Ispanijos teatras

1898 m. Ispanija pralaimėjo karą prieš Jungtines Amerikos Valstijas ir prarado Kubą, Puerto Riką, Guamą, Filipinus. Dar kitais metais Ispanija buvo priversta Vokietijai parduoti Karolinų ir Marianų salas. Nesėkmės užsienio politikoje sukėlė didelį nepasitenkinimą šalyje. Konstitucinės monarchijos valdymo sistema ir feodalizmo liekanos tapo XX a. Pradžios socialinių neramumų priežastimi. Senoji valdymo sistema nesugebėjo spręsti naujų ekonomikos, politikos ir kultūros uždavinių. Padėtis ypač paaštrėjo Pirmojo Pasaulinio karo metais. 1917 – 1920 m. ispanų istoriografijoje vadinami “bolševikų trimečiu”. Kilo rimta grėsmė, kad valdžią galutinai užgrobs komunistų partija. Karaliui Alfonsui XIII pritariant, 1923 m. generolas Primas de Riveras įvedė karinę diktatūrą. Po septynerių metų kairiosios pajėgos, laimėjusios 1931 m. rinkimus, nuslopino diktatūrą ir paskelbė Ispaniją respublika. Susikomplikavusioje politinėje situacijoje išryškėjo dvi pagrindinės priešiškos jėgos: kairiųjų blokas, kurį sudarė Ispanijos komunistai ir anarchistai, kitą bloką sudarė tradicionalistai ir nacionalsindikatinės ofenzyvos chuntai. Šių veržimasis į valdžią baigėsi pilietinių 1936 – 1939 m. karu. Po kruvino, brolžudikiško karo valdžia atiteko generolo Franko fašistinei vyriausybei. 1947 m. Frankas grąžino monarchiją, o save paskelbė regentu iki gyvos galvos. 1975 m., mirus Frankui, Ispanija tapo konstitucine monarchija.
Perversmų, diktatūrų, pilietinio karo ir fašistinio rėžimo metais Ispanijoje veikė griežta kultūros ir meno institucijų veiklos cenzūra, kuri trukdė laisvam ispanų teatro vystymuisi. Nepaisant cenzūros barjerų, įvairių draudimų, ispanų teatro demokratizavimo procesas vyko su pertraukomis, tai sustodamas, tai atgimdamas iš naujo nuo pat XX a. pradžios. Šiam procesui vadovavo kūrybinė inteligentija dar 1910 m. susibūrusi į “Naujosios mokyklos” kultūros ir švietimo organizaciją. Taip pat nemažą vaidmenį teatro meno vystymuisi suvaidino tais pačiais metais atidaryta Madrido Studentų Rezidencija. Joje 1920 m. mokėsi F. G. Lorka, S. Dali bei kiti pasaulinio masto menininkai. Rezidencijoje paskaitas skaitė A. Enšteinas, B. Raselas, Z. Froidas, M. Raselis bei kiti žymūs mokslininkai ir menininkai.
1920 – 1930 metais dramaturgijoje vyravo politinės kovos tematika. Ji, savaime suprantama, atsižvelgiant į politines autoriaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!