Helenizmas

Helenizmo laikotarpį Antikoje žymi ekonominis ir kultūrinis pakilimas. Tvarkingiau pradedami valdyti poliai. Jiems šis laikotarpis yra itin svarbus ūkinio ir kultūrinio gyvenimo vystymesi. Naujas politinis režimas padėjo daugeliui gyvenimo sričių konsoliduotis ir vystytis.
Kultūros istorijoje ši epocha užima ypatingą vietą. Tai yra meno ir literatūros „aukso amžius“. To meto kūriniai garsino ir propagavo politiką.
Šiame darbe bandysiu atskleisti helenizmo epochos ypatumus antikinėje Graikijoje, kaip jos kultūrą pamažu perėmė Roma. Taip pat aptarsiu polio, kaip miesto ir valstybės sąvoką bei apibrėžiu pagrindinę Aleksandro Makedoniečio vykdytą ekspansiją į Rytus, jo politiką ir laimėjimus.
Pagrindinis tarptautinių (kai kurių tyrinėtojų teigimu, išorinių) santykių vienetas nuo VI a. iki 338 m. pr. Kr., kai Graikiją (Eladą) užkariavo Pilypas Makedonietis, buvo polis. Poliu vadinta miesto ar miestų organizacija su aplinkiniais žemės plotais. Polio piliečiais galėjo būti tik vyrai, kilę iš piliečio šeimos, turintys nuosavybės ir galintis nešioti ginklą. Kiekvienas polis skyrėsi savo dydžiu ir valdymo forma, tačiau jo piliečiai laikė jį aukščiausia vertybe, idealia socialine organizacija, išlaisvinančia pilietį iš prigimtinės būklės ir suteikiantį jam harmoniją ir teisingumą.
Keletas polio ypatybių svarbios tarptautinės sistemos požiūriu, nes polio vidaus padėtis turėjo didelės įtakos jo išorinei politikai ir kitų polių politikai jo atžvilgiu. Dažniausiai polis reiškė tiesioginę demokratiją, taigi neturėjo būti didelis. Didžiausi poliai siekė 50 tūkst. gyventojų. Be to, polis turėjo likti visiškai autonomiškas ekonominiu, politiniu ir kariniu požiūriais, todėl bet kokios sąjungos neturėjo pirmenybės prieš miesto-valstybės valdžią.
Tad graikų politiniai vienetai nesiekė sukurti vieningos graikų valstybės, nepaisant sunkiai paneigiamos kultūrinės, kalbinės ir prekybinės vienovės. Graikų mąstytojai, tyrę polį, nieko nekalbėjo apie jo santykius su kitais poliais. Beje, kaip tik tautinis visų polių homogeniškumas (kalbant apie polių piliečius, galėjusius priimti sprendimus) kelia abejonių „tarptautinių“ santykių termino adekvatumu - „išoriniai“ polio santykiai tam tikrais atvejais tinka labiau.
Pereinant prie sistemos narių santykių, galima išskirti dar keletą graikų politinių vienetų rūšių. Tai polis, patekęs kito, galingesnio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!