Investicinių fondų veikla Lietuvoje ir Latvijoje

ĮVADAS Temos aktualumas ir naujumas. Pastaruosius dešimt metų pasaulinėse akcijų rinkose yra stebimas didelis akcijų kursų svyravimas. Galima stebėti kaip bendrovių akcijų kursai smarkiai keičiasi tai į vieną pusę, tai į kitą. Ženklūs akcijų kursų pasikeitimai skaičiuojami ne per metus ar mėnesius, o dienomis ar net valandomis. Prognozuoti rinkas ne specialistui tampa sudėtinga. Todėl vis dažniau prabylama apie investavimą į investicinius fondus. Taip investuoti patogu, nes nebereikia priiminėti sudėtingų sprendimų ką pirkti ir kada parduoti, kad gauti kuo didesnį pelną ir išvengti rizikos. Taip pat galima investuoti didelę sumą iškart, nusipirkti fondo akcijų pakartotinai - kai to nori investuotojas, arba reguliariai investuoti fiksuotą sumą per jo pasirinktą laikotarpį. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad investuotojas, norėdamas savarankiškai diversifikuoti savo vertybinių popierių portfelį, turi turėti daug žinių apie kiekvieną bendrovę ir nuolat domėtis jų veikla. Tai, be abejo, reikalauja daug laiko ir pastangų. Tuo tarpu investuojant į investicinius fondus, sumažėja rizika, nes fonde dirbantys profesionalai padės diversifikuoti vertybinių popierių portfelį pagal skirtingus investuotojų tikslus. Investiciniai fondai palengvina tarptautinį investavimą. Be to, susidomėjimą investicinėmis paslaugomis skatina ir situacija kitų produktų rinkoje - fiksuotų palūkanų produktų pajamingumas yra palyginti mažas. Visgi, atsižvelgiant į dabartines investavimo galimybes ir galimas rizikas, ekspertai jau dabar rekomenduoja apsidrausti nuo galimų netikėtumų ir verčiau įsigyti investicinių fondų vienetų nei investuoti į pavienes konkrečių įmonių akcijas. Šio darbo objektas: investicinių fondų veikla Lietuvoje ir Latvijoje lyginamoji analizė. Darbo tikslas – išanalizuoti investicinių fondų veiklą Lietuvoje ir Latvijoje. Darbo uždaviniai. Siekiant išsikelto tikslo, darbe sprendžiami šie uždaviniai: 1. identifikuoti investicinių fondų sampratą, vykdomą veiklą, vystymąsi bei klasifikaciją; 2. išanalizuoti investicinių fondų teikiamas paslaugas Lietuvoje ir Latvijoje; 3. praktiškai įvertinti trijų pagrindinių investicinių fondų siūlomas investavimo galimybes Lietuvoje ir Latvijoje. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, teorinės literatūros lyginamoji ir lingvistinė analizė. 1. INVESTICINIŲ FONDŲ PASLAUGŲ SAMPRATA, VYSTYMASIS, VEIKLA, KLASIFIKACIJA IR PRIEŽIŪRA 1.1. Investicinio fondo samprata Investiciniai fondai – tai viena iš patraukliausių ir efektyviausių bei labiausiai pasaulyje paplitusių pinigų kaupimo priemonių, ypač populiari Vakarų Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Lietuvoje šis novatoriškas ir pažangus produktas pasirodė dar 1999 metais ir šiuo metu jo populiarumas vis didėja. Investiciniai fondai (mutual funds) – bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei. Investiciniai fondai kartu su investicinėmis kapitalo bendrovėmis vadinami kolektyvinio investavimo subjektais, kuriems taikomas LR Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Įvairiose pasaulio šalyse Investicinės bendrovės nevienodai vadinami, pavyzdžiui, mutual funds, unit investment funds (JAV), unit trusts (Didžioji Britanija), Anlagefonds (Vokietija, Šveicarija), tačiau jų veiklos principai nesiskiria. Europos Sąjungos (ES), JAV ar Šveicarijos teisės aktai, reglamentuojantys Investicinių bendrovių veiklą, ją apibūdina taip pat. Investicinės bendrovės išleidžia išperkamąsias akcijas (ar pajus) ir taip sukauptas daugelio investuotojų pinigines lėšas investuoja į organizuotose vertybinių popierių rinkose kotiruojamus vertybinius popierius. Iš šių vertybinių popierių sudaromi diversifikuoti investicijų portfeliai, kuriuos valdo investiciniai fondai. Didžiausia pasaulio ekonomika praėjusį mėnesį gyveno kulminaciją pasiekusių prezidento rinkimų, palūkanų mažinimo, koreguojamų ateinančio laikotarpio bendrovių pelnų prognozių nuotaikomis. Rinkos dalyviams smarkiai nerimaujant dėl trijų šalies automobilių pramonės gigantų ateities, pagrindiniai akcijų indeksai DJIA, S&P500 ir Nasdaq atitinkamai fiksavo neigiamus 5,3 proc, 7,5 proc. ir 10,8 proc. siekiančius pokyčius. Paskutinį kartą perskaičiavus praėjusio ketvirčio šalies BVP augimo duomenis, paaiškėjo, kad regiono ekonomika ne augo, o traukėsi. Pastaruoju metu nuolat didėjantis bedarbių paraiškų skaičius, smunkantis darbo našumas, dėl ko galiausiai sumažėjo vartojimas ir prekybininkų pardavimai, lėmė, kad šalies gyventojai III šių metų ketvirtį pagamino 0,3 proc. mažiau BVP nei per balandžio-birželio mėnesius. Bazinė palūkanų norma sumažinta iki 1 procento. Kaip ir buvo galima tikėtis, sumažėjus infliacijos rizikai (spalį infliacija sumažėjo iki 3,7 proc.) ir nuolat sulaukiant ekonomikos nuosmukį signalizuojančių prastų rinkos naujienų, lapkritį FED1 palūkanų normą sumažino 50 bazinių punktų iki vieno procento. Nors teoriškai bazinės palūkanos nulemia viso paskolų sektoriaus palūkanų dydį, dėl susiklosčiusių nepasitikėjimo nuotaikų finansų sektoriuje, pigesnių paskolų, o kartu ir viso ūkio atsigavimo pradžios dar greičiausiai teks palaukti. Finansų krizės, prasidėjusios būtent nuo JAV antrinių būsto paskolų sektoriaus problemų ir apraizgiusios beveik visą pasaulį, metu dauguma viso pasaulio rinkos dalyvių galimų teigiamų pokyčių pradžią siejo būtent su prezidento rinkimais. Tai ypatingas įvykis, kadangi rinkimuose dalyvavo daugiausiai balso teisę turinčių JAV piliečių nuo 1960 metų, besiviliančių, kad stipria balsų persvara laimėjęs B. Obama imsis aktyvaus ekonominės politikos formavimo ir taip paspartins šalies ūkio atsigavimą. Praėjusio mėnesio įvykiai parodė, kad didžiausios pasaulio ekonomikos finansų sistema dar toli gražu nesusitvarkė. Vienam didžiausių šalies komercinių bankų Citygroup paskelbus apie ketinimus atleisti 50 tūkst. darbuotojų bei galimybę parduoti kai kurias dukterines bendroves, pagalbos ranką jam suskubo ištiesti tiek vyriausybė, tiek valstybės iždas. Nors banko prezidentas vėliau aukščiau minėtus gandus ir paneigė, faktas yra tai, kad išpirkti rizikingiausias banko suteiktas paskolas skirta 20 mlrd., o klientų indėliams apsaugoti - dar 306 mlrd. JAV dol. paskolų garantijų. Nors toks sprendimas paskatino lūkesčius, kad, iškilus būtinybei, vyriausybė suteiks paramą ir kitoms finansų sektoriaus bendrovėms, po šių naujienų 60 proc. nuvertėjusios Citigroup akcijos paskui save nusitempė ir kitas finansų sektoriaus bendroves. Visą mėnesį JAV tęsėsi ir paramos didiesiems automobilių gamintojams drama. Ford, General Motors ir Chrysler vadovybės, teigdamos, kad šiuo metu automobilių pramonė susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, prašo JAV vyriausybės pagalbos likvidumui palaikyti. Anot bendrovių atstovų, jei parama nebus suteikta, automobilių gamybos sektoriui gresia rimtas veiklos apimčių mažinimas ar net bankrotas, o tai turėtų kritinių pasekmių visai šalies ekonomikai. JAV Senatas praėjusią savaitę pareikalavo bendrovių vadovų pateikti detalų paramos panaudojimo planą, tačiau nerimą kelia demokratų atstovų nuomonė, kad automobilių gamybos sektoriaus svarba šalies ekonomikai nėra tokia didelė kaip finansų sektoriaus. Lapkritį senojo žemyno ekonomikos naujienos taip pat nebuvo džiuginančios rinkos dalyviams. Regione oficialiai paskelbus apie ekonomikos recesiją, o centriniams bankams dideliais tempais mažinant bazines palūkanų normas, pagrindiniai akcijų indeksai DJ Stoxx 50 ir DJ Stoxx 600 praėjusį mėnesį fiksavo neigiamus 7,4 proc. ir 7,1 proc. siekiančius verčių pokyčius. Euro zonoje – recesija. Bene svarbiausiu faktoriumi, praėjusį mėnesį diktavusiu neigiamas rinkos dalyvių nuotaikas, buvo paskelbti galutiniai tiek atskirų valstybių, tiek viso regiono III šių metų ketvirčio BVP augimo duomenys. Jau antrą ketvirtį iš eilės šie duomenys buvo neigiami. Nors buvo prognozuojama, kad didžiausios regiono ekonomikos, Vokietijos, augimas bus neigiamas ir sieks 0,2 proc., realus nuosmukis buvo dar didesnis ir siekė 0,5 procento. Visos euro zonos trečiojo ketvirčio BVP sumažėjo 0,2 proc., o tai prasčiausias rezultatas nuo pat 1999 m., kuomet į apyvartą buvo išleistas euras. Optimizmo nesuteikia ir ECB vadovo išsakyta nuomonė, kad ekonomikos atsigavimo 2009 metais greičiausiai dar nesulauksime. Bendru atveju Investicinių bendrovių veikla - konkrečių finansinių paslaugų teikimas. Šiai veiklai reikia specifinių sąlygų. Tyrimai rodo, kad visų finansinių paslaugų paklausa labai priklauso nuo jų savybių (yra elastinga). Investicinio fondo veiklos organizavimas lemia jo paslaugų savybes, t. y. teikiamų paslaugų konkrečioje šalyje paklausą. Bendriausiu atveju galima skirti dvi fondų veiklos sritis - išorės, priklausančią nuo išorės sąlygų, ir vidaus - susijusią su fondų, kaip organizacijų, valdymu. Fondų vidaus veiklos tvarką nustato įstatymai, todėl daugelyje šalių ši organizavimo tvarka yra panaši. Fondų vidaus veiklos problemos Lietuvoje turėtų tapti aktualesnės tuomet, kai fondai čia turės tam tikrą veiklos patirtį. Šią fondų veiklos sferą galime vadinti fondų funkcionavimu. Daug didesnę įtaką fondų veiklos sėkmei turi jų veiklos išorės organizavimas. Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas [108], priimtas 1995m. su pataisomis 1996 m., 1998 m. ir 1999 m., daugeliu Investicinių bendrovių veiklos klausimų atitinka ES norminių dokumentų, reglamentuojančių kolektyvinių investicijų į apyvartinius vertybinius popierius bendrovių veiklą (ES direktyva 85/611/EEC), nuostatas. Todėl laikysime, kad Lietuvoje yra visi investiciniams fondams atsirasti būtini teisės aktai, t. y. kad fondams steigtis ir veikti teisinių kliūčių nėra. Tokia nuostata pateisinama remiantis Vidurio ir Rytų Europos šalių, kuriančių rinkos ekonomiką, patirtimi. VRE šalyse Investicinės bendrovės jau veikia. Darbe nagrinėjami Investicinės bendrovės yra Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo reguliavimo subjektas. Minėtame įstatyme jie vadinami investicinėmis kintamojo kapitalo bendrovėmis. Tirdami fondų veiklos sąlygas Lietuvoje, mes detaliai neanalizuosime su jų veiklos reglamentavimu susijusios šalies teisinės bazės, kadangi dėl greitai besikeičiančių įstatymų tokia analizė gali neigiamai paveikti mokslinio tyrimo rezultatų patikimumą. Be to, Lietuvos įstatymų pritaikymas fondų veiklai pradėti nėra sudėtingas vadybinis uždavinys. Investicinių bendrovių veiklos aspektai, kuriuos nagrinėjant nėra galimybių vadovautis Lietuvos įstatymais, darbe pagrindžiami Europos Sąjungos šalyse galiojančios fondų veiklos reguliavimo teisinės praktikos patirtimi. Tokia nuostata galima, kadangi Lietuva ketina savo teisės sistemą suderinti su ES šalių teisės sistema. Investicinis fondas yra fondo valdytojo (valdytojų) valdomas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, proporcingai turimų fondo vienetų skaičiui (įmokėtų pinigų sumai). Investicinis fondas nėra juridinis asmuo. Valdymo įmonė yra apibrėžiama kaip bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Valdymo įmonė taip pat gali užsiimti šia papildoma veikla: valdyti pensijų fondus, konsultuoti investavimo klausimais, saugoti ir tvarkyti investicinius vienetus. Valdymo įmonės valdybos nariais, vadovu ir jo pavaduotojais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį. Valdymo įmonė privalo vykdyti vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimtų tik Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją turintys asmenys, taip pat – kad klientui būtų atskleidžiama su juo susijusi informacija būtų pakankama ir kt. Investicinio fondo dalyviais gali būti pavieniai investuotojai ir įmonės, įsigijusios investicinių vienetų. Investicinio fondo vienetas (arba kitaip tariant – fondo akcija) yra fondo dalyviui priklausančios fondo turto vertės matas. Investicinio vieneto platinimo kaina nustatoma investicinio fondo turtą padalinus iš investicinių vienetų skaičiaus ir pridėjus užmokestį už platinimą. Įsigijęs fondo investicinių vienetų, fizinis ar juridinis asmuo tampa nedidelės dalies visų fondo turimų vertybinių popierių savininku. Investicinio vieneto kaina yra skelbiama kasdien investicinio fondo interneto svetainėje. Asmuo investicinius vienetus įsigyja paprasta rašytine forma su valdymo įmone sudarydamas sutartį. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus pereina už juos sumokėjus. Dalyviui pareikalavus, valdymo įmonė privalo išpirkti jo investicinius vienetus reikalavimo pateikimo dienos kaina ir atsiskaityti už juos per 7 dienas nuo pareikalavimo pateikimo. Investicinio fondo turto vertės kitimas visuomet susijęs su pokyčiais rinkose. Kai fondo turto vertė auga, auga ir jūsų investuotų lėšų vertė. Fondo vertės augimą atspindi investicinio vieneto kainos (grynųjų aktyvų vertės, toliau GAV) kitimas, pvz.: jei įsigijote investicinių vienetų, o po metų fondo GAV išaugo 20%, tai ir investuota suma išaugo 20%. 1.2. Investicinių fondų paslaugos Vertybinių popierių pirkimui fondas surenka pinigus iš pavienių investuotojų, parduodamas jiems fondo akcijas. Vėliau šie surinkti pinigai yra investuojami į finansinius instrumentus visame pasaulyje. Priklausomai nuo investicinio fondo pasirinktos strategijos sukauptos fondo lėšos gali būti investuojamos į: 1. Įmonių akcijas; 2. Įmonių, vyriausybių, savivaldybių obligacijas; 3. Pinigų rinkos priemones (trumpalaikius skolos vertybinius popierius); 4. Kitus investicinius fondus (atitinkančius fondo investavimo strategiją); 5. Bankų indėlius. Investicinio fondo turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus. Visas pelnas, gautas iš prekybos vertybiniais popieriais, atskaičiavus mokesčius, yra išmokamas fondo akcininkams, atitinkamai pagal jų turimą akcijų kiekį. Investicinių fondų veikimas pateikiama 1 pav.: 1 pav. Investicinio fondo veiklos schema Investavimas į fondus yra patogus, nes galite investuoti didelę sumą iškart, nusipirkti fondo akcijų pakartotinai - kai to norite, arba reguliariai investuoti fiksuotą sumą per pasirinktą laikotarpį. Nors fondų yra daug ir jie skiriasi vienas nuo kito, žemiau išvardintos savybės yra bendros visiems fondams (6): • Investavimo tikslai - apibūdina ko siekia fondas; • Profesionalus fondo valdytojas arba valdytojai, kurie vadovauja fondo veiklai; • Galimybė už fondo uždirbtus pinigus įsigyti daugiau fondo akcijų. Investicinių bendrovių įstatai turi griežtai apibrėžti fondų investicijų sritį ir strategiją. Juose pateikta informacija leidžia fondų paslaugų vartotojui išsirinkti priimtinas investavimo paslaugas. M. Boemle siūlomas Investicinių bendrovių klasifikavimas pateiktas l lentelėje. Iš l lentelės matome, kad investuotojas gali pasirinkti įvairias strategijas taikančius fondus, kurie pasiekia nevienodų investavimo rezultatų. Taip patenkinamos įvairios investuotojų reikmės. Nuo fondo pasirinktos investavimo strategijos priklauso jo investicijų portfelio sandara. 2 lentelė Vokietijos Investicinių bendrovių veiklos vidutiniai metų rezultatai 1970-1996 m. (procentais) Įvairių fondų investicijų portfelio struktūra Obligacijos 100,00 80,00 60,00 40,00 20,00 0,00 Akcijos 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 Investicijų portfelio savybės Pajamos 7,95 8,54 9,13 9,72 10,31 10,89 Rizika 5,52 6,97 9,95 13,50 17,27 21,15 Šaltinis: [4]. Fondai, naudojantys tą pačią investavimo strategiją ir valdomi tų pačių valdymo įmonių, skirtingais metais gali pasiekti nevienodų veiklos rezultatų. Finansų rinkų dinamika lemia vertybinių popierių kainų kitimą jose. Kadangi skirtingais metais fondų gaunamos pajamos skiriasi, investuotojai turi pasirinkti atskaitos tašką, su kuriuo būtų galima palyginti fondų veiklos rezultatus. Pavyzdžiui, Vokietijos markėmis denominuotos fondo investicijos gali uždirbti 20 procentų pelną per metus, kai tuo pačiu metu markės kursas dolerio atžvilgiu sumažės 20 procentų. Ar investuotojas bus patenkintas tokiu pelnu? Kaip atskaitos tašką patogu naudoti rinkų (biržų) indeksus, infliacijos normą ar banko indėlio palūkanų normą. Ilgametė statistinių duomenų analizė rodo, kad išsivysčiusiose šalyse akcijų fondų vidutinis pelningumas neprilygsta akcijų indeksų (S&P 500, DowJones, FTSE ir kt.) didėjimui. Tačiau fondų pelningumas išsivysčiusiose šalyse daugeliu atvejų yra didesnis, negu bankų siūlomos palūkanos už indėlius ar šių šalių infliacijos norma. Svarbus fondų veiklos aspektas, į kurį investuotojų dėmesį atkreipia fondų veiklą reguliuojančios institucijos, yra tai, kad jų investicijos neapdraustos. Daugelyje šalių fondai privalo tai pabrėžti informacijoje, teikiamoje investuotojams. Dėl vertybinių popierių kainų svyravimo rinkoje fondas gali patirti nuostolių, kurie investuotojams nebus atlyginti. Tačiau kiekvienas investuotojas individualiai vertina savo galimybes prisiimti finansinę riziką. 2. LIETUVOS IR LATVIJOS INVESTICINIŲ FONDŲ PASLAUGŲ PALYGINIMAS Toliau darbe bus aptariami šie Lietuvoje veikiančių komercinių bankų investiciniai fondai: • “SEB VB investicijų valdymo” investiciniai fondai; • “Hansa investicijų valdymo” investiciniai fondai; • “Danske banko” investiciniai fondai; • “NORD/LB investicijų valdymo” investiciniai fondai; • “Parex invesicijų valdymo” investiciniai fondai. 1 lentelėje pateikiamas 5 pelningiausių investicinių fondų sąrašas: 1 lentelė Pelningiausi investiciniai fondai Investiciniai fondai Valdytojas Valiuta Vieneto vertė Pelningumas, % Per savaitę Nuo metų pradžios 1. Parex Russian Equity Fund PIV USD 18,62 3,27 30,85 2. Hansa Rusijos akcijų fondas HIF EUR 22,5600 1,90 29,28 3. Evli Greater Russia B* Evli Elvi EUR 218,645 0,65 27,31 4. Mandatum Russia SFM SFM EUR 2,5389 2,7803 24,80 5. SEB NVS akcijų fondas SVBIV LTL 1,7244 1,98 21,67 Lentelėje: PIV – “Parex investicijų valdymas”; HIF- “Hansa Investment Funds; Elvi - ; SFM – “Danske banko Fund Management”; SVBIV – “SEB VB investicijų valdymas”. 2.1. „SEB investicijų valdymo“ investiciniai fondai “SEB VB investicijų valdymas” siūlo potencialiems investuotojams keletą investicinių fondų, kuriuos galima pasirinkti pagal norimą teritoriją, ekonomikos sektorių ar organizacijų pobūdį. SEB NVS akcijų fondas. Šis fondas buvo įkurtas 2009 05 18. Fondas investuoja į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Turkmėnistano, Tadžikistano, Uzbekistano, Armėnijos, Azerbaidžano, Kirgizijos ir Moldovos – įmonių vertybinius popierius. Jo tikslas - užtikrinti ilgalaikį fondo grynųjų aktyvų augimą investuojant sparčiai besivystančiose NVS regiono akcijų rinkose. Norėdamas palaikyti priimtiną likvidumą ir sumažinti riziką, fondas į skolos vertybinių popierių rinkas, pinigų rinkos priemones, banko indėlius investuoja nuo 0 iki 20% savo turto. Fondas daugiausia investuoja į NVS regione veikiančių įmonių akcijas, kurios gali būti kotiruojamos tiek vietinėse, tiek ir užsienio akcijų biržose. Jo investavimo stilius yra mišrus – investuojama tiek į vertės, tiek į augimo akcijas. Nėra teikiama pirmenybė kokiam nors atskiram pramonės sektoriui. 3 paveiksle pateikiamas SEB NVS akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius: 3 pav. SEB NVS akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2009.09.30) Pagal aukščiau pavaizduotame paveiksle pateiktus duomenis galima teigti, kad daugiausia investuojama į naftos ir dujų sektoriuose veikiančių bendrovių akcijas, šios investicijos sudaro 39%, tuo tarpu mažiausiai investuojama į bankų ir kituose sektoriuose veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 4% ir 5%. Šis fondas rekomenduojamas asmenims, turintiems investavimo patirties, suprantantiems didesnę investicijų NVS šalių regione riziką, ieškantiems naujų, netradicinių investavimo alternatyvų, t. y. perspektyvių įmonių ir regionų savo investicijoms. Todėl šį fondą dažniausiai renkasi didesnę nei vidutinę investavimo patirtį turintys investuotojai, investuojantys į NVS šalių regiono emitentų vertybinius popierius. Tipinis investuotojas renkasi rekomenduojamą penkių metų investicijų laikymo periodą, nes NVS akcijų rinkoms būdingi dideli svyravimai ( tai reiškia, kad svyravimai aukštesni nei vidutiniai fondo vertės). SEB Eastern Europe Fund. Šis fondas įkurtas 1992 metais. Investicinis fondas paprastai investuoja į Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Rusijos akcijas ir išvestines finansines priemones. Jo tikslas – sukurti galimybę investuoti dinamiškai besivystančiose Rytų Europos regiono rinkose. Investicijos į šį fondą turėtų būti ilgalaikės, kadangi rizika šiose rinkose yra didelė, būdingas didelis kainų svyravimas. Fondas yra gera priemonė investuoti Rytų Europoje, kadangi tiesioginių investicijų į akcijas procesas gali būti sudėtingas ir brangus. SEB Eastern Europe Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 2 lentelėje: 2 lentelė SEB Eastern Europe Fund pajamingumas Metai 2007 2008 2009 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas -35.0% -24.8% 64.5% 233.4% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų SEB Eastern Europe Fund pajamingumas 2009 metais lyginant su 2008 metais išaugo beveik perpus. Tuo tarpu nuo veiklos pradžios pajamingumas išaugo 233.4%. SEB Eastern Europe Fund portfelio pasiskirstymas pagal šalis pateiktamas 4 paveiksle: 4 pav. SEB Eastern Europe Fund portfelio pasiskirstymas pagal šalis (2009.09.30) Kaip matyti iš pateikto paveikslo, SEB Emerging Markets Fund daugiausia investuoja į Rusijoje veikiančių įmonių akcijas, t.y. 40.8%, mažiausiai į kitose šalyse bei Čekijoje veikiančių bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones, atitinkamai 7.50% ir 8.0%. SEB Emerging Markets Fund. Šis fondas įkurtas 1992 metais. Fondas investuoja į besivystančių šalių akcijas ir išvestines finansines priemones. Jis gali investuoti ir į bendroves, kurios didelę dalį pajamų gauna besivystančiose šalyse. Minėto fondo pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 3 lentelėje: 3 lentelė SEB Emerging Markets Fund pajamingumas Metai 2007 2008 2009 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 31.6% -7.4% 51.8% 88.3% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų 2008 metais lyginant su 2007 metais fondo pajamingumas buvo sumažėjęs nuo 31.6% iki 7.4%, tuo tarpu 2009 metais pajamingmas nuo 7.4% išaugo net iki 51.8%. SEB Emerging Markets Fund portfelio pasiskirstymas pagal regionus pateiktamas 3 paveiksle: 3 pav. SEB Emerging Markets Fund portfelio pasiskirstymas pagal regionus (2009.09.30) Kaip matyti iš paveikslo, daugiausia SEB Emerging Markets Fund investuoja į Azijos regione veikiančių bendrovių vertybinius popierius, t.y. 55.9%, o mažiausiai – į Šiaurės Amerikos regione veikiančių bendrovių vertybinius popierius, t.y. 3.8%. Besivystančių šalių (Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos, Rytų Europos) ekonomika turi didelį augimo potencialą. Žinoma, prasidėjus ekonomikos nuosmukio laikotarpiui, fondo kaina gali smarkiai svyruoti. Fondas siūlo galimybę investuoti gerą augimo potencialą turinčiose rinkose, kuriose galima uždirbti didesnę grąžą nei išsivysčiusiose šalyse stabilios ekonomikos sąlygomis. SEB Europe 2 Fund. Šis fondas įkurtas 1998 metais. Fondas investuoja į Europos šalių akcijas ir išvestines finansines priemones. Paprastai investuojama į akcijas atsižvelgiant į skirtingų ekonomikos sektorių vertinimą ir jų vystymosi perspektyvas atitinkamose šalyse. SEB Europe 2 Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 4 lentelėje: 4 lentelė SEB Europe 2 Fund pajamingumas Metai 2007 2008 2009 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 14.8% -12.1% +32.6% 15.1% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, SEB Europe 2 Fund pajamingumas 2009 metus lyginant su 2007 ir 2008 metais išaugo ir 2009 siekė 32.6%. Tuo tarpu 2008 metus lyginant su 2007 metais fondo pajamingumas sumažėjo iki 12.1% SEB Europe 2 Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius pateikiamas 4 paveiksle. 4 pav. SEB Europe 2 Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2009.09.30) Kaip matyti iš pateikto paveikslo, daugiausia investicijų šis fondas skiria finansų paslaugas teikiančių įmonių vertybiniams popieriams (28.9%), o mažiausiai investuoja į kitą turtą ir įsipareigojimus (0.3%). Šis fondas yra tinkama priemonė Europos ekonomika pasitikintiems investuotojams investuoti didelėje ir stabilioje rinkoje. SEB Global Fund. Fondas įkurtas 1988 metais. Čia sukauptos lėšos, gautos platinant investicinius vienetus, investuojamos visame pasaulyje į bendrovių akcijas ir su akcijomis susijusius vertybinius popierius. Šis fondas yra gera priemonė ilgalaikėms investicijoms pasaulinėse akcijų rinkose. Paprastai pusė investicijų tenka Šiaurės Amerikai, kurios kapitalo rinka yra didžiausia ir efektyviausia pasaulyje, likusioji dalis – visoms kitoms pasaulio šalims, todėl Šiaurės Amerikos kapitalo rinkos dinamika labiausiai lemia fondo rezultatus. SEB Global Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 5 lentelėje: 5 lentelė SEB Global Fund pajamingumas Metai 2007 2008 2009 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 25.2% 12.8% 11.5% 126.6% Kaip mayti iš lentelėje pateiktų duomenų SEB Global Fund pajamingumas nuo 2007 metų iki 2009 metų įgavo tendenciją mažėti. Žemiau pateiktame paveiksle atsispindi SEB Global Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius. 5 pav. SEB Global Fund portfelio pasiskirstymas pagal investicijas (2009.09.30) Iš 5 paveiksle pateiktų duomenų galima teigti, kad šis fondas daugiausia investuoja į finansines paslaugas teikiančių įmonių vertybinius popierius. tai sudaro 22.3 % visų fondo investicijų. Tuo tarpu mažiausiai investuojama į kitus investicinius fondus (0.7% visų fondo investicijų). SEB Nordic Fund. Šis fondas įkurtas 1988 metais. Fonde sukauptos lėšos, gautos platinant investicinius vienetus, investuojamos Švedijos, Danijos, Suomijos ir Norvegijos rinkose į bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. SEB Nordic Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 6 lentelėje: 6 lentelė SEB Nordic Fund pajamingumas Metai 2007 2008 2009 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 48.8% 30.0% 19.0% 588.9% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų SEB Nordic Fund pajamingumas nuo 2007 metų iki 2009 metų įgavo tendenciją mažėti. SEB Nordic Fund portfelio pasiskirstymas pagal šalis pateiktamas 6 paveiksle: 6 pav. SEB Nordic Fund portfelio pasiskirstymas pagal šalis (2009.09.30) Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, pusė investicijų (šiuo atveju 47.7%) tenka Švedijai. Šiuo atveju mažiausiai investuojama į Danijoje veikiančių bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones, t.y. 11.7%. Kadangi investuojama į kelių šalių ir įvairių ekonomikos sektorių bendrovių akcijas, grynosios turto vertės svyravimai yra mažesni nei investuojant vienoje šalyje. Fondas siekia kuo didesnio ilgalaikio kapitalo augimo ir yra tinkamas investuotojams, norintiems investuoti Šiaurės šalyse. SEB North America Fund. Šis fondas įkurtas 1988 metais. Pagrindinis šios institucijos tikslas – kuo daugiau investuoti tuose sektoriuose, kuriuose Šiaurės Amerika pirmauja, ypač į didžiausias tarptautines bendroves, dominuojančias pasaulinėse rinkose. Didžiausia fonde sukauptų lėšų dalis, gauta platinant investicinius vienetus, investuojama JAV akcijų rinkoje į bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. Ieškoma galimybių investuoti ir Kanadoje. Fondo lėšos yra investuotos į pelningų ir patikimų bendrovių vertybinius popierius. SEB North America Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateiktas 7 lentelėje: 7 lentelė SEB North America Fund pajamingumas Metai 2007 2008 2009 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 24.9% 6.0% 3.3% 339.7% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų SEB Nordic Fund pajamingumas nuo 2007 metų iki 2009 metų įgavo tendenciją mažėti. Ypač žymus pajamingumo sumažėjimas lygiant 3 metų laikotarpį užfiksuotas 2008 metais, kuomet lyginant su 2007 metais jis sumažėjo 18.9%. Sektorius, į kuriuos investuoja SEB North America Fund galima pamatyti žemiau pateiktame paveiksle: 7 pav. SEB North America Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2009.09.30) Kaip matome iš paveikslo, daugiausia fondas investuoja į finansines paslaugas (16.8%) teikiančių bendrovių ir IT bendrovių (16.4 %) akcijas ir išvestines finansines priemones. Tuo tarpu mažiausia dalis (2%) investicijų tenka į telekomunikacijų paslaugas teikiančių bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. SEB Technology Fund. Fondas įkurtas 1993 metais. Šioje institucijoje sukauptos lėšos, gautos platinant investicinius vienetus, investuojamos visame pasaulyje į naujųjų technologijų bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. Investuojama į šių įvairių sektorių bendroves besivystančiose rinkose. SEB Technology Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateiktas 8 lentelėje: 8 lentelė SEB Technology Fund pajamingumas Metai 2007 2008 2009 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 51.0% -0.2% 4.6% 136.7% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų didžiausias per nagrinėjamą laikotarpį SEB Technology Fund pajamingumas buvo užfiksuotas 2007 metais ir sudarė 51.0%, tuo tarpu mažiausias – 2008 metais kai jis buvo neigiamas ir sudarė - - 0.2%. 2.3. „Parex investicijų valdymo“ investiciniai fondai Valdymo įmonė UAB "Parex investicijų valdymas" yra įsteigusi Parex Baltijos jūros valstybių investicinį akcijų fondą, Parex Eastern European Bond Fund, Parex Eastern European Balanced Fund, Parex Russian Equity Fund. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondas. Šis fondas buvo įsteigtas 2007 metų liepos 8d. Fondo investavimas yra pagrįstas aktyviu investicinio portfelio valdymu. Pagrindinė investavimo kryptis yra nuosavybės vertybiniai popieriai (akcijos). Atsižvelgiant į didžiausio prieaugio galimybę ir rizikos valdymo tikslus iki 40% fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuoti į skolos vertybinius popierius (obligacijas), bei kitas turto rūšis, keičiant portfelio sudėtį pagal Fondo taisykles ir galiojančius teisės aktus. Fondo turtas yra investuojamas Baltijos jūros valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo pajamingumas pateikiamas 14 lentelėje: 14 lentelė Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo pajamingumas Metai Nuo metų pradžios Nuo sukūrimo Pajamingumas 37.4% 46.8% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, nuo metų pradžios fondo pajamingumas siekia 37.4%, tačiau įvertinant fondo pajamingumą nuo jo įsikūrimo datos, investicinė grąža sieka 46.8%. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelis pagal instrumentus pasiskirsto sekančiai: akcijos – 89.33%, piniginės lėšos – 10.67%. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal šalis pateikiamas 19 paveiksle: 19 pav. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal šalis (2009.12.30) Kaip matome iš paveiksle pateiktų duomenų, Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas daugiausia investuoja į Rusijoje ir Norvegijoje veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 14.86% ir 13.6%. Mažiausiai Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas investuoja į Latvijoje veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 5.95%. 20 paveiksle pateikiamas Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius: 20 pav. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2009.12.30) Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas daugiausia investuoja į gamybos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijas (26.04%), mažiausiai į kadieninio vartojimo prekių bei medžiagų/žaliavų sektoriuose veikiančių įmonių akcijas, atitinkamai 6.15% ir 6.19%. Parex Eastern European Bond Fund. Šis fondas buvo įsteigtas 2007 m. kovo 12 d. Fondo veiklos tikslas – pasiekti ilgalaikį kapitalo prieaugį, esant subalansuotai fondo struktūrai ir fondo lėšas investuojant į Rytų Europos šalių valstybinių ir įmonių skolos vertybinius popierius. Fondo pajamingumas nuo sukūrimo pradžios - 6,92%. Parex Eastern European Balanced Fund. Šis fondas buvo įsteigtas 2007 m. spalio 7 d. Fondo veiklos tikslas – pasiekti ilgalaikį kapitalo prieaugį, fondo lėšas investuojant į Rytų Europos šalių valstybinius ir įmonių skolos vertybinius popierius bei įmonių akcijas. Fondo pajamingumas nuo sukūrimo pradžios – 8,66%. Parex Russian Equity Fund. Šis fondas buvo įsteigtas 2008 m. kovo 17 d. Fondo veiklos tikslas – pasiekti ilgalaikį kapitalo prieaugį fondo lėšas investuojant į Rusijos Federacijos įmonių akcijas. Fondo pajamingumas nuo sukūrimo pradžios – 35,78%. IŠVADOS 1. Investicinis fondas - tai dalinės nuosavybės teise asmenims priklausantis turtas, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei. 2. Investicinio fondo dalyviais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. 3. Pagal tai, kur investuojama galima išskirti tris pagrindines fondų rūšis: pinigų rinkos priemonių, obligacijų (skolos VP) ir akcijų (nuosavybės VP) fondai. 4. Lietuvoje veikintiems investiciniams fondams labiausiai tinka klasifikavimas pagal objektus. Išskiriami tokie fondai: Skolos vertybinių popierių, pinigų rinkos ir balansuoti fondai. 5. Investicinių fondų veiklą kontroliuoja Vertybinių popierių komisija, depozitoriumas ir auditas. 6. “SEB VB investicijų valdymas” siūlo potencialiems investuotojams šiuos investicinius fondus: SEB NVS akcijų, SEB Eastern Europe, SEB Emerging Markets, SEB Europe 2, SEB Global, SEB Nordic, SEB North America, SEB Technology, SEB Medical, SEB Japan, SEB NVS obligacijų, SEB Short Bond (USD), SEB Short Bond EUR, SEB Bond EUR fondues bei SEB akcijų ir SEB pasaulio rinkų fondų fondus. 7. “Hansa investicijų valdymo” investiciniai fondai yra šie: Hansa Baltijos augimo, Hansa Rusijos akcijų ir Hansa Rytų Europos akcijų fondai. 8. „Parex investicijų valdymui“ priklauso šie investiciniai fondai: Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas, Parex Eastern European Bond Fund, Parex Eastern European Balanced Fund, Parex Russian Equity Fund. 9. „NORD/LB investicijų valdymas“ siūlo NORD/LB obligacijų ir NORD/LB pinigų rinkos fondus. 10. „Danske banko“ banko investiciniai fondai yra šie: Kompassi 25, Kompassi 50, Kompassi 75, Amžiaus 2010, Amžiaus 2020, Amžiaus 2030, Amžiaus 2040, Kompassi Osake, Mandatum Russia, Mandatum Baltijos, Mandatum Lenkijos, Mandatum Lotynų Amerikos ir Kompassi Korko. 11. Lyginant “SEB VB investicijų valdymo” siūlomų investicinių fondų (SEB NVS obligacijų, SEB NVS akcijų ir SEB Pasaulio rinkų fondų fondus) investicijų prieaugį, pasirinkus tą patį vienerių metų investavimo laikotarpį, gaunamos skirtingos reikšmės. Tai lemia investicinių fondų portfelio rizikingumas. 12. Kadangi akcijų fondai rizikingiausi, tai ir investicijų prieaugis yra didžiausias investuojant į SEB NVS akcijų fondą. Mažiausias investicijų prieaugis tikėtinas investavus į obligacijų fondą (šiuo atveju SEB NVS obligacijų fondą). 13. Investuojant į SEB Vilniaus banko siūlomus investicinius fondus (SEB NVS obligacijų, SEB NVS akcijų ir SEB Pasaulio rinkų fondų fondas), išryškėja šios tendencijos: kuo ilgesniam laikotarpiui investuojama, tuo didesnis bus investicijų prieaugis; kuo daugiau investuojama, tuo didesnis yra investicijų prieaugis. LITERATŪRA 1. SEB NVS akcijų fondas. [žiūrėta 2006 – 02 – 20]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!