Išmintingo žmogaus paveikslas literatūroje (M.K. Sarbievijus, K. Donelaitis)

Išmintingumo tema aktuali visų laikų literatūroje. Nuo pat senų senovės rašytojai savo kūriniuose mėgo pateikti išmintingo žmogaus paveikslą – jo gyvenimo būdą, pagrindines vertybes, požiūrį į pasaulį. Ne išimtis – baroko ir apšvietos epochos kūriniai, kuriuose pateikiamos išmintingo žmogaus būdo savybės. Baroko poetas M. Sarbievijus, kūręs XVIIa. pirmoje pusėje, savo kūryboje vaizduoja išmintingą žmogų, kuris pasižymi religingumu, žemiškųjų malonumų atsisakymu, šlovės nesiekimu ir suvokimu, kad laikas ir likimas yra nepavaldūs žmogui. Kitas autorius - lietuvių literatūros klasikas, apšvietos epochos poetas K. Donelaitis poemoje „Metai“ aprašo darbštumo, religingumo svarbą, teigia, kad išmintingas žmogus visų pirma turi būti doras.
Rašytojo Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, laikomo iškiliausiu Lietuvos baroko epochos poetu, eilėraštyje „Janui Libinijui“ išmintis sugretinama su religingumu, vienišumu. Odėje vaizduojamas vienišas individas, kuris slepiasi mažoje trobelėje, nors yra kviečiamas užeiti į „rūmus“. Lyrinis subjektas, teisindamasis Janui Libinijui, teigia: „Mane tik viena jaudina/Ar bus patenkinta Dievybė“. Šia fraze norima parodyti, kad visi materialiniai turtai, šlovė yra laikini ir nereikalingi, nesvarbu niekas, ko žmogus negalės pasiimti į pomirtinį pasaulį. Tai barokui itin būdingas teocentriškas požiūris į gyvenimą, susikūręs dėl abejojimo žmogaus didybe, kontrreformacijos judėjimo. Kitame poeto kūrinyje, odėje „Telefui Likui“, išmintis įvardijama kaip suvokimas, kad laikas ir likimas yra nepavaldūs žmogui ir kad, tik susitaikęs su tuo, žmogus gali iš tikrųjų gyventi. Lyrinis subjektas teigia: „Viskas laikina žemėj šioj,/Ką materija čia sukuria nerangi“. Šiais žodžiais atskleidžiama bene pagrindinė eilėraščio mintis – viskas šiame pasaulyje yra laikina. Išmintingas yra tas, kuris tai supranta. Taip pat, atskleidžiama dar viena svarbi mintis: „Kol diena po dienos bėga gyvenimas,/Tol mums, Telefai, lemta klyst“, kuria parodoma, kad klysti galima ir reikia, tai svarbi gyvenimo dalis. Taigi, M. Sarbievijus odėse „Janui Libinijui“ ir „Telefui Likui“ išmintingumą įvardija kaip atsidavimą Dievui, žemiškųjų gėrybių atsisakymą, materialių turtų nesureikšminimą, nebijojimą klysti ir suvokimą, kad likimas nėra žmogaus rankose.
Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!