Vilniaus miesto teatras

teatru, dabar Lietuvos teatro,
muzikos ir kino muziejus), galiausiai
- Vilniaus rotušėje. Jame vaidinta
lenkų, rusų, kartais net vokiečių ir
italų kalbomis.
Teatras buvo būdingas savo epochos atspindys, išreiškęs esmines XIX amžiaus teatrinio
meno raidos tendencijas. Miesto scena buvo svarbus kultūros židinys, lavinęs ir ugdęs
žiūrovą, skatinęs aktoriaus meno, dramaturgijos bei teatro kritikos raidą, skleidęs teatro
meno naujoves. Spektakliai ir jus recenzavę kritikai kėlė aktoriaus pašaukimo, teatro meno
patirties, jo visuomeniškumo ir pilietiškumo klausimus.
Pirmojoje trupėje, be kelių su W. Bogusławskiu iš
Varšuvos atvykusių teatro aktorių, vaidino ir buvę
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų teatrų
aktoriai, dainininkai. Orkestrą sudarė Vilniaus
katedros ir didikų buvusių kapelų muzikantai.
XIX amžiaus pradžioje repertuarą sudarė
F. Schillerio, G. E. Lessingo, W. Shakespeare’o
kūriniai, W. A. Mozarto opera Užburtoji fleita.
Vilniaus miesto teatro trupė gastroliavo Sankt
Peterburge (1806 metais), Gardine, Kaune, Rygoje,
Liepojoje.
Vilniaus miesto teatre vaidino
J. H. Heckerto vadovaujama vokiečių
artistų trupė iš Klaipėdos: rodyta
W. A. Mozarto ,,Tito
gailestingumas”, ,,Belmontas ir
Konstancija”, G. Rossini ,,Tankredas”,
H. Cuno tragedijos bei plastikos ir
mimikos spektakliai. Dėl romantikų
įtakos teatre pagausėjo lietuviškos
tematikos veikalų (vilniečių
F. Żylińskio melodrama ,,Vytautas,
didysis Lietuvos kunigaikštis”). Šio
laikotarpio Vilniaus miesto teatro
scenoje rodyti kūriniai turėjo sąsajų su
A. Mickevičiaus kūryba.
XIX a. nuo antrojo ir trečiojo dešimtmečių imta rodyti melodramas, kurių pastatymai dažnai prilygdavo
operai: kreiptas dėmesys ne tik į muzikos atlikimo kokybę, bet ir į aktorių laikyseną, scenografiją. Tarp šio
žanro kūrinių minėtina Vilniaus publikos pamėgta (manoma, paskatinusi Adomą Mickevičių parašyti
„Vėlines"), prancūzų autorių į melodramą perdirbta anglų apysaka The Vampyre, pavadinta „Šmėkla",
žymaus vokiečių dramaturgo Ernsto Augusto Friedricho Klingemanno melodrama „Mozė, arba Izraeliečių
perėjimas per Raudonąją jūrą" (dekoracijas ir kostiumus sukūrė Vilniaus universiteto profesorius Jonas
Rustemas).
Teatro veiklą atskirais etapais stimuliavo
pagerėdavusios darbo sąlygos ar vadovauti pradėję
sumanūs antrepreneriai, savo veiklą grindę menine
pozicija, o ne aklu pataikavimu politizuotiems caro
valdžios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!