NATO, kas ji ir ko ji siekia?

KAS YRA IR KO SIEKIA NATO NATO - tai Šiaurės Amerikos ir Europos šalių bendros gynybos organizacija, siekianti užtikrinti savo narių saugumą ir stabilumą. Tačiau NATO nėra vien tik karinė organizacija. NATO taip pat sukūrė aktyvaus bendradarbiavimo tarp valstybių narių mechanizmą, kuris visų pirma yra politinio pobūdžio, skatinantis bendrą gynybos planavimą, konsultacijas krizių valdymo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos bei kitose srityse. Karinių operacijų metu NATO veiksmai pagrįsti visų valstybių narių susitarimu. Toks principas visiškai išsaugo valstybių suverenitetą ir politinę nepriklausomybę. NATO, kaip gynybinio aljanso, veikimo pagrindą sudaro 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis: "Šalys susitaria, kad ginkluotas puolimas prieš vieną ar daugiau iš jų bus laikomas puolimu prieš visas; todėl šalys sutaria, kad <...> kiekviena iš jų, pasinaudodama individualios ar kolektyvinės gynybos teise, pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį padės puolamajai šaliai <...>, įskaitant ir ginkluotos jėgos panaudojimą tam, kad būtų išsaugotas saugumas Šiaurės Atlanto regione<...>. Tokios priemonės nutraukiamos, kai Saugumo Taryba imasi būtinų priemonių tam, kad būtų atkurta ir palaikoma tarptautinė taika ir saugumas." Būtent 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis padaro organizaciją tokią patrauklią, ypač mažesnėms valstybėms, nesugebančioms apsiginti nuo išorės priešo vien tik savo pajėgomis. Aljanso šalių karinių pajėgų sujungimas ir įsipareigojimas ateiti į pagalbą nelaimės atveju gerokai padidina kiekvienos NATO narės saugumą ir stabilumą. NATO ISTORIJA Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Europai iškilo nauja Sovietų Sąjungos grėsmė. Dar prieš karą Sovietų Sąjunga aneksavo Baltijos šalis, dalį Suomijos, Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos - iš viso 23 mln. žmonių. Okupuotuose kraštuose buvo įvestas totalitarinis režimas, prasidėjo žmonių trėmimai. Pokarinė Sovietų Sąjungos grėsmė buvo dar didesnė: nusilpusi ir karo nuniokota Europa vien tik savo jėgomis nebegalėjo pasipriešinti Maskvai. Raudonosios armijos, o vėliau ir komunistinės ideologijos skverbimasis į Vakarus vertė demokratines Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybes susivienyti. Tik susivienijusios į gynybinę organizaciją ir tik veikdamos kartu Vakarų demokratijos galėjo įgyvendinti atgrasymo ir apsisaugojimo nuo Sovietų Sąjungos užpuolimo politiką. Todėl 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kuria buvo sukurtas Vakarų valstybių gynybinis aljansas NATO. Sutartį pasirašė: Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija. 1952 m. prie Aljanso prisijungė Graikija ir Turkija, 1955 m. - Vokietijos Federacinė Respublika, 1982 m. - Ispanija, 1999 m.- Lenkija, Čekija, Vengrija. Per daugiau kaip pusę amžiaus užsitęsusį Šaltąjį karą NATO, kaip blokas, niekuomet nekariavo. Nėra abejonių, kad Šaltojo karo metu NATO atliko savo vaidmenį - garantavo Europos saugumą, socialinės ir politinės Vakarų Europos padėties stabilumą - ir taip prisidėjo prie Vakarų Europos gerovės kūrimo. INTEGRACIJOS Į NATO REIKALAVIMAI Politinė ir ekonominė kryptis Narystės veiksmų planas nurodo, kad šalys kandidatės turi paklusti įtvirtintiems Vašingtono sutartyje pagrindiniams principams: demokratijai, individo laisvėms ir kitoms atitinkamoms Sutarties preambulės nuostatoms. Šiems principams įgyvendinti siūlomi tokie narystės NATO siekiančių valstybių veiksmai: • Tarptautinių ginčų sprendimas tik taikiomis priemonėmis • Teisinės valstybės (teisės viešpatavimo) principų įgyvendinimo ir pagarbos žmogaus teisėms demonstravimas • Etninių ginčų ir teritorinių ginčų sprendimas pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) principus, taip pat gerų kaimyninių santykių plėtra • Tinkamas demokratinės ir civilių kontrolės ginkluotosioms pajėgoms mechanizmo sukūrimas • Susilaikymas nuo jėgos naudojamo ir grasinimo ja bent kuriuo būdu, prieštaraujančiu Jungtinių Tautų tikslams • Dalyvavimas taikingų ir draugiškų tarptautinių santykių plėtroje stiprinant savo laisvas institucijas bei skatinant stabilumą ir gerovę • Tolesnis visiškas EAPC ir PfP programos rėmimas bei dalyvavimas jose • Stabilumo ir ekonominės gerovės skatinimas užtikrinant ekonominę laisvę, socialinį teisingumą bei aplinkos apsaugą Gynybos ir karinė krypti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų bei Krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymai nurodo, kad Lietuvos kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus ir rengiamos sąveikai su NATO struktūromis. Tam šie įstatymai numato tokias integracijos į NATO nacionalines priemones: • Karių rengimas dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo operacijose • Dalyvavimas bendrose su NATO ir PfP programos pratybose bei mokymuose • Kariuomenės rengimas ir pertvarkymas pagal NATO standartus bei visų gynybos struktūrų rengimas sąveikai su NATO struktūromis • Privalomas reikalavimas karininkams mokėti bent vieną iš oficialių NATO kalbų. • Gynybos struktūrų, informacijos ir ryšių sistemų, techninių priemonių, žemėlapių ir dokumentacija standartizacija pagal NATO reikalavimus • Pagrindinių gynybos infrastruktūros objektų prisitaikymas bendroms su NATO pratyboms • Karo specialistų, karininkų ir puskarininkių rengimas pagal NATO reikalavimus sąveikaujant su NATO kariniais vienetais • Apsirūpinimas su NATO suderintomis gynybos priemonėmis • Bendradarbiavimas su NATO planuojant gynybą ir savo struktūrų rengimas bendrai gynybai • Dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje su valstybėmis NATO narėmis ir narystės NATO siekiančiomis valstybėmis plėtra • Dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant bendras su NATO ir jos valstybėmis narėmis mokslo ir technologijų plėtros programas bei pramonės kooperacijos projektus • Lietuvos karinės ir civilinės oro erdvės apžvalgos ir kontrolės sistemos kūrimas, plėtojimas ir integravimas į bendrą su NATO Europos regioninę oro erdves kontrolės sistemą Saugumo kryptis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų bei Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymai nurodo tokias Lietuvos saugumo krypties integracijos į NATO priemones: • Lietuva kuria informacijos apsaugos sistemą, integralią su NATO sistema • Lietuva bendradarbiauja su NATO keitimosi informacija, bei jos apsaugos srityje plėtodama informacijos ir ryšių sistemas • Lietuva taiko bendruosius NATO apsaugos principus bei standartus tikrindama krašto apsaugos sistemos personalą, kurio tarnyba susijusi su valstybės ir tarnybos paslaptimis, užtikrindama fizinę informacijos, patalpų, pastatų, kitų objektų ir ryšio sistemų apsaugą NARYSTĖS ALJANSE PRIVALUMAI Patys akivaizdžiausi narystės Aljanse privalumai yra didesnis saugumas ir stabilumas. Ypač verta paminėti, kad narystė teikia garantą, kuris yra Šiaurės Atlanto sutarties pagrindas, kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą - ir kiekviena atskirai, ir visos kartu. Jis užtikrina, kad nė vienai šaliai neteks pasikliauti vien tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais, jei iškils pavojus saugumui. Tačiau nei viena tauta neatsisako teisės vykdyti nacionalines prievoles prieš savo piliečius ir neišsižada atsakomybės už savo pačios gynybą. NATO to už jas nedaro, ji tik suteikia priemones tai atlikti kartu. Aljansas įgalina šalis nares realizuoti esminius nacionalinio saugumo uždavinius kolektyviai. Dėl to atsirandantis šalių narių vienodo saugumo jausmas, nepriklausomai nuo jų situacijų ar atitinkamų nacionalinio karinio pajėgumo skirtumų, dar labiau sustiprina bendrą stabilumą. Nors konsultuotis su Aljanso nariais galima įvairiais klausimais, į šalių narių valstybinius reikalus nesikišama. Aljanso forumuose valstybės bevelija nekelti tokių klausimų, kurie yra šalies vidaus reikalas. Jei tarp šalių narių kyla ginčai ar atsiranda problemų, narystės Aljanse privalumai vaidina svarbų vaidmenį, nors NATO struktūra neleidžia tiesiogiai įsikišti. Be to, tai ir nėra jos tikslas. Jei narės nori, jos gali priimti NATO generalinio sekretoriaus pasiūlymą tarpininkauti. Tačiau, kad ir kokios būtų aplinkybės, suinteresuotos šalys tuo pat metu, kai dar tik ieško skubesnių savo problemų sprendimo, gali bendradarbiauti ir dirbti viena su kita tame pačiame aljanse, pasikliaudamos savo patirtimi ir besinaudodamos NATO siūlomu užsienio saugumu. Panašius privalumus turi ir partnerystė NATO, kuri jau padėjo kai kurioms šalims partnerėms išspręsti užsitęsusias regionines problemas. Dar vienas iš narystės NATO privalumų yra tas, kad Aljanso narės turi koordinuotą balsą kituose tarptautiniuose forumuose. Reguliarus ir natūralus jų tarpusavio bendravimas kasdien NATO būstinėje Briuselyje ir tarp valstybių narių sostinių bei įprastas konsultavimasis su kitų narių vyriausybėmis sustiprina įtaką ir vaidmenį, kurį kiekviena tauta vaidina savo tarptautiniuose santykiuose apskritai. Toks bendravimas praverčia šalims narėms sunkiais laikais ar nesutarimų atvejais ir leidžia joms pasisemti naudos iš bendro abipusio supratimo bei pagarbos. Tai leidžia joms rasti visiems priimtinas išeitis ir priimti bendrus sprendimus. Be to, toks bendravimas įgalina NATO valstybes įsijungti į derybas kituose tarptautiniuose forumuose, kadangi jos iš anksto žino savo sąjungininkių nuomonę ir dažnai turi gerai suderintus politinius tikslus. Pavyzdžiui, dvišalėse ir daugiašalėse derybose dėl ginklų kontrolės ir nusiginklavimo NATO narės dažnai susitardavo dėl bendros pozicijos ir suderindavo savo veiksmus, jų balsas tapdavo stipresnis ir įtakingesnis. Per programą "Partnerystė taikos labui" ir kitus bendradarbiavimo su Aljansu forumus šalys, nusprendusios aktyviai dalyvauti, taipogi užsitikrina tvirtesnį balsą tarptautiniuose santykiuose ir tai, kad jos bus išgirstos. VAKARŲ ŠALIŲ FINANSINĖ IR TECHNINĖ PAGALBA Kiekvienais metais JAV suteikia apie 4 mln. dolerių, kurių dėka Lietuva įsigyja ryšių įrangos, amunicijos ir kitų reikmenų. Lietuvos kariai kasmet siunčiami į NATO Bendradarbiavimo taikos labui pratybas, kur jie įgyja labai reikalingos vakarietiškos patirties. JAV šiai iniciatyvai remti skiria 680 000 dolerių per metus. Vokietija už simbolinę kainą Lietuvai perdavė visiškai suremontuotą minų paieškos laivą “SŪDUVIS”, 137 šarvuočius M-113, 2000 naujų ir modernių kulkosvaidžių ir karo medicinos įrangos. Iš Švedijos Lietuva šiais metais gaus priešlėktuvinių pabūklų su radarais ir amunicija, jau gauta šiuolaikiškos įrangos aviacijos bazėms ir karo ligoninėms modernizuoti Danija parėmė įkuriant inžinerinį batalioną ir ruošiasi perduoti pabūklų artilerijos batalionui. Perkant ginkluotę taikomos užskaitos, pagal kurias tiekėjai investuoja į gamybą Lietuvoje apie 50% lėšų nuo pirkinių sumos). Taigi iš visų šių duomenų galima spręsti, kad Lietuvai itin svarbi yra kitų šalių pozicija jos atžvilgiu, užsienio valstybių parama bei bendradarbiavimas su kitomis šalimis įvairiais (ne tik saugumo) klausimais. Brėžiant tam tikras ateities gaires, reikėtų pastebėti itin svarbų Lietuvos istorijai momentą- 2004 metų gegužę ji turėtų tapti NATO nare. Narystė šioje organizacijoje sustiprintų Lietuvą, jos saugumą, suteiktų jai daugiau stabilumo. Tai yra akivaizdžiausi, tačiau ne vieninteliai privalumai. siekius. LIETUVOS IR NATO BENDRADARBIAVIMAS Pastarąjį dešimtmetį vienas iš pagrindinių Lietuvos užsienio politikos strateginių tikslų yra narystė NATO. Integruotis į NATO siekė LDDP, konservatorių vyriausybės, tiek ir dabartinė - koalicinė liberalų ir socialliberalų - vyriausybė. 2000 m. integracijos į NATO siekį patvirtino Lietuvos seimo parlamentinių partijų vadovų ir atstovų komunikatas. 1991 m. buvo užmegzti pirmieji Lietuvos ir NATO kontaktai, kai Lietuva kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis buvo pakviesta įkurti Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybą. Tokiu būdu Lietuva siekė užmegzti neformalius ryšius su kitomis valstybėmis, spręsti savo valstybės saugumo klausimus, bendradarbiauti įvairių lygių NATO institucijose. Politinio bendradarbiavimo pradžioje buvo pasikeista aukščiausių pareigūnų vizitais. 1992 m. Lietuvoje lankėsi NATO generalinis sekretorius M. Verneris, o Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis viešėjo NATO būstinėje Briuselyje. Kitas svarbus Lietuvos integracijos į NATO etapas buvo 1994 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko oficialus laiškas NATO generaliniam sekretoriui. Šiame laiške buvo oficialiai paprašyta priimti Lietuvą į NATO. Prezidentas rašė: "Lietuva siekia įnešti savo indėlį į Šiaurės Atlanto saugumą įstodama į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją". 1994 m. Briuselyje buvo atidarytas Lietuvos biuras prie NATO. Ilgainiui jis buvo reorganizuotas į aukštesnio rango nuolatinę atstovybę - Lietuvos misiją prie NATO, vadovaujamą ambasadoriaus L. Linkevičiaus. 1994 m. įkūrus Taikos Partnerystės programą, Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos šalimis pradėjo konsultuotis dėl karinio bendradarbiavimo. Mūsų šalis buvo antroji Vidurio Europos valstybė, prisijungusi prie Taikos partnerystės programos ir tapo viena aktyviausių jos dalyvių. Ši programa turi padėti Lietuvai geriau pasiruošti narystei NATO. Per kelerius metus buvo suformuotas teisinių santykių su Aljansu pagrindas. Sutartyse buvo numatyta rengti karines pratybas Lietuvos teritorijoje, keistis informacija apie gynybos ir finansinius planus bei bendradarbiavimui reikalinga slapta informacija. Šie susitarimai sudarė galimybę mūsų šaliai dalyvauti tarptautiniuose taikos palaikymo pratybose bei plėsti ryšius su Aljansu ir jo partneriais. Vykstant diskusijoms Aljanse dėl plėtros į Rytus, tapo aišku, kad ne visos Taikos partnerystės dalyvės vienu metu įstos į NATO. 1995 m. Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, buvo pateikta, ką kandidatės turėtų padaryti, norėdamos tapti Aljanso narėmis. Lietuva viena pirmųjų pradėjo dalyvauti politinėse NATO plėtros konsultacijose, kurios vyko su kiekviena kandidate atskirai. Tokiu būdu NATO gauna informaciją apie konkrečius Lietuvos žingsnius siekiant narystės bei šalies santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuva aktyviai dalyvauja diskusijose dėl plėtros ir teikia pasiūlymus, kaip šį procesą ne tik paspartinti, bet ir pritaikyti prie kiekvienos šalies galimybių. 1996 m. Lietuva įteikė dokumentą, kuriame pasiūlė visas šalis partneres pakviesti derybų dėl narystės vienu metu, o tik po to jas diferencijuoti pagal kiekvienos šalies padarytą pažangą. Vėliau Lietuva pradėjo propaguoti idėją, kad bent viena Baltijos šalis būtų priimta. Tokia šalis realiausiai galėtų būti Lietuva, kadangi iš kitų Baltijos šalių ji yra padariusi didžiausią pažangą. Lietuvoje sparčiausiai pagal NATO standartus plėtojamos ginkluotosios pajėgos ir teisinė bazė, skiriami finansiniai ištekliai. Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių turi sieną su NATO nare Lenkija, be to palaiko geriausius santykius su kaimyninėmis valstybėmis. 1999 m. priėmus Lenkiją, Čekiją ir Vengriją į NATO tapo aišku, kad NATO plėtra bus tęsiama toliau. NATO viršūnių susitikime Vašingtone buvo pripažinta Rumunijos, Slovėnijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga. Nors Lietuva diplomatiškai paminėta su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, jai kaip aktyviausiai Taikos partnerystės programos dalyvei atsiveria geriausios perspektyvos tapti NATO nare. Lietuvos priėmimą lems ryžtingas ir aiškus politinis sprendimas. Paskelbus NATO "atvirų durų politiką", Rusijos politikai sunerimo dėl Aljanso plėtros į Rytus. Jie pradėjo siekti, kad Vakarų politikai Rytų Baltijos regioną paskelbtų ypatingu geopolitiniu dariniu, kuriame neturėtų būti svetimų valstybių karinių pajėgų. Tačiau Lietuva atmetė Rusijos argumentus, nes yra įsitikinusi, kad Baltijos šalių narystė NATO tik sustiprintų stabilumą regione, o Rusija tuo turėtų būti suinteresuota. Šalies vyriausybė konkrečiais darbais rodo, kad yra pasirengusi prisiimti ne tik narystės teikiamus privalumus, bet ir įsipareigojimus. Jau keletą metų Lietuva siunčia savo taikdarius į NATO vadovaujamas taikos palaikymo operacijas bei vykdo Aljanso standartus atitinkančias kariuomenės reformas. 2001 m. Lietuva padidino išlaidas gynybai iki 2% bendrojo vidaus produkto. Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie NATO 2002 m. lapkričio 21 dieną Prahoje vykusiame NATO valstybių narių aukščiausiojo lygio susitikime. 2003 m. kovo 17 dieną UR ministras A.Valionis parašė oficialų laišką buvusiam NATO Generaliniam sekretoriui George’ui Robertsonui, kuriame oficialiai patvirtino Lietuvos siekį tapti NATO nare. Drauge su laišku Aljansui buvo įteiktas Lietuvos reformų tvarkaraštis, kuriame buvo išdėstyti Lietuvos, kaip būsimos NATO narės, įsipareigojimai politikos, ekonomikos, gynybos, išteklių, saugumo ir teisės srityse. 2003 m. kovo 26 dieną Briuselyje vykusiame Šiaurės Atlanto organizacijos Tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir septynių pakviestųjų narystei šalių užsienio reikalų ministrai, naujų valstybių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolus pasirašė devyniolikos dabartinių NATO valstybių narių ambasadoriai ir taip pradėjo jų ratifikacijos procesą, kuris turėtų baigtis iki šių metų pavasario. Lietuva bei dar šešios į NATO pakviestosios Vidurio ir Pietryčių Europos šalys visateisėmis Aljanso narėmis taps dar iki šių metų birželio 28-29 dienomis Stambule (Turkija) vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo. LIETUVOS KARIUOMENĖS REFORMA RUOŠIANTIS STOJIMUI Į NATO Lietuvos gynybos politika deklaruoja Lietuvos siekį tapti NATO nare, nes tik priklausydama kolektyvinės gynybos sistemai, valstybė gali garantuoti ilgalaikį saugumą ir stabilumą. Svarbiausi Lietuvos gynybos politikos principai yra atgrasymas, visuotinė ir besąlygiška gynyba ir euroatlantinio solidarumo bei kolektyvinės gynybos politika. Atgrasymo nuostata aiškinama tuo, kad užpuolimo atveju Lietuva ginsis, nepaisydama agresijos pobūdžio ar puolančių pajėgų dydžio, nelaukdama, ar bus suteikta tarptautinė pagalba. Gynybos visuotinumas ir besąlygiškumas reiškia, kad šalį ginklu gins ne tik kariuomenė – užpuolikui visais būdais priešinsis civiliai piliečiai, tam bus panaudojami valstybės ištekliai. Lietuvos gynyba nėra saistoma jokiomis sąlygomis, išskyrus tarptautines teisės normas. Lietuva savo gynybos planuose jau numato, kaip tapusi pilnateise NATO nare galėtų prisidėti prie Aljanso kolektyvinės gynybos veiksmų. Atsižvelgus į Lietuvos ekonomikos plėtros raidą bei tarptautinius įsipareigojimus, 2001 metais buvo pradėta kariuomenės reforma, kuri vykdoma konsultuojantis su šalimis partnerėmis. Pertvarkos tikslas – rasti optimalią pusiausvyrą tarp esamų ekonominių išteklių bei Lietuva reikalingų pajėgumų gynybai ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Reforma, kurią numatoma baigti 2006 metais, apima sausumos, oro ir jūrų bei savanorių pajėgas, taip pat rezervo rengimą, mobilizaciją bei infrastruktūros, reikalingos priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas, plėtrą. Lietuvos kariuomenę sudarys apie 18 tūkst. žmonių (įskaitant ir civilius). Karo atveju numatomas rezervas siektų apie 25 tūkst. Prioritetas yra skiriamas sausumos pajėgoms, kurias sudarys mobilūs, gerai parengti, šiuolaikine ginkluote aprūpinti kariniai vienetai. Lietuva taip pat išlaikys nedideles, gerai parengtas, reikalingą ginkluotę turinčias jūrų ir oro pajėgas. Karinės aviacijos ir laivyno plėtra šiuolaikinėje kariuomenėje yra labai brangūs projektai. Todėl dabar turimų orlaivių ir laivų skaičius išliks beveik nepakitęs. Karinėse oro pajėgose bus devyniolika orlaivių – mokomųjų naikintuvų, transportinių, medicininės evakuacijos ir paieškos bei gelbėjimo orlaivių. Karinėse jūrų pajėgose – dešimt fregatų, minų medžiotojų ir patrulinių katerių. Krašto apsaugos savanorių pajėgos nuo 2003 metų taps sudėtine sausumos pajėgų dalimi ir gaus naujų užduočių . Savanoriai rūpinsis infrastruktūros, kuri reikalinga priimti sąjungininkų pajėgų pastiprinimą, apsauga ir gynyba. Po karinės reformos sausumos pajėgas sudarys Rytų ir Vakarų karinės apygardos bei dabartinė „Geležinio vilko„ brigada, kuri bus reorganizuota į Nuolatinės parengties brigadą, gebančią dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijose kartu su NATO pajėgomis Lietuvos teritorijoje bei už jos ribų. Šios rūšies pajėgų sudėtyje bus dvylika batalionų ir teritorinės savanorių rinktinės. Plėtojant nuolatinės parengties brigadą, perkama jai reikalinga ginkluotė ir įranga. Tai – vidutinio nuotolio prieštankinės, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės ginklų sistemos, konsultacijų, valdymo, kontrolės sistemos bei transporto priemonės ir logistinė įranga. Įsigijimams taikomi šie reikalavimai – įrangos ir amunicijos įvairovės Lietuvos kariuomenėje mažinimas, racionalus gynybos biudžeto lėšų panaudojimas, sąveikumas su NATO – prisitaikymas prie Aljanso ginkluotės standartų. 2001m. gruodžio mėnesį Vyriausybės įgaliota Krašto apsaugo ministerija pasirašė tarpvyriausybinę sutartį su JAV dėl vidutinio nuotolio prieštankinių ginklų sistemos „Javelin“ pirkimo. Stiprindama oro erdvės stebėjimo ir kontrolės pajėgumus, gruodžio mėnesį sudarė sutartį su tarptautine EADS kompanija įsigyti trijų dimensijų vidutinio nuotolio mobilias radarų sistemas. Vakarų šalių finansinė ir techninė pagalba: • Kiekvienais metais JAV suteikia apie 4 mln. dolerių, kurių dėka Lietuva įsigyja ryšių įrangos, amunicijos ir kitų reikmenų. • Lietuvos kariai kasmet siunčiami į NATO Bendradarbiavimo taikos labui pratybas, kur jie įgyja labai reikalingos vakarietiškos patirties. JAV šiai iniciatyvai remti skiria 680 000 dolerių per metus. • Vokietija už simbolinę kainą Lietuvai perdavė visiškai suremontuotą minų paieškos laivą “SŪDUVIS”, 137 šarvuočius M-113, 2000 naujų ir modernių kulkosvaidžių ir karo medicinos įrangos. • Iš Švedijos Lietuva šiais metais gaus priešlėktuvinių pabūklų su radarais ir amunicija, jau gauta šiuolaikiškos įrangos aviacijos bazėms ir karo ligoninėms modernizuoti • Danija parėmė įkuriant inžinerinį batalioną ir ruošiasi perduoti pabūklų artilerijos batalionui. • Perkant ginkluotę taikomos užskaitos, pagal kurias tiekėjai investuoja į gamybą Lietuvoje apie 50% lėšų nuo pirkinių sumos). Taigi iš visų šių duomenų galima spręsti, kad Lietuvai itin svarbi yra kitų šalių pozicija jos atžvilgiu, užsienio valstybių parama bei bendradarbiavimas su kitomis šalimis įvairiais (ne tik saugumo) klausimais. Brėžiant tam tikras ateities gaires, reikėtų pastebėti itin svarbų Lietuvos istorijai momentą- 2004 metų gegužę ji turėtų tapti NATO nare. Narystė šioje organizacijoje sustiprintų Lietuvą, jos saugumą, suteiktų jai daugiau stabilumo. Tai yra akivaizdžiausi, tačiau ne vieninteliai privalumai. siekius. DŽORDŽO BUŠO VIZITAS 2002m. lapkričio 21d. į Lietuvą pirmą kartą atvyko JAV prezidentas Džordžas Bušas su žmona Lora Buš pasveikinti Lietuvos žmonių, šaliai sulaukus kvietimo tapti NATO nare, ir susitikti su visų trijų Baltijos valstybių vadovais. "Pone Prezidente, šiandien turime garbės Jus priimti ne tik kaip mūsų draugą ir rėmėją, bet ir kaip pirmąjį Jungtinių Valstijų Prezidentą, viešintį Lietuvoje. Mūsų žmonėms šis Jūsų vizitas dar kartą patvirtina, kad Jūsų šalies nuostata būti čia, šiame regione, nesikeičia. Amerika nesiliovė mus rėmusi visą neramų XX amžių ir už tai dėkojame Jums, pone Prezidente, ir visai Amerikos tautai", - sakė V.Adamkus. Dž.Bušas pažymėjo, kad jam garbė būti pirmuoju JAV Prezidentu, atvykusiu į Lietuvą. JAV vadovas pabrėžė, kad, įstojus naujoms narėms į NATO, sustiprės jų ginkluotosios pajėgos ir pats Aljansas, praturtėjęs įliejama nauja dvasine jėga. Lietuvos ir JAV valstybių vadovai aptarė naujas galimybes toliau gilinti ir plėsti Lietuvos ir JAV dvišalius santykius, Lietuvai gavus kvietimą prisijungti prie Aljanso. Valstybių vadovai kalbėjo, kaip toliau plėtoti šalių ekonominius ir prekybinius ryšius. Dž.Bušas domėjosi, kokių prekių Lietuva galėtų pasiūlyti JAV rinkai. Aptariant tarptautinius santykius, JAV vadovas palankiai įvertino Lietuvos nuosekliai vykdomą gerų kaimyninių santykių politiką, gebėjimą konstruktyviai spręsti santykių su Rusija, ir ypač Kaliningrado sritimi, klausimus. Baigę oficialius pokalbius Prezidentūros rūmuose Dž.Bušas, V.Adamkus ir juos lydintys aukšti pareigūnai atvyko į Rotušės aikštę, kur su pakvietimu į NATO sveikino Lietuvos žmones. Į susitikimą su JAV Prezidentu Vilniaus senamiesčio svarbiausioje aikštėje atvyko ir Latvijos bei Estijos prezidentai - V.Vykė-Freiberga ir A.Riuitelis, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas A.Paulauskas, Ministras pirmininkas A.Brazauskas, Lietuvos ir JAV diplomatai, kiti garbingi svečiai. Sausakimša Rotušės aikštė džiaugsmingais šūksniais ir Lietuvos bei JAV vėliavėlėmis pasitiko galingiausios pasaulio valstybės Prezidentą. Susirinkusieji didžiausioje Vilniaus senamiesčio aikštėje Dž.Bušą savo akimis galėjo matyti maždaug 25 minutes. Pirmasis kalbą pradėjo Lietuvos Prezidentas. "Lietuva ir kitos Baltijos valstybės - Latvija ir Estija pakviestos į NATO. Džiaugiuosi galėdamas pristatyti tiek daug prie to prisidėjusį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Džordžą Bušą", - sakė į istorinį susitikimą Vilniaus Rotušės aikštėje susirinkusiems žmonėms Lietuvos prezidentas V.Adamkus. "Šiandien Vilnius džiaugiasi ir švenčia. Pone Prezidente, mes džiaugiamės šia reta galimybe švęsti kartu su jumis, - viešai į Dž.Bušą kreipėsi V.Adamkus.- Ir varge, ir džiaugsme Amerika mus aktyviai rėmė, buvo ištikima Lietuvos sąjungininkė", - sakė V.Adamkus. Pasak jo, integracija į Europą ir euroatlantinę šeimą - tai trumpiausias kelias į Lietuvos saugumą ir gerovę. V.Adamkui ištarus: "Ponios ir ponai, pasveikinkime JAV Prezidentą!" - minia šūksniais, plojimais ir vėliavėlių plazdenimu pagerbė prie mikrofono stojusį galingiausios pasaulio valstybės vadovą. "Ir man yra garbė praleisti šią dieną su jumis. Ačiū, kad atvykote su mumis pasisveikinti", - kreipėsi į susirinkusiuosius JAV Prezidentas. "Šiandien svarbi diena Lietuvos istorijoje, Baltijos valstybių istorijoje, NATO istorijoje ir laisvės kovų istorijoje. NATO valstybės atvėrė Aljanso duris Lietuvai ir dar šešioms Europos demokratinėms šalims. Man tenka garbė dalytis šia žinia su jumis. Mes didžiuojamės, pakviesdami Lietuvą prisijungti prie NATO, didžiosios Šiaurės Atlanto sąjungos", - sakė Dž. Bušas ir vėliau pridūrė, kad JAV visada pripažino tik nepriklausomą Lietuvos valstybę. "Jūs įsiliejate į stiprią NATO šeimą, gynybos aljansą, kuris pasiryžęs ginti savo nares. Ir bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu, - tikino galingiausios valstybės vadovas. - Drąsios Lietuva, Latvija ir Estija agresijos akivaizdoje niekada nebeliks vienos", - šį Dž.Bušo pažadą lydėjo minios sutartinai skanduojamas "ačiū". V.Adamkui arčiau priėjus ir išvertus Dž.Bušui "ačiū" į anglų kalbą, šis skanduojantiesiems atsakė: "Nėra už ką. Jūs reikalingi NATO Aljanse. Jūs stiprinsite mūsų saugumą. Tačiau NATO jėga remiasi ne kariuomenės galia, o paprastų vyrų ir moterų būvio tvirtybe". Savo sveikinimo kalboje Dž.Bušas ne kartą gyrė Baltijos valstybes, ryžtingai kovojusias už laisvę bei demokratiją. Lietuvą jis pripažino kaip šalį, ištikimą demokratinėms, pakantumo, religijų laisvės tradicijoms. "Tuo jūs užsitarnavote mano tautos ir visų tautų pagarbą", - sakė JAV vadovas. Dž. Bušas priminė pasauliui jau žinomą faktą, kai prieš dešimtmetį šimtai tūkstančiai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis ir susijungė Baltijos kelyje, išreikšdami savo laisvės siekį. "Šią kovą už laisvę mena prie Katedros aikštės stovintis akmuo, kuriame įrašytas vienas žodis - "Stebuklas". Iš tiesų naujoji Baltijos valstybių istorija - tai stebuklas. Jūs atgavote laisvę, jūs iškovojote Nepriklausomybę, šiandien jūs stojate į didžiąją sąjungą. Jūsų stebuklas tęsiasi", - tikino Amerikos Prezidentas. Baigdamas kalbą, Dž.Bušas tarė: "Telaimina Dievas tų patriotų ir laisvės kovotojų, kurie nesulaukė šios dienos, atminimą. Telaimina Dievas ir ateityje drąsius laisvos Lietuvos žmones. Ačiū". IŠVADOS Apibendrinant, galėtume parašyti, kad Lietuva tapus NATO nare įgautų svaresnį vaidmenį pasaulyje, įgytų tvirtesnį autoritetą (žinoma, jei sugebėtų susitvarkyti savo šalyje). Mūsų manymu, nėra vienintelė privilegija ta, kad Lietuva įgytų stipresnį saugumo jausmą (nors tai tokiai nedidelei šaliai taip pat itin svarbu). Tačiau aktualu ir tai, kad Lietuva, tapusi NATO nare atrodytų patikimesnė žvelgiant kitų šalių akimis. Tai svarbu, kalbant apie investicijas, sandorius, užsienio politikos plėtotę. Taip pat Lietuva turėtų gauti ir paramą kitų NATO šalių, nes logiškai mąstant, jos būtų suinteresuotos turėti stiprias nares, tai stiprintų ir pačią organizaciją. Bet neverta pamiršti ir to, kad kapitalistiniame pasaulyje už viską yra sava kaina, šiuo atveju, Lietuvai tektų dalyvauti įvairiose misijose, karuose, dalyvauja ir kitos NATO narės, įvertinant neramumus Rytų šalyse, ši kaina gali būti ne tokia jau menka, nors iš kitos pusės žvelgiant, NATO linkusi ieškoti demokratinių būdų įvairiems neramumams spręsti. Mes manome, kad Lietuvai atsiras vieta Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir tai atsitiks greitu laiku, nes geri siekiai visada turi būti realizuojami pirmiausia. Literatūra: 1. Internetas a. KAS YRA NATO? http://www.urm.lt/data/4/LF1191141_kas.htm b. KAI KURIE NARYSTĖS ALJANSE PRIVALUMAI http://www.urm.lt/data/4/LF119129_prival.htm c. LIETUVOS INTEGRACIJA http://www.nato.lt/index.asp?show=natointegracija d. Integracija į NATO http://www.kam.lt/index.php?ItemId=9730 e. Baltoji knyga http://www.kam.lt/index.php?ItemId=9679 f. Dž.Bušas: kas pasirinks Lietuvą priešu, taps JAV priešu http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021127/liet_01.html g. LIETUVOS SIEKIUI INTEGRUOTIS Į NATO SUKAKO DEŠIMT METŲ http://www.urm.lt/ h. Išlaidos krašto apsaugai, jų pagrįstumas ir tikslingumas http://www.sociumas.lt/Lit/nr12/krasto_apsauga.asp 2. R.Lopata, G.Vitkus “NATO vakar, šiandien, rytoj”. – V., 1999. – psl. 145-216 3. “LIETUVA EUROATLANTINĖJE BENDRIJOJE”. – V., 2002. – psl. 33-38

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!