Pagrindinės NATO reformų kryptys ir reikšmė

 Pagrindinės NATO reformų kryptys ir reikšmė Vilnius 2003 Įžanga Pasibaigus Šaltajam karui NATO gynybinis aljansas neteko savo pagrindinio priešininko – Sovietų Sąjungos. Dėl šios priežasties valstybės narės buvo priverstos keisti savo politinę, bei karinę strategiją, iš esmės NATO turėjo pakeisti savo prigimtį ir persiorientuoti besikeičiančiame pasaulyje, susikurti naujus tikslus ir užduotis, bei transformuoti senuosius . Nėra abejonių, kad Šaltojo karo metu NATO atliko savo vaidmenį - garantavo Europos saugumą, socialinės ir politinės Vakarų Europos padėties stabilumą - ir taip prisidėjo prie Vakarų Europos gerovės kūrimo. Tačiau po Šaltojo karo vyko akivaizdus tiek NATO keitimasis, tiek saugumo ir grėsmių suvokimo, tiek atsako į naujus iššūkius transformacija. Todėl svarbiausias darbo tikslas paliesti ir įvertinti pagrindinius NATO aspektus ir įvykdytas, bei vykdomas reformas regioninėje saugumo organizacijoje. NATO ISTORIJA Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Europai iškilo nauja Sovietų Sąjungos grėsmė. Dar prieš karą Sovietų Sąjunga aneksavo Baltijos šalis, dalį Suomijos, Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos - iš viso 23 mln. žmonių. Okupuotuose kraštuose buvo įvestas totalitarinis režimas, prasidėjo žmonių trėmimai. Pokarinė Sovietų Sąjungos grėsmė buvo dar didesnė: nusilpusi ir karo nuniokota Europa vien tik savo jėgomis nebegalėjo pasipriešinti Maskvai. Raudonosios armijos, o vėliau ir komunistinės ideologijos skverbimasis į Vakarus vertė demokratines Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybes susivienyti.1 Tik susivienijusios į gynybinę organizaciją ir tik veikdamos kartu Vakarų demokratijos galėjo įgyvendinti atgrasymo ir apsisaugojimo nuo Sovietų Sąjungos užpuolimo politiką. Todėl 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kuria buvo sukurtas Vakarų valstybių gynybinis aljansas NATO. Sutartį pasirašė: Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija. 1952 m. prie Aljanso prisijungė Graikija ir Turkija, 1955 m. - Vokietijos Federacinė Respublika, 1982 m. - Ispanija, 1999 m.- Lenkija, Čekija, Vengrija. Kas tai yra ir ko siekia NATO NATO - tai Šiaurės Amerikos ir Europos šalių bendros gynybos organizacija, siekianti užtikrinti savo narių saugumą ir stabilumą. Tačiau NATO nėra vien tik karinė organizacija. NATO taip pat sukūrė aktyvaus bendradarbiavimo tarp valstybių narių mechanizmą, kuris visų pirma yra politinio pobūdžio, skatinantis bendrą gynybos planavimą, konsultacijas krizių valdymo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos bei kitose srityse. Karinių operacijų metu NATO veiksmai pagrįsti visų valstybių narių susitarimu. Toks principas visiškai išsaugo valstybių suverenitetą ir politinę nepriklausomybę. NATO, kaip gynybinio aljanso, veikimo pagrindą sudaro 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis: "Šalys susitaria, kad ginkluotas puolimas prieš vieną ar daugiau iš jų bus laikomas puolimu prieš visas; todėl šalys sutaria, kad

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!