T. Hobbes'o individualizmas

Johnas Locke‘ as prieštaravo Hobbeso argumentui, kad individai gali „taikiai ir laisvai“ sugyventi vieni su kitais tik tuo atveju, jeigu būtų valdomi nedalomos valdžios įsakymais.
Ar Hobbesas buvo individualistas, ar holistas? Nei tas, nei anas. Dėl žmogaus išeities taško jokių abejonių nekyla: tai atskira žmogaus esybė, individuum. Tačiau šios esybės gyvenimas ikipolitinėje pakopoje gali būti vertinamas tik neigiamai: jis yra „nykus, skurdus, purvinas, gyvuliškas ir trumpas“. Kai toji esybė, paklusdama proto patarimui ir savo pačios troškimui išlikti, pereina į politinę būklę, ji netenka dalies savo galių. Taigi žmogus geba pasiekti, kad jo gyvenimas būtų saugus, patogus, jis gali išplėtoti savo sugebėjimus, tačiau visa to kaina – pavaldumas. Jis anaiptol netampa savaimingu individu, pats savimi jis gali pasikliauti ne labiau, nei natūralios būklės žmogus. Taigi, atrodytų, grynai „individualistinis“ užmojis galiausiai individualizmą sužlugdė. 107
Politinėje plotmėje žmogus yra socialinė būtybė, o ne individas. Šiuo atžvilgiu Hobbesas, kitaip nei Locke‘as, gali būti laikomas sociologijos pranašu, nepaisant to, kad jo svarstymai lietė ne visuomenę kaip universitas, o tik politiką. Psl. 108
Hobbsui socialumas apsiribojo politika. Kai jis žvelgė į visuomenę politiniu aspektu, vertė jį iškelti pavaldumą, o ne hierarchiją ar vien paprastą lygybę. Hobbso teorijoje priežastis labai aiški: išeities tašku laikant individą, socialinis gyvenimas neišvengiamai bus aiškinamas sąmonės ir jėgos kalba. Pirma, nuo individo prie grupės galima pereiti tik pasitelkus „sutartį“, kitaip tariant, tasai perėjimas – sąmoningas aktas, o ko tikslas – nenatūralus. Antra, nebus apsieita be „jėgos“, nes yra vienintelis dalykas, kuriuo individai čia gali pasikliauti; jėgos opozicija – tai hierarchija, socialinės tvarkos idėja, autoriteto principas, tad savaime suprantama, kad sutartimi susiję individai turės visa tai susikurti sintetiškai daugiau ar mažiau nesąmoningai, pasikliaudami bendra jėga ir valia. Ši jo politinė teorija – tai individualistinis visuomenės aiškinimo būdas. Psl. 108 – 109
Leviatanas
Žmonės yra lygūs iš prigimties. Gamta sukūrė žmones tokius lygius jų kūno ir proto sugebėjimais, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!