Investicinių fondų veikla Lietuvoje komercinių bankų pavyzdžiu

ĮVADAS Temos aktualumas ir naujumas. Pastaruosius dešimt metų pasaulinėse akcijų rinkose yra stebimas didelis akcijų kursų svyravimas. Galima stebėti kaip bendrovių akcijų kursai smarkiai keičiasi tai į vieną pusę, tai į kitą. Ženklūs akcijų kursų pasikeitimai skaičiuojami ne per metus ar mėnesius, o dienomis ar net valandomis. Prognozuoti rinkas ne specialistui tampa sudėtinga. Todėl vis dažniau prabylama apie investavimą į investicinius fondus. Taip investuoti patogu, nes nebereikia priiminėti sudėtingų sprendimų ką pirkti ir kada parduoti, kad gauti kuo didesnį pelną ir išvengti rizikos. Taip pat galima investuoti didelę sumą iškart, nusipirkti fondo akcijų pakartotinai - kai to nori investuotojas, arba reguliariai investuoti fiksuotą sumą per jo pasirinktą laikotarpį. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad investuotojas, norėdamas savarankiškai diversifikuoti savo vertybinių popierių portfelį, turi turėti daug žinių apie kiekvieną bendrovę ir nuolat domėtis jų veikla. Tai, be abejo, reikalauja daug laiko ir pastangų. Tuo tarpu investuojant į investicinius fondus, sumažėja rizika, nes fonde dirbantys profesionalai padės diversifikuoti vertybinių popierių portfelį pagal skirtingus investuotojų tikslus. Investiciniai fondai palengvina tarptautinį investavimą. Be to, susidomėjimą investicinėmis paslaugomis skatina ir situacija kitų produktų rinkoje - fiksuotų palūkanų produktų pajamingumas yra palyginti mažas. Visgi, atsižvelgiant į dabartines investavimo galimybes ir galimas rizikas, ekspertai jau dabar rekomenduoja apsidrausti nuo galimų netikėtumų ir verčiau įsigyti investicinių fondų vienetų nei investuoti į pavienes konkrečių įmonių akcijas. Šio darbo objektas: komercinių bankų siūlomų investicinių fondų veikla Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti investicinių fondų veiklą Lietuvoje komercinių bankų pavyzdžiu. Darbo uždaviniai. Siekiant išsikelto tikslo, darbe sprendžiami šie uždaviniai: 1. identifikuoti investicinių fondų sampratą, vykdomą veiklą, vystymąsi bei klasifikaciją; 2. išanalizuoti Lietuvos komercinių bankų investicinių fondų teikiamas paslaugas; 3. praktiškai įvertinti trijų pagrindinių „SEB VB investicijų valdymas“ investicinių fondų siūlomas investavimo galimybes. Darbo metodai: internetinių šaltinių analizė. 1. INVESTICINIŲ FONDŲ SAMPRATA, VYSTYMASIS, VEIKLA, KLASIFIKACIJA IR PRIEŽIŪRA 1.1. Investicinio fondo samprata Investiciniai fondai – tai viena iš patraukliausių ir efektyviausių bei labiausiai pasaulyje paplitusių pinigų kaupimo priemonių, ypač populiari Vakarų Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Lietuvoje šis novatoriškas ir pažangus produktas pasirodė dar 1999 metais ir šiuo metu jo populiarumas vis didėja. Investiciniai fondai (mutual funds) – bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei. Investiciniai fondai kartu su investicinėmis kapitalo bendrovėmis vadinami kolektyvinio investavimo subjektais, kuriems taikomas LR Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Investicinis fondas yra fondo valdytojo (valdytojų) valdomas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, proporcingai turimų fondo vienetų skaičiui (įmokėtų pinigų sumai). Investicinis fondas nėra juridinis asmuo. Valdymo įmonė yra apibrėžiama kaip bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Valdymo įmonė taip pat gali užsiimti šia papildoma veikla: valdyti pensijų fondus, konsultuoti investavimo klausimais, saugoti ir tvarkyti investicinius vienetus. Valdymo įmonės valdybos nariais, vadovu ir jo pavaduotojais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį. Valdymo įmonė privalo vykdyti vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimtų tik Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją turintys asmenys, taip pat – kad klientui būtų atskleidžiama su juo susijusi informacija būtų pakankama ir kt. Investicinio fondo dalyviais gali būti pavieniai investuotojai ir įmonės, įsigijusios investicinių vienetų. Investicinio fondo vienetas (arba kitaip tariant – fondo akcija) yra fondo dalyviui priklausančios fondo turto vertės matas. Investicinio vieneto platinimo kaina nustatoma investicinio fondo turtą padalinus iš investicinių vienetų skaičiaus ir pridėjus užmokestį už platinimą. Įsigijęs fondo investicinių vienetų, fizinis ar juridinis asmuo tampa nedidelės dalies visų fondo turimų vertybinių popierių savininku. Investicinio vieneto kaina yra skelbiama kasdien investicinio fondo interneto svetainėje. Asmuo investicinius vienetus įsigyja paprasta rašytine forma su valdymo įmone sudarydamas sutartį. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus pereina už juos sumokėjus. Dalyviui pareikalavus, valdymo įmonė privalo išpirkti jo investicinius vienetus reikalavimo pateikimo dienos kaina ir atsiskaityti už juos per 7 dienas nuo pareikalavimo pateikimo. Investicinio fondo turto vertės kitimas visuomet susijęs su pokyčiais rinkose. Kai fondo turto vertė auga, auga ir jūsų investuotų lėšų vertė. Fondo vertės augimą atspindi investicinio vieneto kainos (grynųjų aktyvų vertės, toliau GAV) kitimas, pvz.: jei įsigijote investicinių vienetų, o po metų fondo GAV išaugo 20%, tai ir investuota suma išaugo 20%. 1.2. Investicinių fondų atsiradimas ir jų įtaka Akcijos bei obligacijos buvo turtingųjų privilegija didžiąją praeito amžiaus dalį. Praeito amžiaus gale atsirado investiciniai fondai (mutual funds), kurių veiklos kontekste formuojasi diskusija, kaip valdomi fondai yra geresni: aktyviai ar pasyviai (indeksiniai fondai). Šis klausimas tapo labai aktualus, nes investiciniai fondai – tai toks finansinis produktas, kuris paprastiems žmonėms, smulkiems investuotojams, suteikė galimybę pasinaudoti diversifikuotų ir profesionaliai valdomų investicijų privalumais. Todėl šių fondų labai greit daugėjo, kaip ir jų valdomo turto: Amerikoje nuo 1 trilijono (1012) 1990 m. iki 7 trilijonų dolerių 2000 m.; D.Britanijoje nuo 46 milijardų svarų 1990 m. iki 261 milijardo 2000 m. Pastarąjį dešimtmetį investiciniai fondai Europoje nuolat stiprėjo. Praėjusio šimtmečio dešimtąjį dešimtmetį investicinių fondų sektorius buvo sparčiausiai auganti Europos šalių finansų sistemos dalis, jų valdomi aktyvai padidėjo nuo 500 mln. eurų dešimtmečio pradžioje iki 4,6 trln. eurų. 2003 m. rugsėjo pabaigoje. Investicinių fondų teikiami pranašumai: diversifikacija, likvidumas, kaina ir pelnas paaiškina jų, kaip taupymo instrumentų, sėkmę. Šie veiksniai, kartu su numatomu privačių pensinių santaupų augimu Europoje bei investuotojų teikiama svarba savo finansinių santaupų rizikos ir pelno santykiui ir toliau teiks inerciją Europos investiciniams fondams. Daugelis individualių investuotojų Europoje investicinius fondus mano esant patrauklia finansinių aktyvų alternatyva, tačiau pirmenybė investiciniams fondams skirtingose Europos šalyse teikiama nevienodai, šis nevienalytiškumas rodo tiek kultūrinius ir istorinius Europos šalių skirtumus, ypač organizuojant pensijų sistemą, tiek ir atskirų investuotojų antipatiją investicinei rizikai. Trys šalys (Prancūzija, Liuksemburgas ir Vokietija) dominuoja sektoriuje, turi 59%, po jų Italija ir Jungtinė Karalystė, kartu sudarydamos 76% rinkos. Beveik visose šalyse nuolat stebimos akcijų fondų kilimo tendencijos, kurias remia: • Europos investuotojų troškimas pagerinti santaupų investicinius rezultatus; • Individualių investuotojų supratimas, kad akcijų fondai suteikia veiksmingą ir likvidų būdą pasinaudoti akcijų teikiamu didesniu pelnu, diversifikacijos dėka išvengiant pernelyg didelio rizikingumo; • Poreikis padidinti ilgalaikes santaupas ir finansinį saugumą dėl spaudimo, kurį darys senstanti visuomenė valstybinei pensijų sistemai. Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Vakarų šalyse investiciniai fondai labai išpopuliarėjo. Anksčiau mažas pinigų sumas buvo brangu ir sunku investuoti, tačiau kai daug žmonių sudeda pinigus į fondą, bendra suma susidaro pakankamai didelė, ir ją galima efektyviai investuoti. Be to, fondo turtą valdo ne dalyviai, o profesionalus fondo valdytojas, todėl, norint tapti fondo dalyviu, nebūtina turėti gilių žinių apie investavimą, nes valdytojas sprendžia, kur investuoti fondo turtą. Investicinis fondas atvėrė galimybes siekti investavimo tikslų žmonėms, turintiems nedideles pinigų sumas ir nedaug žinių apie investavimą. Investicinių fondų atsiradimas Lietuvos rinkoje ne tik didina jos likvidumą, bet ir suteikia individualiems investuotojams tuos pačius pranašumus, kuriais gali naudotis Europos šalių investuotojai 1.3. Investicinių fondų raida Lietuvoje Investicinių fondų raidoje Lietuvoje būtų galima išskirti šiuos etapus: • 1991 m. prasidėjus pirmajam privatizavimo etapui, priėmus 1991 m. spalio 30 d. Vyriausybės nutarimą Nr.446 „Dėl investicinių sąskaitų naudojimo steigiant investicines akcines bendroves" pradėtos steigti investicinės akcinės bendrovės (IAB). Realiai jos pradėjo kurtis 1992 metais. • Pagal 1995 m. liepos 5 d. Investicinių bendrovių įstatymą, visos IAB iki 1997 m. liepos 1d privalėjo pakeisti savo įstatus ir persiregistruoti į investicinę bendrovę. Iš 220 IAB, kurių akcijos buvo įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, buvo perregistruotos 22 IAB, kurios gavo kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių veiklos leidimus. • 2003 m. liepos 04 d. priėmus Kolektyvinio investavimo subjektų (KISĮ) ir Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių (KIBĮ) įstatymus, Investicinių bendrovių įstatymas nustojo galioti. • KISĮ reglamentuoja investicinių fondų, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių (IKKB) ir valdymo įmonių veiklą. Šiuo metu yra įregistruotos 9 valdymo įmonės, 1 IKKB ir 9 investiciniai fondai, 1 IKKB yra likviduojama. Informacija apie šiuos kolektyvinio investavimo subjektus (adresai, taisyklės, prospektai ir kt.) yra pateikta Vertybinių popierių komisijos tinklalapyje (žr. Rinkos dalyviai – Kolektyvinio investavimo subjektai (Valdymo įmonės)). • Visos pagal KIBĮ įstatymą veikusios kontroliuojančiosios investicinės bendrovės 2003–2004 metais perregistruotos į akcines bendroves. 1.4. Investicinių fondų veikla Vertybinių popierių pirkimui fondas surenka pinigus iš pavienių investuotojų, parduodamas jiems fondo akcijas. Vėliau šie surinkti pinigai yra investuojami į finansinius instrumentus visame pasaulyje. Priklausomai nuo investicinio fondo pasirinktos strategijos sukauptos fondo lėšos gali būti investuojamos į: • Įmonių akcijas; • Įmonių, vyriausybių, savivaldybių obligacijas; • Pinigų rinkos priemones (trumpalaikius skolos vertybinius popierius); • Kitus investicinius fondus (atitinkančius fondo investavimo strategiją); • Bankų indėlius. Investicinio fondo turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus. Visas pelnas, gautas iš prekybos vertybiniais popieriais, atskaičiavus mokesčius, yra išmokamas fondo akcininkams, atitinkamai pagal jų turimą akcijų kiekį. Investicinių fondų veikimas pateikiama 1 pav.: 1 pav. Investicinių fondų veikimas Investavimas į fondus yra patogus, nes galite investuoti didelę sumą iškart, nusipirkti fondo akcijų pakartotinai - kai to norite, arba reguliariai investuoti fiksuotą sumą per pasirinktą laikotarpį. Nors fondų yra daug ir jie skiriasi vienas nuo kito, žemiau išvardintos savybės yra bendros visiems fondams (6): • Investavimo tikslai - apibūdina ko siekia fondas; • Profesionalus fondo valdytojas arba valdytojai, kurie vadovauja fondo veiklai; • Galimybė už fondo uždirbtus pinigus įsigyti daugiau fondo akcijų. 1.5. Investicinių fondų klasifikacija Investiciniai fondai gali būti klasifikuojami pagal jų investavimo objektus, taikomus mokesčius, pelno panaudojimą, steigimo būdą ir pan. Pagal tai, kur investuojama galima išskirti tris pagrindines fondų rūšis: pinigų rinkos priemonių, obligacijų (skolos VP) ir akcijų (nuosavybės VP) fondai. Be to, fondai gali būti ir mišrūs, pavyzdžiui, 30 % pinigų investuojama į akcijas, o 70 % – į obligacijas. Kiekviena fondų rūšis skiriasi pajamomis ir rizika. Dažniausiai galimybė gauti didesnes pajamas reiškia ir didesnę riziką uždirbti mažiau, nei tikėtasi, arba net atsiimti mažiau pinigų, nei į fondą buvo įdėta. Pinigų rinkos fondai (money market fund). Lyginant su kitomis fondų rūšimis, šie fondai yra mažiau rizikingi. Jų investicijų portfelio didžiąją dalį sudaro pinigų rinkos priemonės: bankų indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, valstybės ar savivaldybės vekseliai ir pan. Šios pinigų rinkos priemonės reiškia trumpalaikį skolinimą patikimoms institucijoms, t.y. Vyriausybei, savivaldybei, bankams ir kt. Pinigų rinkos fondams būdinga mažos, bet stabilios pajamos. Dėl mažo šių fondų pajamingumo investuotojams reikėtų atsižvelgti į infliacijos riziką. Kai kainos šalyje auga sparčiai, pinigai (taip pat ir tie, kurie laikomi fonde) nuvertėja, todėl jei fondo pajamingumas mažas, gautos pajamos gali nekompensuoti pinigų nuvertėjimo. Tokiu atveju realių pajamų negaunama. Pinigų rinkos fondų pajamos yra daug mažesnės negu vidutinės akcijų ir obligacijų fondų pajamos. Tai reiškia, jog šie fondai gali būti geri siekiant apsaugoti investuotojo lėšas, tačiau jie nėra geri norint gauti pelną iš investicijų augimo arba ilgalaikių palūkanų. Akcijų fondai - tai fondai investuojantys į akcijas. Bet akcijos fondo portfelyje keičiasi, priklausomai nuo fondo investicinių tikslų ir fondo valdytojo valdymo stiliaus. Bendrovės, analizuojančios investicinius fondus, išskiria daugiau kaip tuziną įvairių akcijų fondų. Akcijų fondai pasižymi dideliu pajamingumu ir didele rizika. Investavus trumpam laikui, galima nemažai uždirbti, tačiau gali atsitikti ir taip, kad susigrąžinsite kur kas mažiau nei investavote. Akcijų fondo vertė gali kilti ir kristi labai greitai, akcijų, kurios sudaro fondo turtą, kainos gali svyruoti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl bendrų ekonomikos tendencijų ar tam tikrų produktų paklausos pokyčių. Dažniausiai fondo turto nuvertėjimą nepalankiu metu kompensuoja fondo turto vertės augimas, kai ekonominės sąlygos palankios. Dėl tokių akcijų fondų turto vertės svyravimų į akcijų fondus patariama investuoti ilgam laikui. Akcijų fondų gali būti įvairių: • Augimo fondai investuoja į perspektyvių įmonių akcijas ir tikisi, kad šių akcijų kaina pakils. • Pajamų fondai investuoja į akcijas, kurios reguliariai duoda dividendus. • Indekso fondai investuoja į akcijas, kurios sudaro pasirinktą indeksą. Indeksas – tai rodiklis, kuris parodo, ar tam tikrų įmonių akcijų kainos kyla, ar krenta. Pavyzdžiui, jei indeksą sudaro 50 didžiausių šalies įmonių, tai toks indekso fondas investuos į 50 didžiausių šalies įmonių akcijas šalyje. • Šakiniai fondai specializuojasi investuodami į akcijas tam tikroje ūkio šakoje ar segmente, pavyzdžiui, į technologijos bendrovių arba vartojimo prekių gamintojų akcijas. Mažas, vidutinis ir didelis - tai dar vienas būdas sugrupuoti akcijų fondus pagal rinkos kapitalizaciją, arba bendrovių dydį, kurių akcijas turi fondas. Fondai, kurie dirba su skirtingų dydžių bendrovėmis turi tendenciją vaizduoti pokyčius pagal akcijų subklases. Pavyzdžiui, mažos kapitalizacijos fondo grąža gali labai skirtis bet kokiu periodu nuo vidutinės arba didelės kapitalizacijos augimo fondų. Obligacijų fondai . Šių fondų portfelį sudaro įvairios obligacijos, kurių terminai ir išleidėjai gali skirtis. Obligacijų fondai teikia pastovias pajamas, kurios dažniausiai būna didesnės už pinigų rinkos priemonių fondų pajamas. Skirtingai nuo obligacijų, obligacijų fondai nemoka fiksuotų palūkanų ir neturi išpirkimo dienos. Taip yra todėl, kad tokie fondai prekiauja įvairių terminių obligacijomis, kurios moka skirtingas palūkanas, dažniau parduoda negu laiko jas iki išpirkimo. Yra įvairių obligacijų fondų, su skirtingais investavimo tikslais ir strategijomis. Jūs galite pasirinkti kokybišką bendrovių obligacijų fondą, ilgo ar trumpo laikotarpio vyriausybių obligacijų fondus, fondus, kurie kombinuoja emisijas su skirtingais išpirkimo metais, arba rizikingus išmetamų obligacijų fondus, kurie dažnai pardavinėjami daug pigiau negu aukšto pelningumo fondai. Lietuvai labiausiai tinka klasifikavimas pagal investavimo objektus. Tokia investicinių fondų klasifikacija pateikiama 3 paveiksle. 2 pav. Investicinių fondų rūšys pagal investavimo objektus Pinigų rinkos fondai (money market fund) - didžiąją dalį investicijų portfelio sudaro pinigų rinkos priemonės, t. y. bankų indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, valstybės ar savivaldybės vekseliai ir pan.). Nuosavybės vertybinių popierių fondai (equity fund) – didžiąją dalį investicijų portfelio sudaro akcijos. Kaip matome iš antrame paveiksle pateiktos informacijos šie fondai gali būti skirstomi pagal investavimo sritį į: • Regioninius (pvz., eurozonos); • Šalies (pvz., Lietuvos Respublikos); • Sektoriaus (pvz., telekomunikacijų); • Bendruosius. Skolos vertybinių popierių fondai (bond fund) – didžiąją dalį investicijų portfelio sudaro skolos vertybiniai popieriai. Balansuoti fondai (balanced fund) arba mišrūs (mixed fund) – investicijų portfelį sudaro nuosavybės, skolos ir pinigų rinkos priemonės. 1.6. Investicinių fondų priežiūra Investicinio fondo veikla yra griežtai prižiūrima. Yra trys pagrindinės institucijos, kurios kontroliuoja investicinių fondų veiklą. Tai Vertybinių popierių komisija, depozitoriumas ir auditas. Vertybinių popierių komisija vykdo valdymo įmonių priežiūrą ir turi teisę įspėti valdymo įmonę dėl pažeidimų, skirti nuobaudas, paskirti atstovą veiklos priežiūrai ir kt. Tuo tarpu depozitoriumas saugo investicinių fondų turtą ir užtikrina operacijų su investiciniais vienetais teisėtumą. Depozitoriumas privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai apie visus pastebėtus Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus. Remiantis Lietuvos Respublikos Audito įstatyme ir Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatyme nustatytais reikalavimais bent vieną kartą per metus turi būti atliekamas valdymo įmonės auditas. Taip pat valdymo įmonės veiklą ir investicinių fondų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Be to, reikia pažymėti, kad visos investicijos yra apdraustos VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas". 2. INVESTICINIŲ FONDŲ INDENTIFIKAVIMAS KOMERCINIŲ BANKŲ PAVYZDŽIU Toliau darbe bus aptariami šie Lietuvoje veikiančių komercinių bankų investiciniai fondai: • “SEB VB investicijų valdymo” investiciniai fondai; • “Hansa investicijų valdymo” investiciniai fondai; • “Sampo” investiciniai fondai; • “NORD/LB investicijų valdymo” investiciniai fondai; • “Parex invesicijų valdymo” investiciniai fondai. 1 lentelėje pateikiamas 5 pelningiausių investicinių fondų sąrašas: 1 lentelė Pelningiausi investiciniai fondai Investiciniai fondai Valdytojas Valiuta Vieneto vertė Pelningumas, % Per savaitę Nuo metų pradžios 1. Parex Russian Equity Fund PIV USD 18,62 3,27 30,85 2. Hansa Rusijos akcijų fondas HIF EUR 22,5600 1,90 29,28 3. Evli Greater Russia B* Evli Elvi EUR 218,645 0,65 27,31 4. Mandatum Russia SFM SFM EUR 2,5389 2,7803 24,80 5. SEB NVS akcijų fondas SVBIV LTL 1,7244 1,98 21,67 Lentelėje: PIV – “Parex investicijų valdymas”; HIF- “Hansa Investment Funds; Elvi - ; SFM – “Sampo Fund Management”; SVBIV – “SEB VB investicijų valdymas”. 2.1. „SEB investicijų valdymo“ investiciniai fondai “SEB VB investicijų valdymas” siūlo potencialiems investuotojams keletą investicinių fondų, kuriuos galima pasirinkti pagal norimą teritoriją, ekonomikos sektorių ar organizacijų pobūdį. SEB NVS akcijų fondas. Šis fondas buvo įkurtas 2005 05 18. Fondas investuoja į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Turkmėnistano, Tadžikistano, Uzbekistano, Armėnijos, Azerbaidžano, Kirgizijos ir Moldovos – įmonių vertybinius popierius. Jo tikslas - užtikrinti ilgalaikį fondo grynųjų aktyvų augimą investuojant sparčiai besivystančiose NVS regiono akcijų rinkose. Norėdamas palaikyti priimtiną likvidumą ir sumažinti riziką, fondas į skolos vertybinių popierių rinkas, pinigų rinkos priemones, banko indėlius investuoja nuo 0 iki 20% savo turto. Fondas daugiausia investuoja į NVS regione veikiančių įmonių akcijas, kurios gali būti kotiruojamos tiek vietinėse, tiek ir užsienio akcijų biržose. Jo investavimo stilius yra mišrus – investuojama tiek į vertės, tiek į augimo akcijas. Nėra teikiama pirmenybė kokiam nors atskiram pramonės sektoriui. 3 paveiksle pateikiamas SEB NVS akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius: 3 pav. SEB NVS akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2005.09.30) Pagal aukščiau pavaizduotame paveiksle pateiktus duomenis galima teigti, kad daugiausia investuojama į naftos ir dujų sektoriuose veikiančių bendrovių akcijas, šios investicijos sudaro 39%, tuo tarpu mažiausiai investuojama į bankų ir kituose sektoriuose veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 4% ir 5%. Šis fondas rekomenduojamas asmenims, turintiems investavimo patirties, suprantantiems didesnę investicijų NVS šalių regione riziką, ieškantiems naujų, netradicinių investavimo alternatyvų, t. y. perspektyvių įmonių ir regionų savo investicijoms. Todėl šį fondą dažniausiai renkasi didesnę nei vidutinę investavimo patirtį turintys investuotojai, investuojantys į NVS šalių regiono emitentų vertybinius popierius. Tipinis investuotojas renkasi rekomenduojamą penkių metų investicijų laikymo periodą, nes NVS akcijų rinkoms būdingi dideli svyravimai ( tai reiškia, kad svyravimai aukštesni nei vidutiniai fondo vertės). SEB Eastern Europe Fund. Šis fondas įkurtas 1992 metais. Investicinis fondas paprastai investuoja į Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Rusijos akcijas ir išvestines finansines priemones. Jo tikslas – sukurti galimybę investuoti dinamiškai besivystančiose Rytų Europos regiono rinkose. Investicijos į šį fondą turėtų būti ilgalaikės, kadangi rizika šiose rinkose yra didelė, būdingas didelis kainų svyravimas. Fondas yra gera priemonė investuoti Rytų Europoje, kadangi tiesioginių investicijų į akcijas procesas gali būti sudėtingas ir brangus. SEB Eastern Europe Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 2 lentelėje: 2 lentelė SEB Eastern Europe Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 35.0% 24.8% 64.5% 233.4% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų SEB Eastern Europe Fund pajamingumas 2005 metais lyginant su 2004 metais išaugo beveik perpus. Tuo tarpu nuo veiklos pradžios pajamingumas išaugo 233.4%. SEB Eastern Europe Fund portfelio pasiskirstymas pagal šalis pateiktamas 4 paveiksle: 4 pav. SEB Eastern Europe Fund portfelio pasiskirstymas pagal šalis (2005.09.30) Kaip matyti iš pateikto paveikslo, SEB Emerging Markets Fund daugiausia investuoja į Rusijoje veikiančių įmonių akcijas, t.y. 40.8%, mažiausiai į kitose šalyse bei Čekijoje veikiančių bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones, atitinkamai 7.50% ir 8.0%. SEB Emerging Markets Fund. Šis fondas įkurtas 1992 metais. Fondas investuoja į besivystančių šalių akcijas ir išvestines finansines priemones. Jis gali investuoti ir į bendroves, kurios didelę dalį pajamų gauna besivystančiose šalyse. Minėto fondo pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 3 lentelėje: 3 lentelė SEB Emerging Markets Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 31.6% 7.4% 51.8% 88.3% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų 2004 metais lyginant su 2003 metais fondo pajamingumas buvo sumažėjęs nuo 31.6% iki 7.4%, tuo tarpu 2005 metais pajamingmas nuo 7.4% išaugo net iki 51.8%. SEB Emerging Markets Fund portfelio pasiskirstymas pagal regionus pateiktamas 3 paveiksle: 3 pav. SEB Emerging Markets Fund portfelio pasiskirstymas pagal regionus (2005.09.30) Kaip matyti iš paveikslo, daugiausia SEB Emerging Markets Fund investuoja į Azijos regione veikiančių bendrovių vertybinius popierius, t.y. 55.9%, o mažiausiai – į Šiaurės Amerikos regione veikiančių bendrovių vertybinius popierius, t.y. 3.8%. Besivystančių šalių (Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos, Rytų Europos) ekonomika turi didelį augimo potencialą. Žinoma, prasidėjus ekonomikos nuosmukio laikotarpiui, fondo kaina gali smarkiai svyruoti. Fondas siūlo galimybę investuoti gerą augimo potencialą turinčiose rinkose, kuriose galima uždirbti didesnę grąžą nei išsivysčiusiose šalyse stabilios ekonomikos sąlygomis. SEB Europe 2 Fund. Šis fondas įkurtas 1998 metais. Fondas investuoja į Europos šalių akcijas ir išvestines finansines priemones. Paprastai investuojama į akcijas atsižvelgiant į skirtingų ekonomikos sektorių vertinimą ir jų vystymosi perspektyvas atitinkamose šalyse. SEB Europe 2 Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 4 lentelėje: 4 lentelė SEB Europe 2 Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 14.8% 12.1% 32.6% 15.1% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, SEB Europe 2 Fund pajamingumas 2005 metus lyginant su 2003 ir 2004 metais išaugo ir 2005 siekė 32.6%. Tuo tarpu 2004 metus lyginant su 2003 metais fondo pajamingumas sumažėjo iki 12.1% SEB Europe 2 Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius pateikiamas 4 paveiksle. 4 pav. SEB Europe 2 Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2005.09.30) Kaip matyti iš pateikto paveikslo, daugiausia investicijų šis fondas skiria finansų paslaugas teikiančių įmonių vertybiniams popieriams (28.9%), o mažiausiai investuoja į kitą turtą ir įsipareigojimus (0.3%). Šis fondas yra tinkama priemonė Europos ekonomika pasitikintiems investuotojams investuoti didelėje ir stabilioje rinkoje. SEB Global Fund. Fondas įkurtas 1988 metais. Čia sukauptos lėšos, gautos platinant investicinius vienetus, investuojamos visame pasaulyje į bendrovių akcijas ir su akcijomis susijusius vertybinius popierius. Šis fondas yra gera priemonė ilgalaikėms investicijoms pasaulinėse akcijų rinkose. Paprastai pusė investicijų tenka Šiaurės Amerikai, kurios kapitalo rinka yra didžiausia ir efektyviausia pasaulyje, likusioji dalis – visoms kitoms pasaulio šalims, todėl Šiaurės Amerikos kapitalo rinkos dinamika labiausiai lemia fondo rezultatus. SEB Global Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 5 lentelėje: 5 lentelė SEB Global Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 25.2% 12.8% 11.5% 126.6% Kaip mayti iš lentelėje pateiktų duomenų SEB Global Fund pajamingumas nuo 2003 metų iki 2005 metų įgavo tendenciją mažėti. Žemiau pateiktame paveiksle atsispindi SEB Global Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius. 5 pav. SEB Global Fund portfelio pasiskirstymas pagal investicijas (2005.09.30) Iš 5 paveiksle pateiktų duomenų galima teigti, kad šis fondas daugiausia investuoja į finansines paslaugas teikiančių įmonių vertybinius popierius. tai sudaro 22.3 % visų fondo investicijų. Tuo tarpu mažiausiai investuojama į kitus investicinius fondus (0.7% visų fondo investicijų). SEB Nordic Fund. Šis fondas įkurtas 1988 metais. Fonde sukauptos lėšos, gautos platinant investicinius vienetus, investuojamos Švedijos, Danijos, Suomijos ir Norvegijos rinkose į bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. SEB Nordic Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 6 lentelėje: 6 lentelė SEB Nordic Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 48.8% 30.0% 19.0% 588.9% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų SEB Nordic Fund pajamingumas nuo 2003 metų iki 2005 metų įgavo tendenciją mažėti. SEB Nordic Fund portfelio pasiskirstymas pagal šalis pateiktamas 6 paveiksle: 6 pav. SEB Nordic Fund portfelio pasiskirstymas pagal šalis (2005.09.30) Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, pusė investicijų (šiuo atveju 47.7%) tenka Švedijai. Šiuo atveju mažiausiai investuojama į Danijoje veikiančių bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones, t.y. 11.7%. Kadangi investuojama į kelių šalių ir įvairių ekonomikos sektorių bendrovių akcijas, grynosios turto vertės svyravimai yra mažesni nei investuojant vienoje šalyje. Fondas siekia kuo didesnio ilgalaikio kapitalo augimo ir yra tinkamas investuotojams, norintiems investuoti Šiaurės šalyse. SEB North America Fund. Šis fondas įkurtas 1988 metais. Pagrindinis šios institucijos tikslas – kuo daugiau investuoti tuose sektoriuose, kuriuose Šiaurės Amerika pirmauja, ypač į didžiausias tarptautines bendroves, dominuojančias pasaulinėse rinkose. Didžiausia fonde sukauptų lėšų dalis, gauta platinant investicinius vienetus, investuojama JAV akcijų rinkoje į bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. Ieškoma galimybių investuoti ir Kanadoje. Fondo lėšos yra investuotos į pelningų ir patikimų bendrovių vertybinius popierius. SEB North America Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateiktas 7 lentelėje: 7 lentelė SEB North America Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 24.9% 6.0% 3.3% 339.7% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų SEB Nordic Fund pajamingumas nuo 2003 metų iki 2005 metų įgavo tendenciją mažėti. Ypač žymus pajamingumo sumažėjimas lygiant 3 metų laikotarpį užfiksuotas 2004 metais, kuomet lyginant su 2003 metais jis sumažėjo 18.9%. Sektorius, į kuriuos investuoja SEB North America Fund galima pamatyti žemiau pateiktame paveiksle: 7 pav. SEB North America Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2005.09.30) Kaip matome iš paveikslo, daugiausia fondas investuoja į finansines paslaugas (16.8%) teikiančių bendrovių ir IT bendrovių (16.4 %) akcijas ir išvestines finansines priemones. Tuo tarpu mažiausia dalis (2%) investicijų tenka į telekomunikacijų paslaugas teikiančių bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. SEB Technology Fund. Fondas įkurtas 1993 metais. Šioje institucijoje sukauptos lėšos, gautos platinant investicinius vienetus, investuojamos visame pasaulyje į naujųjų technologijų bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. Investuojama į šių įvairių sektorių bendroves besivystančiose rinkose. SEB Technology Fund pajamingumas (investicinė grąža) pateiktas 8 lentelėje: 8 lentelė SEB Technology Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 51.0% -0.2% 4.6% 136.7% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų didžiausias per nagrinėjamą laikotarpį SEB Technology Fund pajamingumas buvo užfiksuotas 2003 metais ir sudarė 51.0%, tuo tarpu mažiausias – 2004 metais kai jis buvo neigiamas ir sudarė - - 0.2%. Žemiau pateiktame paveiksle atsispindi SEB Technology Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius. 8 pav. SEB Technology Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2005.09.30) Daugiausia fondo lėšų, t.y. 25.1%, investuojama į puslaidininkių ir elektronikos komponentus gaminančių įmonių vertybinius popierius, o mažiausiai – į duomenų apdorojimu užsiimančių įmonių vertybinius popierius, t.y. 6.1%. Taip pat reikia pastebėti, kad lėšos dažniausiai skiriamos ir į didelės, ir į mažos kapitalizacijos bendroves, kurių kapitalo prieaugis dėl sparčios informacinių technologijų plėtros gali būti gerokai didesnis. Jis gali puikiai papildyti kitas investicijas ir yra tinkamas investuotojams, ketinantiems investuoti ilgam. SEB Medical Fund. Šis fondas įkurtas 1993 metais. Fondo lėšos investuojamos į farmacijos, medicininės technikos, biotechnologijų ir medicinos paslaugų bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones visame pasaulyje. Kaip matome žemiau pateiktame paveiklse, daugiausia šis fondas investuoja į vaistų pramonėje veikiančių įmonių vertybinius popierius, šiuo atveju 62.8%, o mažiausiai – biotechnologijų sektoriuje veikiančių įmonių vertybiniums popieriums, t.y. 9.1%. 9 pav. SEB Medical Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2005.09.30) Šio institucijos vertė gali svyruoti daugiau negu kitų akcijų fondų vertė, nes investuojant specializuojamasi farmacijos srityje. Tokiu būdu per ilgą investicijos laikotarpį galima tikėtis didesnės grąžos. Farmacijos srities įmonėms, palyginti su daugeliu kitų sričių, mažiau būdingas cikliškumas, o nuosavų grynųjų aktyvų vertė daugiau priklauso nuo medicinos plėtros ir mokslo atradimų. Šis fondas gali puikiai papildyti kitas investicijas. Jis yra tinkamas investuotojams, ketinantiems investuoti ilgam. SEB Medical Fund investicinis pajamingumas (investicinė grąža) pavaizduotas 9 lentelėje: 9 lentelė SEB Medical Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 17.7% 5.1% 10.5% 237.6% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų didžiausias fondo pajamingumas buvo užfiksuotas 2003 metais ir sudarė 17.7%, o mažiausias – 2004 metais ir sudarė 5.1 %. SEB Japan Fund. Fondas įkurtas 1988 metais. Investicinis fondas investuoja Japonijoje į įvairiuose ekonomikos sektoriuose veikiančių bendrovių akcijas ir išvestines finansines priemones. Japonijos rinką geriausiai charakterizuoja stambios tarptautinės bendrovės, veikiančios tiek finansų, tiek vartojimo prekių sektoriuose. Skaidant investicijas į įvairius sektorius, diversifikuojama investicijų rizika. Renkantis patraukliausias įvairiuose sektoriuose veikiančių bendrovių akcijas, siekiama suformuoti stabilų investicijų portfelį. Fondas yra gera priemonė investuotojams, norintiems investuoti Japonijos akcijų rinkoje. Sektorius, į kuriuos investuoja SEB Japan Fund galima pamatyti žemiau pateiktame paveiksle: 10 pav. SEB Japan Fund portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2005.09.30) Kaip matome iš aukščiau pateikto paveikslo, daugiausia investicijų skiriama finansų sektoriaus įmonėms, t.y. 19,7 %, o mažiausiai investuojama į komunalinių įmonių vertybinius popierius. SEB Japan Fund pajamingumas (investicinė grąža) per atitinkamus laikotarpius buvo: 10 lentelė SEB Japan Fund pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 2.1% 3.5% 38.9% -0.2% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų domenų didžiausias fondo pajamingumas buvo užfiksuotas 2005 metais ir sudarė 38.9%, tai didžiausias SEB Japan Fund pajamingumo prieaugis per visą nagrinėjama laikotarpį. Mažiausias fondo pajamingumas buvo užfiksuotas 2003 metais ir sudarė atitinkamai 2.1%. kaip matyti 2003 ir 2004 metais fondo pajamingumas augo nežymiai, tuo tarpu 2005 metais pajamingumas išaugo net 33.4%. SEB akcijų fondų fondas. Jis investuoja į akcijų investicinius fondus visame pasaulyje. Šio fondo tikslas – užtikrinti ilgalaikį grynųjų aktyvų augimą investuojant į įvairių pasaulio regionų akcijų fondus. Siekdamas palaikyti priimtiną likvidumo lygį ir sumažinti riziką, Fondas į pinigų rinkos priemones gali investuoti iki 10 procentų Fondo turto. Norėdamas gauti didesnę investicijų grąžą (arba rizikos valdymo tikslais), gali investuoti į išvestines investicines priemones. Fondas rekomenduojamas asmenims,turintiems investavimo patirties, siekiantiems subalansuoto rizikos ir pelningumo santykio, nelinkusiems prisiimti didelės investicijų rizikos. Todėl šį fondą dažniausiai renkasi vidutinę investavimo patirtį turintys investuotojai, investuojantys į pasaulio akcijų rinkas. Tipinis investuotojas renkasi rekomenduojamą ilgesnį nei trijų metų investicijų laikymo periodą bei toleruoja vidutinį fondo vertės svyravimą. SEB pasaulio rinkų fondų fondas. Fondas įkurtas 2005 metais. Tai pirmasis Lietuvoje fondų fondas. Jis investuoja į kitus akcijų ir obligacijų investicinius fondus visame pasaulyje. Fondo tikslas – užtikrinti ilgalaikį fondo grynųjų aktyvų augimą investuojant į įvairių pasaulio regionų akcijų ir obligacijų fondus. Norėdamas palaikyti priimtiną likvidumą ir sumažinti riziką, fondas į obligacijų fondus investuoja nuo 20 iki 60 procentų savo turto. Ne mažiau kaip trečdalį fondo turto sudaro investicijos į fondus, investuojančius į išsivysčiusių šalių įmonių vertybinius popierius. Norėdamas gauti didesnę investicijų grąžą (arba rizikos valdymo tikslais), gali investuoti į išvestines investicines priemones. Fondas rekomenduojamas asmenims, siekiantiems racionalaus rizikos ir pelningumo santykio, nelinkusiems prisiimti didelės investicijų rizikos, žengiantiems pirmuosius žingsnius investavimo srityje. Todėl čia investuoja mažesnę investavimo patirtį turintys investuotojai, investuojantys į pasaulio akcijų ir obligacijų rinkas. SEB NVS obligacijų fondas. Fondas įkurtas 2005 metais. Jis investuoja į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Turkmėnistano, Tadžikistano, Uzbekistano, Armėnijos, Azerbaidžano, Kirgizijos ir Moldovos – valstybių ir įmonių skolos vertybinius popierius (Daugiausia investicijų skiriama Rusijos VP). Fondo tikslas – didinti investicinio vieneto vertę iš investicijų vertės prieaugio ir investavimo pajamų investuojant lėšas į skolos vertybinius popierius, išleistus NVS šalių vyriausybių (savivaldybių, valstybinių institucijų), viršnacionalinių organizacijų ir įmonių. Lėšos yra investuojamos į skolos vertybinius popierius, kurių vidutinė finansinė trukmė ne ilgesnė kaip 8 metai. Fondas taip pat gali investuoti į pinigų rinkos priemones, indėlius, į su skolos vertybinių popierių rinkomis susietas išvestines finansines priemones ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetus (akcijas). Fondas rekomenduojamas asmenims, turintiems investavimo patirties, suprantantiems besivystančių šalių vyriausybių ir bendrovių išleistiems skolos vertybiniams popieriams būdingą didesnę negu vidutinė investicijų riziką, siekiantiems gauti didesnį investicijų pajamingumą, ieškantiems perspektyviuose pasaulio regionuose esančių šalių vyriausybių išleistų ir garantuotų finansinių priemonių. Todėl šį foną dažniausiai renkasi didesnę nei vidutinę investavimo patirtį turintys investuotojai, investuojantys į NVS šalių regiono emitentų obligacijas. SEB Short Bond Fund (USD). Šis fondas įkurtas 1987 metais. Čia sukauptos lėšos, gautos platinant investicinius vienetus, investuojamos į obligacijas ir kitus skolos vertybinius popierius JAV doleriais (. Daugiausia šis fondas investuoja į obligacijas, kiek mažiau – į grynus pinigus ir mažiausiai į kitą turtą.). Šių vertybinių popierių vidutinė trukmė iki išpirkimo yra mažesnė negu vieni metai. Kadangi investuojama į vertybinius popierius JAV doleriais, atsiranda valiutos rizika, galinti turėti teigiamos/neigiamos įtakos fondo rezultatams. Šis fondas yra tinkama alternatyva tuomet, kai akcijų rinkos tampa nestabilios ir/arba didėjant palūkanų normoms ir infliacijai. Žemiau pateiktoje lentelėje matome, koks buvo SEB Short Bond Fund (USD) fondo pajamingumas (investicinė grąža) per atitinkamus laikotarpius: 11 lentelė SEB Short Bond Fund (USD) pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 0.6% 0.4% 1.9% 98.7% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų domenų didžiausias fondo pajamingumas buvo užfiksuotas 2005 metais ir sudarė 1.9%, tai didžiausias SEB Short Bond Fund (USD) pajamingumo prieaugis per visą nagrinėjama laikotarpį. Mažiausias fondo pajamingumas buvo užfiksuotas 2004 metais ir sudarė atitinkamai 0.4%. Kaip matyti 2003 ir 2004 metais fondo pajamingumas nesiekė 1%, tuo tarpu 2005 metais jis padidėjo beveik 5 kartus. SEB Short Bond Fund EUR. Fondas įkurtas 1998 metais. Fonde sukauptos lėšos investuojamos į obligacijas ir kitus skolos vertybinius popierius eurais. Šių vertybinių popierių vidutinė trukmė iki išpirkimo neviršija vienų metų. Trumpalaikė investicija siejama su mažesne rizika ir nuolatiniu vertės augimu, nes investuojama prisitaikant prie nuolat kintančių palūkanų normų. Ši institucija tinkama investuotojams, linkusiems pasirinkti konservatyvią investavimo strategiją. Dėl lito susiejimo su euru Lietuvos investuotojai išvengia valiutos rizikos. 12 lentelėje patekti duomenys, iš kurių galima matyti kaip keitėsi SEB Short Fund EUR pajamingumas (investicinė grąža). 12 lentelė SEB Short Fund EUR pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 1.8% 1.8% 1.6% 18.9% Iš aukščiau pateiktos lentelės duomenų galima daryti išvadas, kad 2003 ir 2004 metais fondo pajamingumas išliko vienodas ir siekė 1.8%. Tuo tarpu 2005 metais jo pajamingumas sumažėjo 0.2%, tačiau lyginant su duomenimis nuo veiklos pradžios pajamingumas vis tiek išliko teigiamas. SEB Bond Fund EUR. Fondas įkurtas 1989 metais. Jame sukauptos lėšos, gautos platinant investicinius vienetus, investuojamos į obligacijas ir kitus skolos vertybinius popierius eurais. Šių vertybinių popierių išpirkimo terminas yra nuo dvejų iki dešimties metų. Šis fondas yra gera priemonė investuoti Europos obligacijų rinkose. Fondo investicijų vieneto vertė svyruoja nežymiai, todėl investicijos yra mažos rizikos. Dėl lito susiejimo su euru Lietuvos investuotojai išvengia valiutos rizikos. 13 lentelėje matome duomenis kaip keitėsi SEB Bond Fund EUR pajamingumas (investicinė grąža). 13 lentelė SEB Bond Fund EUR pajamingumas Metai 2003 2004 2005 Nuo veiklos pradžios Pajamingumas 3.2% 6.4% 4.7% 144.3% Kaip matome didžiausias pajamingumas buvo užfiksuotas 2004 metas, kai siekė 6.4%. Tuo tarpu mažiausias SEB Bond Fund EUR pajamingumas buvo 2003 metais. Taip pat galima daryti išvadą, kad nors fondo pajamingumas ir svyruoja, tačiau svyravimo tempai nėra labai ryškūs. 2.2. „Hansa investicijų valdymo“ investiciniai fondai „Hansa investicijų valdymas“ siūlo investuoti į šiuos investicinius fondus: • Hansa Baltijos augimo fondas; • Hansa Rusijos akcijų fondas; • Hansa Rytų Europos akcijų fondas. Hansa Baltijos augimo fondas, Hansa Rusijos akcijų fondas ir Hansa Rytų Europos akcijų fondas yra atvirieji, viešieji, sutarčių pagrindu sudaromi investiciniai fondai, registruoti Estijos Respublikoje Europos Sąjungos fondai. Hansa Baltijos augimo fondas. Šis fondas buvo įsteigtas 1994 m. gruodžio 6d. Fondo tikslas – užtikrinti nuolatinį fondo turto vertės augimą. Fondas turtą investuoja į Estijos, Latvijos ir Lietuvos emitentų vertybinius popierius. Fondas gali investuoti į bendrovių, esančių ne Baltijos šalyse, vertybinius popierius, jei šie glaudžiai susiję su šiomis šalimis arba jų veiklos sėkmę lemia šių šalių ekonominis augimas. Fondo investicijos yra subalansuotos – 50-70% fondo turto yra investuojama į akcijas ir 30-50% į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius. Fondas skirtas investuotojams, norintiems dalyvauti Baltijos regiono plėtroje, esant žemesniam negu vidutinis rizikos laipsniui. Hansa Baltijos augimo fondas išskiria šiuos investavimo principus: • Siekiant subalansuoti didesnės rizikos trumpalaikių vertybinių popierių investicijas, 30–50 % fondo turto yra investuojama į obligacijas, kurios mažina investicijų riziką ir teikia apsaugą krentant kainoms vertybinių popierių rinkose, o kita vertus, yra skolos vertybiniai popieriai, todėl jų pelningumas yra didesnis už palūkaninių produktų (pvz., indėlių). • Fondas diversifikuotai investuoja į Baltijos valstybių įmonių akcijas ir remiasi sukaupta ilgalaike patirtimi. • Pagrindinėms fondo investicijoms akcijos parenkamos atsižvelgiant į įmonių potencialą Europos Sąjungos plėtros kontekste. • HBAF investuoja į kredito įstaigų depozitus, akcijas, obligacijas, konvertuojamas akcinių bendrovių obligacijas ir kitus išleidžiamus ir perleidžiamus skolinius įsipareigojimus, akcininkų teises pasirašyti naujai išleidžiamas akcijas ir į pinigų rinkos instrumentus, perleidžiamus depozitinius pakvitavimus ir išvestinius instrumentus; investicinių fondų akcijas ir vienetus. Hansa Baltijos augimo fondo pajamingumas (investicinė grąža) pateikiamas 11 paveiksle: 11 pav. Hansa Baltijos augimo fondo pajamingumas Kaip matome iš pateikto paveikslo 2005 metus palyginus su 2004 metais Hansa Baltijos augimo fondo pajamingumas sumažėjo 4,5%. Per nagrinėjamą laikotarpį didžiausias fondo pajamingumas buvo užfiksuotas 2003 metais, kai siekė 30.7%, o mažiausias – 2001 metais, kai pajamingumas buvo 4.3%. Hansa Baltijos augimo fondo portfelis pagal instrumentus pasiskirsto sekančiai: grynieji pinigai – 0,4%, akcijos – 71,1%, fiksuoto pajamingumo obligacijos – 28,5%. Hansa Baltijos augimo fondo portfelio pasiskirstymas pagal šalis pateikiamas 12 paveiksle: 12 pav. Hansa Baltijos augimo fondo portfelio pasiskirstymas pagal šalis (2006.02.28) Kaip matome iš pateikto paveikslo Hansa Baltijos augimo fondas daugiausia investuoja į Estijos (41,9%) ir Lietuvos (37,3%) šalyse registruotų bendrovių akcijas, mažiausiai į Danijos ir Lenkijos, atitinkamai 1% ir 1,1%. 13 paveiksle pateikiamas Hansa Baltijos augimo fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius: 13 pav. Hansa Baltijos augimo fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2006.02.28) Kaip matome Hansa Baltijos augimo fondas daugiausia investuoja į pramonės sektoriuje veikiančių bendrovių akcijas, t.y. 21%, mažiausiai į grynuosius pinigus (0,4%). Hansa Rusijos akcijų fondas. Šis fondas buvo įsteigtas 1997 m. rugsėjo 26 d. Fondo tikslas - užtikrinti nuolatinį fondo turto vertės augimą. Fondo turtas yra investuojamas į Rusijos bendrovių išleidžiamus vertybinius popierius. Fondas gali investuoti į ne Rusijoje esančių bendrovių išleidžiamus vertybinius popierius, jeigu tokios bendrovės palaiko glaudžius ryšius su Rusija arba jų veiklos sėkmė priklauso nuo Rusijos ekonomikos augimo. Fondas visų pirma skirtas patyrusiems investuotojams, kurių rizikos tolerancija viršija vidutinę ir kurie yra įsitikinę, kad Rusijos ekonomika ateityje augs. Fondas išskiria šiuos investavimo principus: • Fondas įgyvendina aktyvią investicinę strategiją. Formuojant investicijų portfelį remiamasi ne specializacija pagal ūkio šakas, o tam tikromis akcijų rūšimis. Renkantis akcijas atsižvelgiama į pagrin­dinius įmonių ekonominius rodiklius, į augimo potencialą ir į vertybinių popierių rinkų tendencijas. • Fondo turtas yra investuojamas į Rusijos bendrovių vertybinius popierius: depozitus, akcijas, pinigų rinkos instrumentus, investicinių fondų akcijas ir investicinius vienetus. • Fondo investavimas į Rusijos įmonių akcijas diversifikuotas (išskaidomas) ir remiasi ilgalaike patirtimi (fondas veikia nuo 1997 m.). • Fondo portfelį sudaro iki 50 įvairių ūkio šakų įmonių akcijos. Hansa Rusijos akcijų fondo investicinė grąža pateikiama 14 paveiksle: 14 pav. Hansa Rusijos akcijų fondo pajamingumas Kaip matome iš pateikto paveikslo 2005 metus palyginus su 2004 metais Hansa Rusijjos akcijų fondo pajamingumas išaugo net 91,7%. Didžiausias fondo pajamingumas buvo nustatytas 1999 metais, kai siekė 128.0%, tačiau 2000 metais pajamingumas žymiai smuko ir buvo netgi neigiamas. Pastaraisiai metais Hansa Rusijos akcijų fondo investicinė grąža buvo taip pat išaugo 91.7% ir siekė 104.9%. Reikėtų pastebėti ir tai, kad šio fondo pajamingumas labai svyruoja. Hansa Rusijos akcijų fondo portfelis pagal instrumentus pasiskirsto sekančiai: paprastosios akcijos – 57,8%, privilegijuotos akcijos – 17,7%, ADR – 12,6%, grynieji pinigai – 11,9%. 15 paveiksle pateikiamas Hansa Rusijos akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius: 15 pav. Hansa Rusijos akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2006.02.28) Kaip matome iš pateikto paveikslo Hansa Rusijos akcijų fondas daugiausia investuoja į žaliavų ir energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 29,4% ir 19,6%, mažiausiai į ne pirmojo būtinumo prekių bei pramonės sektoriuose veikiančių bendrovių akcijas atitinkamai 1,9% ir 2,2%. Hansa Rytų Europos akcijų fondas. Šis fondas buvo įsteigtas 2001 m. gegužės 14 d. Fondo tikslas - užtikrinti nuolatinį fondo turto vertės augimą, investuojant fondo turtą į Rytų Europos bendrovių akcijas. Fondas investuoja į naujų ES narių (Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Čekijos Respublika, Slovėnija ir Slovakija) ir į valstybių (Bulgarija, Rumunija ir Kroatija), kurios turi galimybių tapti ES narėmis netolimoje ateityje, akcijų rinkas. Fondas tinka investuotojams, norintiems gauti naudos iš puikių investavimo galimybių, kurias teikia Europos Sąjungos plėtra. Hansa Rytų Europos fondas išskiria šiuos investavimo principus: • HREAF investuoja į kredito įstaigų depozitus, akcijas, obligacijas, konvertuojamas akcinių bendrovių obligacijas ir kitus išleidžiamus ir perleidžiamus skolinius įsipareigojimus, akcininkų teises pasirašyti naujai išleidžiamas akcijas ir į pinigų rinkos instrumentus, perleidžiamus depozitinius pakvitavimus ir išvestinius instrumentus, investicinių fondų akcijas ir vienetus. • Fondas turtą investuoja į Estijos, Latvijos, Lietuvos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos emitentų vertybinius popierius. Fondas gali investuoti į emitentų, esančių ne šiose šalyse, vertybinius popierius, jei šie glaudžiai susiję su minėtomis šalimis arba jų veiklos sėkmę lemia šių šalių ekonominis augimas. • Fondo investicijos yra diversifikuojamos (išskaidomos) pagal fondo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Hansa Rytų Europos akcijų fondo investicinė grąža pateikiama 16 paveiksle: 16 pav. Hansa Rytų Europos akcijų fondo pajamingumas Aukščiau pateiktame paveiksle matome 20005 metų fondo pajamingumą atskirais mėnesiais. Iš šių duomenų galima teigti, kad didžiausia investicin grąža buvo vasario mėnesį ir siekė 14%. Kovo mėnesį Hansa Rytų Europos akcijų fondo pajamingumas sumažėjo ir buvo neigiamas, tačiau iki birželio mėnesio. Vėliau pasireiškia investicinės grąžos mažėjimas. Hansa Rytų Europos akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal šalis pateikiamas 17 paveiksle: 17 pav. Hansa Rytų Europos akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal šalis (2006.02.28) Kaip matome iš pateiktų duomenų Hansa Rytų Europos akcijų fondas daugiausia investuoja į Bulgarijoje ir Lenkijoje veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 23.5% ir 22.3%. Mažiausiai investuoja į Slovakijoje veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 0.3%. 18 paveiksle pateikiamas Hansa Rytų Europos akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius: 18 pav. Hansa Rytų Europos akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2006.02.28) Kaip matome iš pateikto paveikslo Hansa Rytų Europos akcijų fondas daugiasia investuoja į finansinių paslaugų sektoriuje veikiančių bendrovių akcijas, t.y. 32.9%, o mažiausiai į grynųjų pinigų sektorių, t.y. 1.5%. 2.3. „Parex investicijų valdymo“ investiciniai fondai Valdymo įmonė UAB "Parex investicijų valdymas" yra įsteigusi Parex Baltijos jūros valstybių investicinį akcijų fondą, Parex Eastern European Bond Fund, Parex Eastern European Balanced Fund, Parex Russian Equity Fund. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondas. Šis fondas buvo įsteigtas 2007 metų liepos 8d. Fondo investavimas yra pagrįstas aktyviu investicinio portfelio valdymu. Pagrindinė investavimo kryptis yra nuosavybės vertybiniai popieriai (akcijos). Atsižvelgiant į didžiausio prieaugio galimybę ir rizikos valdymo tikslus iki 40% fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuoti į skolos vertybinius popierius (obligacijas), bei kitas turto rūšis, keičiant portfelio sudėtį pagal Fondo taisykles ir galiojančius teisės aktus. Fondo turtas yra investuojamas Baltijos jūros valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo pajamingumas pateikiamas 14 lentelėje: 14 lentelė Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo pajamingumas Metai Nuo metų pradžios Nuo sukūrimo Pajamingumas 37.4% 46.8% Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, nuo metų pradžios fondo pajamingumas siekia 37.4%, tačiau įvertinant fondo pajamingumą nuo jo įsikūrimo datos, investicinė grąža sieka 46.8%. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelis pagal instrumentus pasiskirsto sekančiai: akcijos – 89.33%, piniginės lėšos – 10.67%. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal šalis pateikiamas 19 paveiksle: 19 pav. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal šalis (2005.12.30) Kaip matome iš paveiksle pateiktų duomenų, Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas daugiausia investuoja į Rusijoje ir Norvegijoje veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 14.86% ir 13.6%. Mažiausiai Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas investuoja į Latvijoje veikiančių bendrovių akcijas, atitinkamai 5.95%. 20 paveiksle pateikiamas Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius: 20 pav. Parex Baltijos jūros valstybių investicinio akcijų fondo portfelio pasiskirstymas pagal sektorius (2005.12.30) Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas daugiausia investuoja į gamybos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijas (26.04%), mažiausiai į kadieninio vartojimo prekių bei medžiagų/žaliavų sektoriuose veikiančių įmonių akcijas, atitinkamai 6.15% ir 6.19%. Parex Eastern European Bond Fund. Šis fondas buvo įsteigtas 2003 m. kovo 12 d. Fondo veiklos tikslas – pasiekti ilgalaikį kapitalo prieaugį, esant subalansuotai fondo struktūrai ir fondo lėšas investuojant į Rytų Europos šalių valstybinių ir įmonių skolos vertybinius popierius. Fondo pajamingumas nuo sukūrimo pradžios - 6,92%. Parex Eastern European Balanced Fund. Šis fondas buvo įsteigtas 2003 m. spalio 7 d. Fondo veiklos tikslas – pasiekti ilgalaikį kapitalo prieaugį, fondo lėšas investuojant į Rytų Europos šalių valstybinius ir įmonių skolos vertybinius popierius bei įmonių akcijas. Fondo pajamingumas nuo sukūrimo pradžios – 8,66%. Parex Russian Equity Fund. Šis fondas buvo įsteigtas 2004 m. kovo 17 d. Fondo veiklos tikslas – pasiekti ilgalaikį kapitalo prieaugį fondo lėšas investuojant į Rusijos Federacijos įmonių akcijas. Fondo pajamingumas nuo sukūrimo pradžios – 35,78%. 2.4. “NORD/LB investicijų valdymo” investiciniai fondai “NORD/LB investicijų valdymas” siūlo du investicinius fondus : • NORD/LB obligacijų fondas ; • NORD/LB pinigų rinkos fondas. NORD/LB obligacijų fondas. Šis fondas buvo įkurtas 2005 11 25. Tai mažos rizikos investicinis fondas, investuojantis daugiausia į obligacijas, pinigų rinkos priemones ir indėlius bankuose ir neinvestuojantis į nuosavybės vertybinius popierius. Šis investicinis fondas investuoja ne tik į vyriausybių, bet ir į bankų bei įmonių skolos vertybinius popierius. Investicijomis siekiama užtikrinti gana stabilų fondo vertės augimą, viršijantį infliacijos lygį, daugiausia uždirbant palūkines pajamas. Šis fondą rekomenduojama rinktis nedidelę investavimo į vertybinius popierius patirtį turintiems investuotojams, kadangi rizika nėra didelė. Fondas investuoja tik į žemos rizikos turtą, vengia valiutinės rizikos. Rekomenduojamas investicijų laikymo periodas ne mažesnis kaip vieneri metai. NORD/LB pinigų rinkos fondas. Tai taip pat mažos rizikos investicinis fondas, investuojantis daugiausia į trumpo termino skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, kurių vidutinė trukmė yra iki vienerių metų. 21 paveiksle pateikiamas NORD/LB pinigų rinkos fondo investicijų sudėtis pagal terminus: 21 pav. NORD/LB pinigų rinkos fondo investicijų sudėtis pagal terminus (2006.04.07) NORD/LB pinigų rinkos fondo portfelis pagal instrumentus pasiskirsto sekančiai: bankų ir įmonių obligacijos - 18%, indėliai - 23%, akcijos - 0%, vyriausybės vertybiniai popieriai - 59%. Fondas investuoja lėšas ne tik nacionaline valiuta – litais,- bet ir eurais bei su euru susieta valiuta (Latvijos latais, Estijos kronomis). Čia investuojama į vyriausybių, bankų ir įmonių skoloas vertybinius popierius. Taip pat leidžiama investuoti į kitus obligacijų arba pinigų rinkos fondus, kurie neinvestuoja į nuosavybės vertybinius popierius. Į šį fondą dažniausiai investuoja nedidelę investavimo į vertybinius popierius patirtį turintys investuotojai, kadangi čia siūloma investuoti su maža rizika (investuojama tik trumpam terminui į žemos rizikos turtą : indėlius, obligacijas ir pan. Ir neinvestuojama į akcijas). Rekomenduojamas investicijų laikymo periodas 7-90 kalendorinių dienų. NORD/LB pinigų rinkos fondo pajamingumas (periodo) nuo veiklos pradžios siekia 3.73%, kai tuo tarpu metinė investicinė grąža nuo veiklos pradžios sudaro 1.95%. 2.5. “Sampo” investiciniai fondai „Sampo“ siūlomi investiciniai fondai bei jų klasifikacija pateikiama 15 lentelėje: 15 lentelė „Sampo“ investiciniai fondai bei jų klasifikacija Investicinio fondo pavadinimas Tipas Kompassi 50 Subalansuoti fondai Kompassi 25 Subalansuoti fondai Kompassi 75 Subalansuoti fondai Amžiaus 2010 Subalansuoti fondai Amžiaus 2020 Subalansuoti fondai Amžiaus 2030 Subalansuoti fondai Amžiaus 2040 Subalansuoti fondai Kompassi Osake Akcijų fondai Naujosios Europos fondas Kylančių rinkų fondai Mandatum Russia Kylančių rinkų fondai Mandatum Baltijos Kylančių rinkų fondai Mandatum Lenkijos Kylančių rinkų fondai Mandatum Lotynų Amerikos Kylančių rinkų fondai Kompassi Korko Pinigų rinkos fondai Kompassi 25 (2000 05 08). Kompassi 50 (2001 12 03). Kompassi 75 (2001 12 03). Amžiaus 2010 (1999 05 10). Amžiaus 2020 (1999 05 10). Amžiaus 2030 (1999 05 10). Amžiaus 2040 (2004 11 11). Šie investiciniai fondai savo investicinės veiklos tikslų siekia investuodami turtą daugiausia į kitų Suomijos ir užsienio investicinių fondų, kurie investuoja į tarptautines akcijų rinkas ar fiksuotas pajamas duodančių priemonių rinkas euro zonoje, vienetus. Daugiausia investuojama į Europos įmonių vertybinius popierius (visi fondai investuoja apie 80 %), kiek mažiau – į Šiaurės Amerikos įmonių vertybinius popierius (vidutiniškai apie 10 %), ir neryški investicijų dalis tenka Azijos ir Pietų Amerikos įmonių vertybiniams popieriams. Reikia pažymėti, kad šių fondų rizika yra mažesnė palyginti su fondų, kurie investuoja vien tiktai į akcijas. Taip pat riziką siekiama sumažinti diversifikuojant investicijas. Fondai rekomenduojami investuotojui, kuris siekia gauti didesnę grąžą lyginant su nedideles fiksuotas pajamas turinčiomis investicijomis, tačiau nori mažesnės rizikos lyginant su investicijų vien tik į akcijų rinkas rizika. Skiriasi tik rekomenduojamas investicijų laikymo laikotarpis: Sampo Kompassi 25 fonde yra ne mažesnis kaip dveji metai, Sampo Kompassi 50 – ne mažiau kaip treji metai,o tuo tarpu fonde Sampo Kompassi 75 – ne mažesnis kaip ketveri metai. Amžiaus investiciniai fondai skirti ilgalaikiam investavimui iki atitinkamų metų. Kompassi Osake (2000 05 08). Fondas savo investicinės veiklos tikslo siekia investuodamas į kitų Suomijos ir užsienio investicinių fondų, kurie investuoja į tarptautines akcijų rinkas, vienetus. Didžiausia investicijų dalis skiriama Europos įmonių vertybiniems popieriams (66.22%), kiek mažiau investuojama į Šiaurės Amerikos įmonių vertybinius popierius (20.48 %) ir tik 12.27 % visų investicijų tenka Azijos įmonių vertybiniems popieriams ir 0.5 % - Pietų Amerikos įmonių vertybiniems popieriams. Šis fondas tinka investuotojui, kuris siekia gauti didelę grąžą per ilgą investavimo laikotarpį ir jam priimtinas investicijų vertės svyravimas. Fondas ypač tinka tokiam investuotojui, kuris siekia efektyviai diversifikuoti savo turtą skirtingose akcijų rinkose. Rekomenduojamas investavimo laikotarpis ne mažesnis kaip penkeri metai. Mandatum Russia (2004 02 05). Mandatum Baltijos (1998 04 15). Mandatum Lenkijos (2004 12 20). Mandatum Lotynų Amerikos (2004 10 25). Fondai savo investicinės veiklos siekia investuodami savo turtą daugiausia į viešoje apyvartoje esančias akcijas ir su akcijomis susijusius vertybinius popierius, kurių emitentai yra atitinkamų šalių bendrovės ir nuo jų ekonomikos stipriai priklausančios bendrovės. Mandatum Russia investicinis fondas daugiausia investuoja į Rusijos įmonių vertybinius popierius (90.35 %), ir labai mažą investicijų dalį skiria JAV (2.19 %) bei Didžiojoje Britanijoje (0.88%) esančių įmonių vertybiniems popierieriams. Mandatum Baltijos investicinio fondo investicijos pasiskirsčiusios sekančiai: į Estijos įmonių vertybinius popierius investuojama 37.97 % visų investicijų, į Lietuvos – 32.21 %, į Latvijos – 26.68 %, o į Danijos – 3.19 %. Mandatum Lenkijos fondas 96.86 % investicijų skiria Lenkijoje esančių įmonių vertybiniams popieriams. Tuo tarpu Mandatum Lotynų Amerikos fondo investicijų portfelis pasiskirstęs taip: Į Brazilijos įmonių vertybinius popierius investuojama 51.38 % visų investicijų, į Meksikos – 27.24 %, į JAV – 10.05 %, į Kolumbijos – 2.99 %, į Argentinos – 2.97 %, į Čilės – 2.76 %, į Peru – 0.84 %, į Kanados – 0.57 % visų fondo investicijų. Fondas yra skirtas patyrusiems investuotojams, kurie ieško alternatyvių investicijų su didesne tikėtina grąžą. Rekomanduojamas investavimo laikotarpis ne mažesnis kaip penkeri metai. Kompassi Korko (2000 05 08). Šis fondas daugiausia investuoja į kitų Suomijos ir užsienio investicinių fondų (esančių Europoje), kurie investuoja į obligacijų rinkas ar pinigų rinkas euro zonoje, vienetus. Šis fondas rekomenduojamas tiems investuotojams, kurie nori gauti didesnę grąžą lyginant su indėliais bankuose, tačiau siekia mažesnės rizikos lyginant su investavimu vien tik į obligacijas. Rekomenduojamas investicijų laikymo periodas ne mažesnis kaip vieneri metai. 3. TRIJŲ PAGRINDINIŲ „SEB VB INVESTICIJŲ VALDYMO“ INVESTICINIŲ FONDŲ PRAKTINIS ĮVERTINIMAS Atliekant praktinę „SEB VB investicijų valdymo“ investicinių fondų analizę, buvo pasirinkti šie investiciniai fondai: • SEB NVS akcijų fondas; • SEB Pasaulio rinkų fondų fondas; • SEB NVS obligacijų fondas. Pasirinkus vienkartinę įmoką buvo investuota 1000 Lt suma. Lyginant investicijų prieaugį pagal investicinius fondus (kai analizuojamas investicijų prieaugis tuo pačiu investavimo laikotarpiu), gaunamos skirtingos reikšmės. Tai lemia investicinių fondų portfelio rizikingumas. Kadangi akcijų fondai rizikingiausi, tai ir investicijų prieaugis yra didžiausias. Kiek mažiau uždirba investuotojai, investuodami į mišrius investicinius fondus, t.y. investuodami į fondus, kuriuose investicijų portfelį sudaro akcijos ir obligacijos. Taip yra, kadangi obligacijos yra mažesnės rizikos vertybiniai popieriai, todėl sumažinama bendra portfelio rizika. Mažiausias investicijų prieaugis tikėtinas investavus į obligacijų investicinį fondą. Tai matoma 16 lentelėje. 16 lentelė Investicijų prieaugis pagal investavimo laikotarpį Investicinio fondo pavadinimas Investavimo laikas 1 metai 5 metai 10 metų 15 metų 20 metų 25 metai 30 metų SEB NVS akcijų fondas 67,00 562,19 1515,93 3051.93 56525.67 9509.66 15925.92 SEB Pasaulio rinkų fondų fondas 48,00 374,50 927,81 1703.85 2792.29 4318.88 6460.01 SEB NVS obligacijų fondas 19,20 192,32 450,64 764.92 1147.30 1612.52 2178.53 Taip pat investicijų prieaugis skiriasi, kai investuojama ta pati suma, t.y. 1000 Lt, skirtingą laiko tarpą. Jei investuotojas į akcijas nori investuoti metams, tai investicijų prieaugis sieks 67 Lt, kai tuo tarpu investavus 30 metų tą pačią sumą, investicijų prieaugis išaugs iki 15925,92 Lt. Atitinkamai mažesnis yra ir mišraus investicinio fondo bei obligacijų investicinio fondo investicijų prieaugis trumpesniu investavimo laikotarpiu lyginant su ilgesniu investavimo laikotarpiu. 17 lentelė Investicijų prieaugis pagal investuojamos sumos dydį Investicinio fondo pavadinimas Investuojamos sumos dydis 1000 5000 10 000 15000 20000 25000 30000 SEB NVS akcijų fondas 67,00 335,00 670,00 1005.00 1340.00 1675.00 2010.10 SEB Pasaulio rinkų fondų fondas 48,00 243,00 486,00 729.00 972.00 1215.00 1458.00 SEB NVS obligacijų fondas 19,20 96,00 192,00 288.00 384.00 480.00 576.00 Kaip matome iš 16 lentelės, investicijų prieaugis priklauso ir nuo investavimo sumos dydžio. Šiuo atveju nesiskiria investavimo laikotarpis, t.y. investuojama vieneriems metams, nepriklausomai nuo investavimo sumos dydžio. Remiantis šiais duomenimis, galima padaryti išvadas, kad kuo daugiau investuojama, tuo didesnis yra investicijų prieaugis. Taip pat dar kartą pasitvirtina mintis, kad didžiausias investicijų prieaugis yra akcijų investiciniuose fonduose, o mažiausias – obligacijų investiciniuose fonduose. IŠVADOS 1. Investicinis fondas - tai dalinės nuosavybės teise asmenims priklausantis turtas, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei. 2. Investicinio fondo dalyviais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. 3. Pagal tai, kur investuojama galima išskirti tris pagrindines fondų rūšis: pinigų rinkos priemonių, obligacijų (skolos VP) ir akcijų (nuosavybės VP) fondai. 4. Lietuvoje veikintiems investiciniams fondams labiausiai tinka klasifikavimas pagal objektus. Išskiriami tokie fondai: Skolos vertybinių popierių, pinigų rinkos ir balansuoti fondai. 5. Investicinių fondų veiklą kontroliuoja Vertybinių popierių komisija, depozitoriumas ir auditas. 6. “SEB VB investicijų valdymas” siūlo potencialiems investuotojams šiuos investicinius fondus: SEB NVS akcijų, SEB Eastern Europe, SEB Emerging Markets, SEB Europe 2, SEB Global, SEB Nordic, SEB North America, SEB Technology, SEB Medical, SEB Japan, SEB NVS obligacijų, SEB Short Bond (USD), SEB Short Bond EUR, SEB Bond EUR fondues bei SEB akcijų ir SEB pasaulio rinkų fondų fondus. 7. “Hansa investicijų valdymo” investiciniai fondai yra šie: Hansa Baltijos augimo, Hansa Rusijos akcijų ir Hansa Rytų Europos akcijų fondai. 8. „Parex investicijų valdymui“ priklauso šie investiciniai fondai: Parex Baltijos jūros valstybių investicinis akcijų fondas, Parex Eastern European Bond Fund, Parex Eastern European Balanced Fund, Parex Russian Equity Fund. 9. „NORD/LB investicijų valdymas“ siūlo NORD/LB obligacijų ir NORD/LB pinigų rinkos fondus. 10. „Sampo“ banko investiciniai fondai yra šie: Kompassi 25, Kompassi 50, Kompassi 75, Amžiaus 2010, Amžiaus 2020, Amžiaus 2030, Amžiaus 2040, Kompassi Osake, Mandatum Russia, Mandatum Baltijos, Mandatum Lenkijos, Mandatum Lotynų Amerikos ir Kompassi Korko. 11. Lyginant “SEB VB investicijų valdymo” siūlomų investicinių fondų (SEB NVS obligacijų, SEB NVS akcijų ir SEB Pasaulio rinkų fondų fondus) investicijų prieaugį, pasirinkus tą patį vienerių metų investavimo laikotarpį, gaunamos skirtingos reikšmės. Tai lemia investicinių fondų portfelio rizikingumas. 12. Kadangi akcijų fondai rizikingiausi, tai ir investicijų prieaugis yra didžiausias investuojant į SEB NVS akcijų fondą. Mažiausias investicijų prieaugis tikėtinas investavus į obligacijų fondą (šiuo atveju SEB NVS obligacijų fondą). 13. Investuojant į SEB Vilniaus banko siūlomus investicinius fondus (SEB NVS obligacijų, SEB NVS akcijų ir SEB Pasaulio rinkų fondų fondas), išryškėja šios tendencijos: kuo ilgesniam laikotarpiui investuojama, tuo didesnis bus investicijų prieaugis; kuo daugiau investuojama, tuo didesnis yra investicijų prieaugis. LITERATŪRA 1. SEB NVS akcijų fondas. [žiūrėta 2006 – 02 – 20]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!