Ispanijos konstitucinis tribunolas

Ispanijos konstitucingumo raida yra sudėtinga, prieštaringa ir dažnai vertinama kaip žlugusių konstitucijų istorija.
Šia tema radau labai nedaug medžiagos, todėl referate smulkiau išnagrinėjau Ispanijos konstitucingumo pradžią ir dabartinę Ispanijos konstituciją. Taip pat šiek tiek apžvelgiau Ispanijos teisminę valdžią, bei konstitucinį tribunolą.
Darbo tikslas: išnagrinėti ir aprašyti Ispanijos konstitucinio tribunolo veiklą ir naudą.
1. Aprašyti Ispanijos konstitucingumo raidą ir pradžią.
2. Apžvelgti ir išnagrinėti pirmąją ir kitas Ispanijos konstitucijas.
3. Paanalizuoti dabartinę Ispanijos konstituciją.
4. Aprašyti Ispanijos teisminę valdžią ir konstitucinio tribunolo veiklą bei naudą.
Pirmoji Ispanijos konstitucija priimta 1812 m., paskutinė – 1978 metais. Per daugiau kaip 150 metų Ispanijoje galiojo dar septynios konstitucijos, jos buvo priimtos 1837 m., 1845 m., 1855 m., 1869 m., 1873 m., 1876 m. ir 1931 metais. Be jų, 1939–1975 m. Ispanijos konstitucinę santvarką ir politinę sistemą reglamentavo generolo F. Franko 1939–1967 m. nustatyti fundamentalieji įstatymai. Konstitucionalistai diskutuoja dėl fundamentaliųjų įstatymų traktavimo, dėl to, ar 1855 m. bei 1873 m. Ispanijos parlamento priimti pagrindiniai įstatymai yra laikytini konstitucijomis. 1845 m. Konstitucija kartais vertinama kaip 1837 m. Konstitucijos papildymas, įvairių nuomonių yra ir dėl konstitucingumo ištakų bei pradžios. Referate aptariamos Ispanijos konstitucingumo ištakos ir raidos ypatumai, tradicijos bei jų įtaka galiojančiai šalies konstitucinei teisei.
1. Ispanijos konstitucingumo pradžia
Kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, Ispanijos konstitucingumo pradžią lėmė Didžioji Prancūzijos revoliucija ir imperinės Napoleono Bonaparto ambicijos. Užkariautose ar užimtose teritorijose Napoleonas siekė nustatyti tam tikrą konstitucinę tvarką, kita vertus – Napoleono užkariavimai naikino arba keitė Europos monarchijų struktūrą ir pobūdį, skatino vidinius politinius procesus, nacionalinį išsivaduojamąjį judėjimą. Visa tai keitė valstybingumo sampratą, skatino naujų politinių idėjų ir teisinių koncepcijų atsiradimą.
XVIII a. pabaigoje Ispanijoje įsitvirtino Prancūzijos sosto atstovai – Burbonų dinastija. 1808 m. pradžioje Prancūzijos kariuomenė užėmė Ispaniją, jos karalius Karolis IV ir įpėdinis sūnus Ferdinandas VII buvo priversti atsisakyti sosto Napoleono brolio Josepho naudai. 1808 m. liepos 7 d., žengdamas į Ispanijos karaliaus sostą, Bajonėje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!