 3) savavališkai neišjungti, nekeisti arba neša-linti saugos ir sveikatos saugos įtaisų. 4) informuoti darbdavį apie situaciją darbo vietose, kuri gali kelti pavojų sveikatai. 5) imtis priemonių pagal gali-mybę šalinti priežastis, kurios gali sukelti traumas. 6) infor-muoti padalinio vadovą apie gautas traumas, pasitikrinti sveikatą. 7) vykdyti teisėtus darbdavio ir vadovo nuro-dymus. 6. asmenys, kurie gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių privalo pasitikrinti sveikatą prieš stodami į darbą, o taip pat tikrintis periodiškai. Jauni asmenys iki 18m privalo kasmet tikrintis sveikatą. Priva-lomi sveikatos patikrinimai at-liekami darbo metu. Darbuoto-jas atsisakęs pasitikrinti sveika-tą nušalinamas nuo darbo. Pro-fesijų sąrašą, kurioms reika-lingas sveikatos patikrinimas, tvirtina sveikatos ministerija. Darbuotojas turi teisę atsi sakyti dirbti jeigu darbas ne saugus, įrenginiai netvarkingi. 7. Nelaimingas atsitikimas - t.y. trumpalaikė situacija, kurios metu žmogus sužalojamas. Bū-tent trumpalaikiškumu nelai-mingas atsitikimas skiriasi nuo profesinio susirgimo. Profesinė liga atsiranda dėl ilgalaikių vei ksnių poveikio. Kartais sunku atskirti ar tai profesinis susirgi mas ar trauma. Nelaimingi atsiti kimai būna 3 rūšių: 1) nelai mingi atsitikimai gamyboje, juos sąlygoja darbo laikas, dar bo vieta, darbo užduotis. 2) pa keliui į darbą ir iš darbo. 3) ne susiję su gamyba. Jei nelaimin gas atsitikimas susijęs su gamy ba ar darbuotojas vykdamas į ar iš darbo kompens. moka darb davys. Nelaimingi atsitikimai susiję su gamyba tiriami. Suda romas aktas N-1. Šis darbas sau gojamas iki 75m. 9. Apskaita vedama 1000 darbuotojų. Pagrindiniai trauma tizmo rodikliai:1) Traumų daž nio koef. Kd=1000N/S. N-trau mų skaičius, S-vidutinis sąraši nis darbuotojų skaičius, 2) trau mų sunkumų koef.Ks=E/S. E – nedirbtų dienų traumatizmo pa sėkoje skaič. S-traumų skaičius. Šis koef. parodo kiek tenka nedarbo dienų 1 traumai. 3) Ga mybos pavojing. koef. Kp= Ks*Kd - parodo kiek nedarbo dienų tenka 1000 darbuotojų. 10. Šiluminis poveikis: žmo gaus kūnas yra laidus elektros srovei ir galimi apdegimai. Dėl elektros srovės poveikio susky la elektrolitai ir sutrinka medžia gų apykaita t.y. elektrolitinis po veikis. Biologinis poveikis: su žadinamos kūno ląstelės ir gali prasidėti kūno traukuliai. Žmo gaus pažeidimai yra 2 tipų: trau mos ir elektros smūgiai. Trau mos - vietiniai pažeidimai, nude gimai, elektros ženklai (dėmės pilkos geltonos), mech. elektr. paž. - dėl stiprių traukulių trūks ta sausgyslės ir kaulai. Elektro oftalmija - tai akių traumos nuo elektros. Smūgiai - tai vidaus or ganų pažeidimai. Jie skirstomi į 4 lygius: 1) požymiai-raumenų traukuliai neprarandant sąmo nės, 2) traukuliai ir sąmonės pra radimas, 3) kvėpavimo ir širdies darbo sutrikimai, 4) žmogus nekvėpuoja, širdis neplaka - klinikinė mirtis. Tai toks pereinamasis laikotarpis tarp gyvybės ir biologinės mirties. Biologinė mirtis prasideda po 4-6 min, dėl deguonies trūkumo irsta ląstelės. Klinikinėje būse-noje esantį žmogų dar galima išgelbėti. 11. Elektros srovės poveikis žmogui priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo tinklo schemos, trukmės, nuo žmogaus sveika-tos, bet pagr. veiksnys apspren-džiantis pažeidimų dydį t.y. pra-tekančios srovės dydis. Žmo-gaus kūno varža būna tarp 2000 ir 2*106 Ω. Skaičiuojant pri-imama, kad R žm.=1000 Ω. Pavojingiausia žm. srovė 20-100Hz daž. Mažiau pavojinga nuolatinė ir beveik nepavojinga ultragarsiniai, aukšto dažnio srovė. Pramoninio dažnio 50Hz srovę žm. pajunta 0,6-1,5mA, tai vadinama pojūčio riba. 10-15mA iššaukia skausmingus traukulius, žm. Nevaldo pirštų. Ši srovė vadin. paralyž. srove. 25-50mA –sutrinka kvėpavi-mas. 100mA sutrikdo širdies darbą. Nuolatinė srovė mažiau pavoj. 6-7mA yra pojūčio riba, 50-70mA – paralyžiuojanti sro-vė, 300mA – sutrinka širdis. 12. Suteikus 1-ąją med. pagalbą po įvykio. Pagalba priklauso nuo nukentėjusio būsenos: 1) reikia atjungti nukentėj. nuo įtampos šalt. 2) med. pagalba prikl. nuo būsenos – jei sąmonė neprarasta reikia paguldyti, ap-kloto ir iškviesti gydytoją. Jeigu žm. prarado sąmonę reikia jį paguldyti, atlaisvinti drabužius, apkloti, daryti masažą, amonia-ko. 3)jei kvėpuoja nelygiai da-romas dirbt. kvėp. ciklas 4 įpū-timai į min. 4) Jei žm. širdis neplaka, daromas išor. širdies masažas: surandama širdies vie-ta ir deformuojama krūtinės ląs-ta. Žm. širdies plakimo dažnis 60k/min. Tai vienas ciklas per sek., 1,2 ciklai kvėpavimo 15 paspaudimų. Darom širdies ma-sažą kol žm. atsigauna. 13. φž=Iž*Rž, φž - max potencialas kontakto vietoje, Rž - kontakto varža. Dėl srovės sumažėja laidininko potencialas. Laidi-ninko kontaktas g.b. atsitiktinis arba organizuojame spec. Kon-strukcija įkalta į žemę vadinama įžemikliu, o laidininkas pajung-tas į žemę įžeminimas. Jei įka-lam kelis strypus į žemę-bus grupinis įžemiklis. Rgr=R/n*η, n-strypų skaičius, η-grup. įžemiklo išnaudojim koef. Jei atstumas tarp įžemiklių a=20 m, tai 1. 14. Jei žmogus paliečia elektros grandinės 2 taškus, tai jį veikia įtampa lygi potencialų skir-tumui tuose taškuose. UŽn=RŽ-RA; Prisilietimo įtampa nelygi fazinei itampai:UŽn=Ž*; - prisilietim koef. Priklauso nuo atstumo tarp žmogaus ir įžemi-nimo vietos. 1, jei a20m. Prisilietimo įtampa yra normuo-jama. 15. Tai potencialu skirtumas tšk kur stovi žmogaus kojos. UŽn=A-B; UŽn=Ž*;  - žingsnio įtampos koef. Jis pri-klauso nuo atstumo. 0, kai a=20m 17. Laidininko izoliacija yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Ypač svarbi izolia-cija jei turime 3 laidų tinklą. Izoliacinės medž. iš kurių da-roma izoliacija sensta, guma polerizuojasi, sutrupa ir sudaro pavojų. Izoliacijos varža yra normuojama. Riz>0,5M esant įtampai iki 1000V. Izoliacijos varža privalo būti kontro-liuojama. Jeigu mes instaliuo-jame kokį nors elektros tinklą, įtampą užkeliame 3-4 kartus didesnę už nominalią ir toliau matuoj. laidininko varžą žemės atžvilgiu.Taip pat izoliac. varža privalo būti periodiškai išma-tuota (1kartą per 2 metus) 18. 1)Reikia užtikrinti, kad žm. nepasiektų laidininko (aukšti laidai, aptvaros prie transfor-mat); 2) laidininkų izoliacija; 3)elektrinis tinklo atskyrimas; 4)mažos įtampos tinklų panau-dojimas; 5)įžeminimas; 6)įnuli-nimas; 7)apsauginis tinklo iš-jungimas, 8)talpuminių nuo-tėkių srovių kompensavimas. 19. Įžeminimas, tai nesrovinių metalinių detalių 1 sujungimas su žeme įžemiklio 2 pagalba. Įžeminimas apsaugo žmogų dėl to, kad: 1) sumažėja potencialų skirtumas. 2) žemės paviršiuje atsiranda potencialas. Įžeminimai būna 2 tipų:1) iš-neštasis, 2) kontūrinis. Jei įže-minimas išneštasis tai turi vieną trūkumą Užn= φž*α, α=1. Įžemiklis yra toli, darbo vietoje žmog. nesiliečia su žeme. Virš 1000 V mes turime naudoti kontūrinį įžemiklį. Esminis kontūrino įžemklio trūkumas –aukšta kaina. 20. Įžemintuvų yra dirbtinių, kurie spec. įrengiami įžeminimo tikslams, ir natūralių – tai žemėje esantys kitos paskirties metaliniai įrenginiai (vamz-džiai, metalinės konstrukcijos). Dirbtiniams įžemintuvams įren-gti naudojami vertikalūs ir hori-zont. įžemikliai. Vertikalūs ga-minami iš 3-5 cnt skersmens plieninių vamzdžių. Jie papras-tai sujungiami horizontaliais įžemikliais, t.y. 4*12mm plie-ninės juostomis. Natūralūs įže-mikliai g.b. vandentiekio ar kitokie vamzdžiai. 21. Pavojingose ar ypat. pavoj. patalpose turi būti įžeminamos elektros įrenginių metalinės da-lys, kuriose nėra įtampos, kai kintamosios srovės įtampa aukštesnė kaip 42 V ir nuol. srov. įtampa 110 V, nepavo-jingose patalpose 500V arba au-kštesnė. Sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose įžemina-mi visi įrenginiai nežiūrint, ko-kio didumo įtampa. 22. Įžeminimui keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) maža įžeminimo varža. Jei U 1000V, tai RižIsaugn; Isaugn=Ipaleid; It.j.=Uf/(Zt/3)+Zl; Žk-kilpos nuo šaltinio iki vartotojo varža. Įnulinimo būtinumas priklauso nuo įtampos ir patalpų pavojingumo klasės. Normos min įtampos kada varža įnulinta yra identiška įžeminimui. Įnulinimas panaudojamas tiktai iki 1000 V. Virš 1000 V t.y. tik įžeminimas. 25. 3Pav. Per kondensatorių nuteka kintama srovė, kuri didina pavojų ir yra ne ekonomiška. Nutekėjimo srovės mažinimui tinklo nulis yra įžeminamas per induktyvumą. Kaip taisyklė laidininko talpa žemės atžvilgiu yra pastovus dydis. Toks kompensav.rekomenduojamas jei ilga perdavimo linija, elektra perduodama požeminiais kabeliais. Aukštos įtampos linijose naudojamas tas pats. 26. Kartais dėl įrengimo gedimų pasikeičia tinklo parametrai: sumažėja ar padidėja įtampa, padidėja srov. nutekėj. į žemę, padidėja elektros mašinos korpuso potencialas žemės atžvilgiu, šie pakitimai gali būti signalu, kad reikia išjungti tinklą. Apsaugin. išjungimo paskirtis – greitai, automatiškai atjungti tinklą atsiradus gedimui. 4Pav. Apsauginis išjungimas reaguojantis į elektros mašinos korpuso potencialo padidėjimą žemės atžvilgiu. 1 elektros mašinos korpusas, 2 rėlė, 3 elektromechaninis išjungėjas. Rp-papildomas įžeminimas. 5Pav. Apsauginis išjungimas reaguojantis į padidėjusį srovės nutekėjimą. Srovės nutekėjimas yra nepageidautinas ekonominiu aspektu, taip pat didina darbo pavojų. Šioje schemoje: 1 nuolatinės srovės šaltinis. Jo vienas išėjimas įžemintas. D – droselis, DT- droselis transformatorius. DT paskirtis gauti nulį tinkluose, kur jo nėra. D apriboja srovę. Į šią grandinę įjungta relė 2 kuri valdo elektromech išjungimą 3. Įvykus gedimui grandinė užsidaro ir pradeda tekėti srovė, dėl kurios suveikia relė ir atjungia tą liniją nuo tinklo. Tokios apsauginės gali būti panaudotos esant U1000V. 27.-28. Eksploatuojant elektros įrenginius neužtenka pagrindinių priemonių, kartais reikia naudoti pagalbines. Prie jų priskiriama indikatoriai, matavimo aparatūra, užrašai, plakatai, aptvaros. Izoliacinės elektrotech. priemonės tai įvairūs izoliaciniai stovai, kilimėliai, batai, pirštinės, kabliai, replės. Šios priemonės naudojamos jei įtampa viršija 1000 V. Izoliacinės elektrotech. priemonės turi būti periodiškai bandomos ne rečiau kaip 1 sykį į pusmetį. Bandymų tikslas-nustatyti ar nepablogėjo izoliacinės savybės. Bandymai atliekami padidinta įtampa. Šios pagalbinės elektrotech. priemonės privalo turėti pasą, jame daromos atžymos. 29. Praktika parodė, kad saugiam darbui su elektros įrenginiais neužtenka tik tech. priem., būtinas dar tinkamas darbų organizavimas. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įreng., tai juridinis dokum. Vienas iš punktų teigia, kad: personalas aptarnaujantis elektros įreng. skirstomas į 3gr.: operatyvinis, remontinis, operatyv.-remont.personalas. Operatyv. person. tai aukštos kategorijos elektrikai žinantys įrenginių schemas, tinklo schemas, šie elektrikai operatyviai aptarnauja elektros įrenginius. Į remontinį personalą gali būti įtraukti ir ne elektrikai. Į remontinį personalą gali būti įtraukiamas ir kitas personalas, bet jam vadovauja elektrikas. Eksploatuojant elektros įrenginius darbai vykdomi pagal raštišką nurodymą t.y. dok. kur nurodyta darbų vykdymo vadovas, brigados vadovas, darbo vieta, darbo laikas ir apimtis. Įvykus nelaimei turi būti raštiškas įvykio apbūdinimas, vadovas turi turėti ne žemesnę kaip 4 kateg. Nurodymą turi teisę išduoti vyr. elektrikas. Vyriausias elektrikas privalo turėti ne žemesnį nei aukštesnį išsilavinimą ir ne žemesnę nei V kategoriją. Po darbo yra surašomas darbo aktas. 30. Dėl įvairių technologinių procesų ant puslaidininkų ir dielektrikų paviršių, ant izoliuotų laidininkų gali atsirasti didelis statinis krūvis, dažnai tai atsitinka dėl metalo ir dielektriko trinties. Technolo-giniame procese apdirbant plastmases pjovimu, dėl skriemulio ir ritinio trinties potencialo gali atsirasti iki 40kV, vežant skysčius didelėse talpose, šis statinis elektrinis krūvis pavojingas dėl iškrovos-gali kilti gaisras. Dėl statinio krūvio poveikio sutrinka nervų sistemos veikla, širdies ritmas. Elektrostatinis krūvis privalo būti mažinamas. Jis yra normuojamas: ilgalaikis ir trumpalaikis, kur elektrinio lauko stiprumas 60 kV/m. Jis tikrinamas vieną kartą per du metus. 20kV/m-galima būti 8h, kai neviršija pradžioje nustatyto dydžio. Statinis krūvis mažina-mas oro drėkinimu, grindys su jonizuojančiais izotopais. Įže-minimo varžai iki 100 nekeliami dideli reikalavimai. Pagrindinė priemonė apsau-gančios nuo statinio krūvio – įžeminimas. 31. Elektromagnetiniai laukai kenksmingi žmogaus sveikatai. Elektromagnet. bangų poveikis žmogui dvejopas: 1)šiluminis poveikis-elektriniame lauke dielektriko molekulės, atomai poliarizuojasi, užima tam tikrą orientaciją lauke, kadangi elektrinis elektrinis laukas kintamas keičiasi poliarizacija, todėl išsiskiria šiluma. Žmogaus skysčiuose yra elektrolitų, juose pradeda tekėti mikrosrovės ir išsiskiria šiluma. Žmogus gali pašalinti perteklinę energiją iki ~10μW/cm2. Jei energijos gauna daugiau tai gali įvykti šilumos smūgis, 2) elektromagnetinės bangos pažeidžia žmogaus gyvąsias ląsteles. Šios dalelės miršta, kitos pažeidžiamos ir netaisyklingai vystosi, gali atsirasti vėžinių susirgimų, insultų. Labai jautrios elektromagn. bangoms yra akys, gali išsivystyti katarakta. Poveikis priklauso nuo bangos dažnio – didėja augant dažniui. 32. Elektromagnetiniai laukai kiekvienoje darbo vietoje yra normuojami. Normavimo principas priklauso nuo dažnio: 1) pramoninis dažnis 50Hz; 400Hz elektromagnetinis normavimas spinduliavimas normuojamas pagal elektrini lauka.be apsaugos priemonių trumpalaikinis gali būti iki 25kV/m;5kV/m galima būti 8 h jei virs 5kV/m tai laikas T=(50/E)-2 [h] apsk. pagal formulę. Elektomagn. laukus generuoja aukštos įtampos linijos. Norint apsisaugoti nuo elektromagn. lauko turi būti sanitarinės zonos. 2) laukams iki 60Hz – 300MHz yra normuojama pagal dedamąsias. 3) super aukštiems dažniams (300 MHz-300GHz) normos sudaromos pagal energijos srauto tankį. Yra įvedama sąvoka normatyvinė elektrinė apkrova ( NEA). NEA=200 Wh/cm2. Leistina energetinė apkrova LEA= NEA/T=1000Wh/cm2. 33. 1)apsauga atstumu (sanitarine zona), 2) mažos galios įrengimu panaudojimas, 3) ekranavimas, 4) absorbcija, 5) individualios apsaugos priemonių panaudojimas. Ekranavimas- elektromagnetines bangas gerai sugeria laidininkai t.y. metalas, todėl apsaugai nuo elektrmagn. lauku įranga turėtų būti metaliniame korpuse, neturėtu būti kiaurymių plyšiu, taikomas metalinio tinklo ekranas, bet tam kad jis butu efektyvus jis turi atitikti realias sąlygas: 1 tinklo dydis neturi būti mažas(a>5). 2 arba tinklo žingsnis b0,77m-infraraudon spindu-liai. Lazerio spindulys yra pa-vojingas 2 aspektais: 1) kaistant šviesa sudaro slegi į paviršių p=J/c(1+p). J-intensyvumas, c-šviesos šaltinio greitis. p-atspindėjimo koeficientas. Ypač pavojingas lazerio spindulys akiai. 2) pavojingas šiluminio veikimo požiūriu, tamsus kūnas absorbuoja šviesos energiją, ši energija transformuojama į šilumine energiją, ta šiluma gali nudeginti oda ypač pavojinga žmogaus akiai, dėl šilumos gali įkaisti akies skystis, užvirti ir įvykti mikrosprogimas. Mažiau pavojingi infraraudonieji spin-duliai, infraraudon šviesa, ultra-violetiniai spinduliai. Akiai pavojingiausi yra matomo diapazono lazeriai. Matoma šviesa fokusuojasi į akies tinklainę ir pažeidžią akį. Mažiau pavojingi infraraud spinduliai. Jie nesifokusuoja. Dar mažiau pavojingi ultravioletin. spinduliai. 35. Apsaugos priemonės dirbant su lazeriais: 1) individualios apsaugos priemonės, tai spalvoto stiklo akiniai, balti medvilniniai drabužiai, spalvo-tas stiklas. Apsauginiai akiniai turi turėti pasą, kuriuose nuro-dyti kokiam ilgiui bangos tinka. 2) Patalpa turi būti specialiai paruošta t.y. matiniai juodai dažytos sienos, visu prietaisu paviršiai privalo būti juodai matiniai. Turi būti gera patalpų apšvietimas(dėl akies vyzdžio išsiplėtimo). 3) rekomen-duojama įvairios blokuotes. La-zerio spindulys gali būti ekranuotas. 36. jonizuojantys spinduliai, tai spinduliai, kuriuos leidžia radioaktyvios medžiagos. Radioak izotopai naud medici-noje, prie reaktorių. Spindu-liavimo rūšys: 1) korpuskulinis (tai , ,ir neutroniniai spindu-liai), 2) elektromagnetinis (tai rentgeno ir  spind).  spinduliai yra helio spindulių srautas. Ore jų kelias yra iki 9 cm, gyvam audiniui iki 100m. Jie turi mažą skvarbą, bet didelę jonizuojančią galią.  spinduliai tai elektronų ir pozitronų srautas. Jų kelias ore yra iki 1,8m, gyvame audinyje 2-3cm ir turi didelę jonizuojančią galią. Neutroniniai spinduliai t.y. neutronų srautas. Neutronai turi didelę skvarbą ir didelę jonizuojančią galią. Jie iššaukia antrinę radiaciją. Rentgeno spinduliai. T.y. elektromagn bangos, kurių ilgis =10-6-10-9 cm. Jie turi didelę skvarbą ir palyginus mažą jonizuojančią galią.  spinduliai tai irgi elektromagn bangos, kurių = 10-9-10-12 cm. Jie turi didelę skvarbą ir mažą jonizuojančią skvarbą. 37. A-radioaktyvios medž aktyvumas: A=dN/dt - branduolių skilimo skaičius per laiko tarpą. Matavimo vienetas bekeleris Bq. Ci=3,7*1010 Bq. Ekspozicijos dozė-x. x=dQ/dm - vieno ženklo jonų krūvis susidaręs jonizacijos pasėkoje masėje m. Matavimo vienetas C/kg. R=0,285mC/kg-rentgenas. Absorbuota dozė: D=dE/dt - energija perduota kūnui, kurio masė m. Ekvivalentinė dozė H=D*Q. Matavimo vnt Sv-zivetas. Sv=100 rem. Ši sąvoka įvedama todėl, kad vienoda dozė skirtingų spindulių duos skirtingą biologinį poveikį. Q- spinduliav. pavojingumo koef. 38. Biologinio spindulio veikimas susijęs su gyvo kūno jonizacija.kuo daugiau yra kūne jonu, tuo yra didesnės biologines pasekmės. Dėl joniz. spindulių veikimo suardomi tarpmolekuliniai ryšiai, vyksta cheminiu struktūrų pakitimai, sutrinka medžiagų organizmo apykaita, sutrinka normalus biocheminiai, procesai. Dėl joniz. sp. sutrinka, sulėtėja kraujo atjauninimo procesas, sumažėja kraujo krešėjimas, padidėja kraujospūdis, trapu-mas, sutrinka viršutinio trakto darbas. Dėl jonizuojančio spin-dulių veikimo dalis gyvųjų ląstelių žūsta, dalis pažeidžia-mos ir jos gali pradėti netaisy-klingai vystytis ir tampa vėžinių susirgimų priežastimi. Jonizuo-jantys spinduliai paaštrina bet kokiuos susirgi-mus. Sumažėja organizmo pasipriešinimas in-fekcijoms. Dirbant su radio-aktyviais izotopais gali būti pažeistos rankos, atsirasti par-audimų, neutroniniai spinduliai veikia vidaus organus be išo-rinio požymio, dėl jų žmogus gali numirti. Reikia skirti 2 spinduliavimo formas: išorinio ir vidinio. Išorinis kai yra už mūsų, o vidinis kai nėra mūsų viduje. Vienkartinis 25-50rem (iššaukia nedidelius grįžtamus pakeitimus),80-120rem-atsiran-da spindulinės ligos simptomai, 270-300-žmogus suserga spin-duline liga. 650-700 - 100% mirtingumas. Pagal išorinį po-veikį yra trys lygiai: 1) silpni galvos skausmai, 2) sutrinka medžiagų apykaita 3) pradeda slinkti plaukai, trukinėja lupos, kraujuoja iš nosies, ausų, nemiga, viduriavimas, drebulys, kyla tem. 39. Pagal egzistuojančias normas žmones skirstomi į 3 kategorijas: A-personalas tiesiogiai dirbanti prie spinduliavimo šaltinio. B-ribota gyventoju dalis, tai žmonės, kurie gyvena netoli spinduliavimo šaltinių. C-likusieji gyventojai. Švitinimo pavojingumui priklauso kokie žmogaus organai veikiami. Organai skirstomi į 3 grupes: 1-jei švitinama galva ir stuburas. 2-jei švitinami žmogaus vidaus organai. 3-galūnes, oda. Žmogus dirbantis 30 metu negali surinkti daugiau kaip 12 metu doze. Moteriai iki 40 metu amžiaus ribojamas spindul-iavimas 1rem/2men. Jei vien-kartinė dozė viršija trečdalį me-tinės dozės, tai žmogus turi tu-rėti spec prietaisą. Žymiai sun-kiau nustatyti šias normas jei radioakt medž yra žmogaus vi-duje, todėl normuojamas patal-pų užterštumas. Elektrovaku-uminių prietaisų spindulia-vimas: tai monitoriai, kines-kopai ir kt. jei jų anodinė įtam-pa viršija 5 KV yar rentgeno spindulių šaltinio t.y. įsibėgėję elektronai stabdymo metu generuoja rentgeno spindulius ir kinetinė energija virsta elektromagn bangomis. Jei iki 100kV tai spinduliai yra ne tokie pavojingi ir trumpesni, o jei iki 1000kV generuojami trumpieji rentgeno spinduliai. Tada reikia riboti darbą prie monitoriaus. 40. darbas su radioaktyviomis medž. priskiriamas prie potencialai pavojingu. Darbo tvarka griežtai normuojama. Patalpa paruosta specialiam darbui su radioaktyviom medž gerai vėdinama, oras pasikei-čiamas mažiau 10 kartu į valan-dą. Sienos lygios, nudažytos aliejiniais dažais, negali būti pašaliniu žmonių. Numatyti įvairūs boksai(dirba tik su pirštinėmis). Pagrindinė techni-nė priemonė yra ekranai tai kilnojamos stacionarios kons-trukcijos, kurios atitveria žmo-gų nuo spinduliavimo šaltinio. Ekrano medžiaga priklauso nuo spinduliavimo rūšies. Apsaugai nuo α spinduliu užtenka keliu mm stiklo storio. Apsaugai nuo  dalelių naudojami metalai kurių maža atominė masė. Naudojamas vanduo, kaučiukas, parafinas. Medž storis priklauso nuo spinduliavimo intensy-vumo. Pagr priemonė yra indi-vidualios apsaugos. Dirbant su spinduliavimo šaltiniais reko-menduojami medvilniniai nuda-žyti drabužiai, spec akiniai, kombenizonai. 41. Mikroklimatas – oro sąlygos darbo vietoje. Jos nusakomos oro temperatūra, oro judėjimo greičiu, oro drėgnumu ir prietaisu šiluminiu spinduliavimu. Temp18-22C tai drėgnumas rekomenduojamas 40-60%, jei oras nejuda žmogus irgi jaučiasi ne kaip, todėl oro judėjimas rekomenduojamas bent jau 0,1m/s. Dar priklauso nuo slėgio: jei slėgis krinta, tai žmogus ne kaip jaučiasi ypač vyresni žm. 42. Įvairūs technologiniai procesai teršia orą darbo vietoje. Šios medžiagos gali kenkti žmogaus sveikatai. Pagal poveiki žmogui medžiagos skirstomos į sekančias grupes: 1) bendro toksiškumo medžiagos: benzolas, arsenas, ciano junginiai. 2) dirginančios medžiagos-veikia kvėpavimo takus-CL, amoniakas, acetonas, azoto oksidai. 3) sensibilizatoriai-padidina jautrumą (formaldehidas, tirpikliai). 4) konserogeninės medz–sukelia vėžį (Ni,Cr oksidai, šiferis).5) mutogeninės medžiagos iššaukia genetinio kodo pakitimus: sunkiųjų metalų jonai, gyvsidabris. 6) fibrogenines medz-turi mechaninį dirginantį poveikį, bet neapnuodija. 43. Medžiagų pavojingumas auga didėjant temperaturai. Oro užterštumo normavimas: Jei kelios medž.,turi būti išlaikyta sąlyga: C1/DLK1+ C2/DLK2+...+ Cn/DLKn2f0, t.y. savas dažnis turi buti mažesnis už darbinį. Savajį dažnį f0 galima mažinti jei m didelė, o c mažas. 51. Triukšmas yra vibracijų pasekmė. Konstrukcijų vibraci-ja iššaukia oro slėgio pulsaciją, kintantis slėgis veikia klausos organus ir mes girdime garsą. Bangos sklidimo greitis:c= (p/). Garso pojūtis proporc. Slė-gio vid. kvadratinei reikš-mei. Garso intensyvumas-galai ploto vnt. I=p2/c [W/m2]. Mus supančioje aplinkoje triukšmas būna labai plačiame diapazone. I kinta iki 108 karto; p-2-1016 karto. Žmogaus klausos organai nėra jautrūs plačiame diapa-zone. Jautrumas mažėja augant triukšmui. Triukšmas matuo-jamas logaritminėje skalėje lygiais: L=10lg(A/B); [dB]. Triukšmo lygis gali būti nus-tatytas pagal intensyvuma: LI= 10lg(I/I0)=Lp+10lg(0c0/c). Čia :0-oro tankis esant norm. Są-lygom. c0-bangos sklidimo grei-tis norm.sąlyg.  ir C-realiom sąlygom. Triukšmo sumažėji-mas taip pat matuojamas dB. L1 -L2=10lg(I1/I0)-10lg (I2/I0)=10 lg (I1/I2). Jei turime kelis triukšmo šaltinius tai I=I1+ I2 +...+In. Jei turime lygius,tai jie nesisu-muoja. L=10lg(10L/10+10L/10+..) 52. darbo vietose ne rečiau kaip 1kartą į du metus triukšmas privalo būti įvertintas ir paly-gintas su normomis. Triukšmas yra normuojamas dviem būdais: 1) pagal spektrą, 2)dB pagal skalę A (dBA). Triukšmo lygių visuma ir yra spektras LdBA=L1000+5dB. 53. 1) mažinti triukšmą triukšmo šaltinyje. 2) triukšmo sklidimo krypties kitimas. 3)racionalus įmonių išplana-vimas. Triukšmingą gamybą reikia atskirti nuo netriukš-mingos. 4) patalpų akustinė ap-daila. 5) triukšmo izoliacija. 6) triukšmo slopintuvai. Aerodi-naminiai triukšmai – triukšmai atsiradę kur nors vamzdynuose. Jam slopinti naud aktyviniai slopintuvai, reaktyviniai slopintuvai. 7) individualios apsaugos priemonės. Šios priemonės iš principo nėra efektyvios nes apsaugo tik klausos nervą, o visos kitos taip pat išlieka. 54. normaliai veiklai darbui būtinas tinkamas apšvietimas. Esant blogam apšvietimui gali sumažėti darbo našumas, galimi akių susirgimai. Apšvietimas vieną kartą į 2 metus privalo būti kontroliuojamas. (Žiurėti dar į 56) 55. Šviesa – tai elektromagn bangos 0,38-0,77m. Apšvietimas charakterizuojamas kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais. Kie-kybiniai rodikliai- -tai šviesos srautas, jėga, apšviestumas ir skaistis. Kokybiniai parametrai – fonas, kontrastas, šviesos pul-sacija, šviesos spektras. Mus supa įvairūs elektromagn spin-duliavimai, o matoma spindu-liavimo dalis vad šviesos srautu. F=[lm]. Šviesos jėga I=dF/d [cd] nustatoma pagal šviesos etaloną. Apšviestumas-šviesos srautas ploto vnt.: E=dF/ds [lx]. Skaistis priklauso nuo šviesos kritimo kampo L=dI/d(Scos) [cd/m2]. Koky-biniai parametrai: 1) fonas-paviršius ant kurio randasi stebimas objektas. Jis charak-terizuojamas atspindžio koef. Tamsus fonas jei atspindžio koef K 0,5, tai kontrastas didelis, o jei K 100 m/s.3)detonacija,jeiV>1000m /s 61. Gairingumo kategorija priklauso nuo medž, kurias mes naudojame technologiniame procese. Patalpos privalo būti nedegios medž. patalpos skirstomos į 5 kategorijas: A-jei naud degios dujos ir lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, ku-rių užsidegimo temp neviršija 280C. Jei dar yra medž, kurios užsidega reaguojant su vande-niu arba tarpusavyje. B-degios dulkės arba skysčiai, kurių užsi-degimo temp viršija 280C. C-degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medž. D- nedegios medž karštoje įkaitintoje būklėje. E- nedegios medž. Statinio kons-trukcija turi atitikti gamybos procesą. Kad neįvyktų spro-gimai įmonėje reikia tam tikrų profilaktinių priemonių: 1) sta-tinio konstrukcija turi atitikti gaisringumo kategoriją. 2) privalo būti priešgaisrinės kliū-tys. 3) privalo būti gaisro gesi-nimo priemonės gamybinėse patalpose. 4) reikalingi evakua-ciniai išėjimai, kurie yra nor-muojami. 5) patalpų venti-liacija. 6) rekomenduojama, kad būtų gaisrinė signalizacija. 7) automatinės gaisro gesinimo priemonės. Gaisrų gesinimo būdai: 1) degančios medž atsky-rimas nuo deguonies. 2) degančios medž. temp mažini-mas. 3) liepsnos numušimas. 62. už gaisrinę saugą įmonėje atsako darbdavys. Jis privalo pirkti būtiną priešgaisrinį inventorių, skirti lėšas apsaugos priemonėms, apmokyti dirban-čiuosius saugiai dirbti, ruošti gaisrinės saugos instrukcijas. Įmonėse kur vyksta pavojinga gamyba gali būti organizuo-jamos gaisrininkų komandos. Gaisrinėms saugos struktūroms Lietuvoje vadovauja VRM. Prie jos yra gaisrinės saugos departamentas, kuris sudaro gaisrinės saugos normas, ana-lizuoja gaisro priežastis. 63. jos struktūra egzistuoja visose civilizuotose šalyse. Civilinė sauga yra suprantama, kaip kompleksas humanitarinio pobūdžio uždavinių kylančių dėl karo veiksnių, katastrofų ar gaivalinių nelaimingų pada-rinių. Civilinės saugos tikslas gelbėti žmones, kultūrinės vertybes. Civ saugos veikimo principai: parengties, profilak-tikos, išankstinis planavimas. Planuose numatoma, kaip gyventojai informuojami, kaip vykdoma evakuacija, slėptuvės kur evakuoti, medicininės pagalbos suteikimas. 64. Civilinei saugai Lietuvoje vadovauja ministras pirmi-ninkas per krašto apsaugos ministeriją. Krašto aps min yra civilinės saugos departamentas. Lietuvoje yra ir civilinės saugos kariuomenė. Civilinė sauga susideda iš civilinės saugos kariuomenės ir visų Lietuvos gyventojų. Gyventojai pavaldūs civilinės saugos struktūroms, išskyrus tuos, kurie yra kariuomenėje. Civilinės saugos struktūroms yra pavaldžios visos įmonės. Įmonėje darbo saugai vadovauja direktorius. Atsakomybė dėl civilinės saugos normų įsakymų nevykdymo žmonės gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaltininkas dėl katastrofų gali materialiai atsakyti. TURINYS 1. Žmonių saugos kursas,sudėtinės dalys. 2. Darbų saugos valdymo sistema Lietuvoje. 3. Atsakomybė už darbų saugos normų pažeidimus. 4. Darbų saugos kontrolė. 5. Darbdavių pareigos ir atsakomybė darbų saugos srityje. 6. Medicininis dirbančiųjų tikrinimas, profesinė atranka. 7. Nelaimingi atsitikimai, jų rūšys, ištyrimo metodika. 8. Saugos mokymas įmonėje, žinių tikrinimas, dokumenta-cija. 9. Traumatizmo rodikliai. 10. Elektrinės traumos. 11. Kintamos ir nuolatinės srovės poveikis žmogui. 12. Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės. 13. Elektros srovės nutekėjimas į žeme. 14. Prisilietimo įtampa. 15. Žingsnio įtampa. 16. Elektros izoliacija,jos normavimas. 17. Periodinė ir nuolatinė izoliacijos kontrolė. 18. Pagrindiniai apsaugos nuo elektros būdai. 19. Įžeminimas. 20. Įžemintuvų konstrukcijos, tipai. 21. Įžeminimo taikymo sritis. 22. Įžeminimo varžos normavimas. 23.Patalpų pavojingumo(elektra) klasifikacija. 24. Įnulinimas. 25. Talpuminių nuotekio srovių kompensavimas. 26. Apsauginis elektros tinklo išjungimas. 27. Elektrotech. apsaugos priemonės. 28. Elektotech. apsaugos priemonių išbandymas 29. Elektros įrengimų eksplotacijos organizavimas 30. Apsauga nuo elektrostatinio krūvio. 31.Elektromagn. lauko veiki-mas žmogui. 32. Elektromagn. laukų normavimas. 33. Apsaugos nuo elektromagn. laukų priemonės. 34. Lazerio spindulio poveikis žmogui. 35. Apsaugos nuo lazerio spindulio priemonės. 36.Jonizuojančių spinduliavimų rūšys. 37.Jonizuojančių spinduliavimų vienetai. 38. Biologinis jonizuojančių spinduliavimų veikimas. 39.Jonizuojančių spinduliavimų normavimas. 40. Apsaugos nuo jonizuojančių spinduliavimų priemonės. 41.Mikroklimatas. 42. Oro užterštumas. 43.Oro užterštumo normavimas. 44. Ventiliacija. 45. Ventiliacijos sistemų oro debito parinkimas. 46.Virpesių šaltiniai pramonėje. 47. Virpesių fizinės char 48. Virpesių ir triukšmo įtaka žmogui. 49. Virpesių normavimas. 50. Virpesių mažinimo būdai. 51. Triukšmo fizinės charakter. 52. Triukšmo normavimas. 53. Triukšmo mažinimo būdai. 54. Apšvietimo įtaka sveikatai ir darbingumui. 55. Šviesotechniniai dydžiai. 56. Reikalavimai apšvietimo sistemoms. 57. Apšviestumo normavimas. 58.Antropometriniai reikalavi-mai . darbo vietai. 59. Ergonomikos metodika. 60. Medžiagų užsidegimo sąlygos,ribinės koncentracij. 61. Gamybinių patalpų gaisro pavojaus įvertinimas. 62. Gaisrinės saugos organizavimas įmonėje. 63. Civilinės saugos uždaviniai. 64. Civilinės saugos valdymas LT

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!