Išsami biochemijos teorija

jonizacinė kamera yra viena iš spinduliuotės defektorių. Ji naudojama visų tipų branduolinių spinduliavimų matavimui. Pagal konstrukciją jonizacinės kameros gali būti plokščios, cilindrinės ir sferinės su 0,5-5 litrų tūriu. Yra miniatiūrinių kamerų panašių į tušinuką. Jas naudoja kaip individualius dozimetrus. Tokių kamerų oro tūris cirkuliuoja nuo kelių kub cm. Kameros su dideliu oro tūriu yra jautrios todėl yra naudojamos mažoms spinduliuotės dozėms matuoti. kAdangi jonizacinė kamera yra pripildyta dujų dujų ar oro, kurie yra geri elektros izoliatoriai, tai ir elektriškai neutralios molekulės iš kurių jis susideda neperduoda krūvių. Padėtis pasikeičia kai į dujinę terpę papuola spinduliuojančios dalelės. Jos sukelia jonizacinius garsus ir dujos, oras tampa elektrinio lauko laidininku. Neesant srovei elektroduose visi jonai sukurti pradinės jonizacijos pilnai virsta į neutralias molekules. Didėjant įtampai jonai veikiami elektrinio krūvio įgauna neigiamą judesį. Teigiami jonai renkasi ant anodo. Grandinėje atsiranda jonizuojanti spinduliuojanti srovė, kuri būna užregistruota prietaiso.
scintiliacinis(liuminescencinis) metodas, kai kuriuose daiktuose, scintiliatoriuose, fosforuose, veikiant spinduliavimui prasideda jonizacija ir atomų sužadinimas. Prieš pereidami iš aplinkos atomai pradeda spindiliuoti blyškią šviesą. Tai vadinama scintiliacija. Ji gali būti aptikta keliais būdais. Geriausias yra šviesos energijos paveikimas į elektrinį signalą optiniu surišimu scintiliatoriaus su fotoelektriniu daugikliu. Fotoelektrinis daugiklis sugretina fotoelemento savybes ir srovės stiprumą su dideliu koeficientu. Šis prietaisas susideda iš fotonuklodo, anodo ir diodų. Scintiliaciniai skaitikliai dirba impulsiviais režimais. Veikiant scintiliatorių šviesa gaunasi fotoefektas, kurio pagalba iš fotokatodo išmušami elektronai, kurie susirenka elektriniame lauke ir nusuikreipia į pirmą diodą. Greitėjant energijai įvyksta išmušimas antrinių elektronų iš sekančio diodo. Elektronų dauginimo skaičius prasideda papuolant srautui pirminių elektronų. Smūgio išmušti elektronai formuojasi ant paskutinio diodo iš kurio vėl yra išmušami. Tokiu būdu elektronai juda nuo katodo prie anodo. Scintiliatoriuje prasideda šviesos spinduliavimas. Registruojami elektriniai impulsai. Pagal sudėtį scintiliatoriai yra neorganiniai ir organiniai, o pagal agregatinę būseną kieti, plastiniai, skysti, dujiniai. Scintiliatoriai yra specialiuose nepraleidžiančiuose dėkluose, kad į juos nepapultų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!