Interpretacija P. Cvirka “Uogelė”

Petrui Cvirkai būdingas domėjimasis žmonių socialiniu gyvenimu. Kūrinius jis rašė labai realius, išanalizuodamas kiekvieną, net ir smulkiausią detalę.
Apsakymas “Uogelė” – tai pasakojimas apie kampininkę Uogelę, gulinčią mirties patale, ir apie ūkininką Japoną, kurio sąžinė jau seniai mirusi, o vieninteliai jį dominantys dalykai – pinigai ir aplinkinių nuomonė. Rašytojas tiesiogiai nesmerkia žmoniškumą praradusio ūkininko, bet visą šį uždavinį palieka skaitytojui. Apsakymas niūrus, parodantis kaimo žmonių skurdą, jų tarpusavio santykius.
Didelis dėmesys skirtas spalvoms – jos ne tik išryškina žmogaus vidinę būseną, bet ir padeda sukoncentruoti skaitytojo dėmesį: “Jos kojos kyšojo ilgos, apautos raudonomis kojinėmis”. Rašytojas taip pabrėžia Uogelės išskirtinumą. Labai taikliai įvedama spalva, kai Japonas sužino apie Uogelės tariamus turtus: “Japono akyse įžiebė rainai žalias liepsneles”. Žalios liepsnelės – lyg blogis, rusenantis žmoguje.
Norėdamas pasigerinti Uogelei, Japonas ją netgi parsiveža namo. Bet pats prieš buvusią samdinę nesižemina, žmonai liepia prašyti atleidimo. Apsakyme puikiai matoma žmogaus vaidmainystė. Tačiau kaimynė Žilienė pasako bene teisingiausius žodžius :”Ji dovanos (Uogelė), o dievas nedovanos”.
Cvirka savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!