Inkrementinis sprendimų priėmimo modelis

Sprendimo priėmimas – veiksmų konkrečiai problemai spręsti, krypties nustatymas ir parinkimas arba pasinaudojimas susidariusia galimybe. (Stoner J. A., 1999, p.660).
Viena pirmųjų sprendimų priėmimo teorijų buvo racionalizmo arba klasikinė teorija. Tačiau šio modelio trūkumai, tokie kaip tikslų dviprasmiškumas ir metodų nepatikimumaas, laiko trūkumas alternatyvų rinkimui ir tinkamam apsvarstymui, esant ribotam laiko limitui tam tikram klausimui spręsti, sukaupiamas ir ribotas informacijos kiekis, taip pat pernelyg didelis laisvės suteikimas atskiram sprendimų priėmėjui, neanalizuojant kitų asmenų, grupių, institucijų įtakos jam, paskatino atsirasti naujam sprendmų priėmimo modeliui, pavadintam inkrementalizmu.
Inkrementiniai sprendimai – tai trumpalaikės perpsektyvos sprendimai. (Pivoras S., 2002, p.23).
2. nori pateikti rekomendacijų, kaip patobulinti sprendimų priėmimo procesą. Racionalumo analizės pagrindu Lindblomas nedaug skiriasi nuo Simono, tačiau jis atmeta idėją, jog sprendimų priėmimo procesas gali arba turi būti tobulinamas Simono vadybinio modelio pagrindu.
Darbo tikslas: aptarti inkrementinio sprendimo priėmimo modelį.
Darbo uždaviniai:
• Aptarti inkrementinio metodo aspektus;
• Aprašyti sprendimo priėmimą kaip išsikapanojimą;
• Aptarti suskaidyto inkrementalizmo sąvoką;
• Apibūdinti tarpusavio prisitaikymo procesą;
• Aprašyti pagrindines inkrementinės analizės formas;
• Apibūdinti šiukšliadėžės sprendimo priėmimo modelį;
• Išsiaiškinti priežastis, dėl ko yra kritikuojamas inkrementalizmas.
Darbo metodas: mokslinės literatūros analizė.
1. Inkrementinio metodo aspektai
Inkrementalizmas kaip modelis, turintis ir teorinį turinį ir empirinį patvirtinimą, daugeliui pasirodė daug patrauklesnis nei racionalizmas, kuris gana įtikinamai atrodo tik teorijoje. Inkrementinis modelis neturi išankstinio nusistatymo realybės atžvilgiu priešingai nei ekonomistinis, kuris realybę išskirtinai stengiasi konstruoti kaip loginę struktūrą, pagrįstą ekonomikos mokslu. Inkrementiniame modelyje atsisakoma tokių sąvokų kaip ekonomistinis žmogus, nauda, našumas, racionalumas ir kita. Tokiu būdu teorija konstruojama gana paprastai ir suprantamai. Lindblomas, vienas inkrementinio modelio autorių, mano, kad priešingai nei racionalistai, reikia siekti tam tikro „pasitenkinimo“ kiekviename etape. To, regis, nesuvokė racionalistai, kurie elgdavosi gan iracionaliai kiekvienam atvejui ieškodami paties geriausio sprendimo. Racionalistinis modelis, pateikiantis racionalų sprendimą ilgajam laikotarpiui kiekvieną kartą susiduria su rizika, kad sprendimui įgyvendinti skirti resursai bus išeikvoti, jei vykdoma politika nukryps nuo racionalaus modelio. Kartu racionaliausio sprendimo ieškojimas visiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!