Integracinė jurisprudencija teisėje

Teises socialinė teorija, apibrėždama ir nagrinėdama teisę, turi pabrėžti dvasios ir materijos, idėjų ir pa­tyrimo sąveiką. Ji turi suderinti tris tradicines jurisprudencijos mo­kyklas - politinę (pozityvizmas), moralinę (prigimtinės teisės te­orija) ir istorinę (istorinė jurisprudencija) - ir sukurti integracinę jurisprudenciją.
Svarbiausia čia buvo pripažinimas, kad valstybės valia nėra vie­nintelis teisės šaltinis, kad valstybės valią turi varžyti ne šiaip valdžios leidžiami įstatymai, o žmogaus teisės, t.y. vertybės, esančios šalia vals­tybinės valios ir nepriklausomos nuo tos valios. Valstybė pašaukta ne suteikti asmens teises, o tik kurti mechanizmą joms garantuoti. Tai rodė, jog tolesnė teisinės valstybės raidą didinanti individo teisių sau­gos veiksmingumą reikalauja atgaivinti prigimtinės teisės koncepciją ne tik kaip teorinę, bet ir kaip praktinę aktualiją ją inkorporuojant į teisinės valstybės koncepciją pagrindinio elemento teisėmis.
Bet kur valdžios ir tautos santykiai remiasi laisva sutartimi, ten jie, matysime, remiasi ir teise, nes sutartis - tai tik norminė teisės išraiš­ka. Nuo visuomeninės sutarties atsiveria tiesioginis kelias į teisę ir jos viešpatavimą. Teisės sampratos poreikis išryškėja tik demokratinės visuomenės teisės praktikoje, nes čia daugeliu atvejų reikia remtis ne tik įstatymu, bet ir teise. Čia pripažįstama ir precedento teisė, besiremianti ir bendraisiais teisės principais, didesnis paties teismo savarankiškumas įgyvendinant teisingumą, vykdoma konstitucinė ir administracinė įstatymų ir kitų teisės aktų teisėtumo kontrolė. Teisės ekvivalentu tada bent formaliai pripažįstama konstitucija, laikant ją teisiniu įstatymu. Konstitucijai visi įstatymai turi paklusti ne tik dėl to, kad ji turi aukščiausią juridinę galią, bet ir dėl to, kad ji įkūnija teisę - tautos valią, privalomą ne tik piliečiams, bet ir pačiam įstatymų leidėjui.
Šiandien, kai praėjo beveik pusantro šimtmečio po Karlo Marxo ir beveik šimtmetis po Maxo Weberio, svarbiausias teisės so­cialinės teorijos uždavinys - atsisakyti pernelyg paprastų priežas­tingumo ir teisės koncepcijų. Kad ir ką filosofai kalbėtų apie idealizmą ir materializmą, tas faktas, kad Hėgelis klydo tarda­mas, jog sąmonė nulemia būtį, istoriniu požiūriu visai nereiškia, kad teisus buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!