P. Cvirka "Uogelė"

Interpretacija Petras Cvirka „Uogelė“ (novelė) Petras Cvirka yra vienas iš žymiausių dvidešimto amžiaus rašytojų, realizmo atstovas, slėpęsis po Cvingelio, Klangio ir kitais slapyvardžiais. Jis parašė apsakymus „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, „Ąžuolo šaknys“, romaną „Žemė maitintoja“ ir kita. Rašytojo kūryba, tiesiog, pulsuoja romantika, nuoširdumu, atsidavimu, visų skaitančiųjų širdis pripildo gėriu. Cvirka jautė gamtos grožį. Ryškiausioje šio prozininko, vaizdingo žodžio meistro, novelėje „Uogelė“ niūriu kriticizmu smerkiama turto troškimo aistra, aukštesnių moralinių principų ir idealų stoka. O kas ir kaip vaizduojame šioje novelėje? Petro Cvirkos kūrinyje „Uogelė“ iškeliamos savanaudiškumo, neatjautimo, ypatingai gobšumo bei žiaurumo antivertybės, čia kalbama, kaip ūkininkas, pravarde Japonas, ir jo moteris šiurkščiai elgiasi su sergančia moteriške bei pagreitina jos mirtį. Senutei tenka nepavydėtina tokiame amžiuje dalia, jos padidėjęs jautrumas, liga ir graudus ateities nujautimas suteikia pasakojimui persmelkiančią, lyrinę gaidą. Kiek keistas novelės pavadinimas, iš tikrųjų, slepia močiutės pravardę, nes Dulskio – Japono samdinė dėl skaisčiai raudonų skruostų buvo praminta Uogele, kito jos vardo apylinkėje daugiau niekas nežinojo. Epitetai „žema, linktelėjusi“ sukuria sunkių darbų nualintos, senos moteriškės įvaizdį, kuri „<...> vos slinko, kilnodama suklypusias, neklusnias kojas“. Kad senutė buvo prastos sveikatos taip pat išduoda ir ši citata: „<...> paskutiniu laiku su ja įvyksta keisti <...> dalykai: neregimi šaukiasi, o regimi - išnyksta“. Tai reiškia, kad ji matydavo tą, ko nėra, girdėdavo įvairius balsus. Vieną kartą senutei netgi atrodė, kad ją užkalbino prieš septynetą metų miręs brolis Motiejus, todėl senolė buvo „<...> slegiama neramių minčių“. Uogelė buvo ilgametė Dulskių šeimos darbininkė, tačiau Japono pati kaip įmanydama bandė apkartinti močiutės gyvenimą, vadindavo ją „tingine, veltėde“, vėliau išsigalvojo, „<...> kad Uogelė norėjo ją musmirėmis nunuodyti“. Šie prasimanymai supykdė senolę su šeimininku, o tai buvo puiki proga močiute atsikratyti. Po šio įvykio Uogelė penktus metus iš eilės glaudėsi pas našlę Žilienę ir „Ilgametis jos šeimininkas, rodos, visai ją užmiršo“. Senutė į save atkreipė Japono dėmesį tik tada, kada pastarasis, atvykęs į turgų su grūdais išgirdo, kad Uogelė sunkiai serga. Žmonių kalbos, jog senė turi sustūmusi šimtelį, antrą „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!