Imperializmas

Įvadas 3psl.
Ekonominės 4psl.
Nacionalinių valstybių rungimasis dėl valdžios 5psl.
Nacionalizmas 6psl.
Krikščioniška misija ir socialdarvinizmas 7psl.
Išvados 8psl.
Literatūros sąrašas 9psl.
Įvadas
Nuo XIX a. vid. iki Pirmojo pasaulinio karo Europoje ir visame pasaulyje įvyko daug reikšmingų pasikeitimų. Keitėsi valstybių santvarkos, sienos, ekonomika, žmonių gyvenimas. Taip pat keitėsi ir pasaulio žemėlapis, nes galingiausios valstybės stengėsi išplėsti kolonijų valdas, padidinti savo įtaką.
Pramonės revoliucija lėmė kad Europa XIX a. dominavo pasaulyje. Žaliavų ir rinkų paieška vertė pramonės valstybes vykdyti ekspanciją.
Afrikoje ir Azijoje Didžioji Britanija tapo galingiausia kolonijine imperija, saugoma stipriausio pasaulio laivyno. Prancūzija užgrobė daug teritorijų Afrikoje ir Indokinijos pusiasalyje.Vokietija pavėlavo į pasaulio dalybas, tačiau vos suvienyta, iškart pareikalavo „vietos po saule“. Tiesa, jos žvilgsnis pirmiausia krypo į Vidurio Europą, o tik vėliau į kitus žemynus. JAV, XIXa. paskutiniame dešimtmetyje tapusi pirmaujančia pramonine valstybe, užkariavusi „laukinius“ Vakarus, ėmė skverbtis į Centrinę, Pietų Ameriką bei okeaniją, užgrobėten pirmąsias kolonijas. Rusija sėkmingai plėtė savo imperijos valdas Centrinėje (Vidurinėje) Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Jai teko susidurti su „Azijos Anglija“ vadinama Japonija, vykdančia modernias reformas ir ieškančia tinkamų žemių kolonizacijai. Kolonijas grobė ir kitos Europos valstybės – Italija, Belgija, Olandija.
Teritorijų dalybos, prasidėjusios XIXa., baigėsi 1914m. Valstybės, vykdydamos užkariavimus, sukūrė didžiules imperijas. Todėl 1870 – 1914 užkariavimai istorinėje literatūroje vadinami imperializmu.
Imperialistinę politiką, kolonijų grobimą paskatino ne tik naujų rinkų, žaliavų paieška, bet ir daugelis kitų priežasąių. Tačiau visų jų šaknys buvo labai spartus pramonės vystymasis, technikos išradimai, įvairios naujovės.
Pagrindinės imperializmo varomosios jėgos:
Ekonominės.
Pirmaisiais XIXa. dešimtmečiais tik kelios Europos valstybės vykdė aktyvią kolonijų politiką. Didžiąsias užjūrio valdas turėjo Didžioji Britanija,nors tokia politika nebuvo labai populiari tarp anglų. Jų nepasitenkinimą kėlė didžiulės išlaidos kolonijų valdymo aparatui ir kariuomenei, o nauda iš užjūrio kolonijų nebuvo labai didelė.
Tačiau aštuntame XIXa. dešimtmetyje europiečių požiūris į kolonijas ėmė keistis. Imperialistinę politiką pirmiausia skatino ekonominiai veiksniai. Daugelis šalių, įvedę apsauginius muitus, užtvėrė kelią kitų valstybių prekėms į savo rinką. Dėl to išaugo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!