Įmonės analizė: medienos apdorojimas ir gaminiai AB "Minija"

ĮVADAS Organizacija - ,tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir kurią sudaro 2 ar daugiau žmonių. Organizacija turi bendrą tikslą; visi organizacijos nariai drauge dirba siekiant šio tikslo. Vadybos tikslas yra organizuoti darbą taip, kad numatytus įgyvendinus ir iškilusius uždavinius išsprendus taikiai, per trumpą laiką su mažiausiomis sąnaudomis. Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją ar atliekanti paslaugas techniniu, ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema . Dėl įmonę sudarančių elementų bei jų tarpusavio ryšių įvairovės į įmonę galima žiūrėti kaip į informacinę, socialinę ar net energetinę sistemą . Įmonė traktuojama kaip gamybinių veiksnių visuma, leidžianti savininkui realizuoti savo tikslus . Įmonė yra atvira sistema, priklausanti nuo kitų su ja susijusių sistemų, o be to ir sąlygojanti jų raidą .Taigi, įmonė priklauso nuo aplinkos ir kartu daro įtaką aplinkai . Savarankiškai rinkos sąlygomis veikianti pramonės įmonė yra pagrindinė nepriklausomos Lietuvos ekonomikos grandis . Perėjus į rinką, išsiplėtė ne tik įmonės juridinių bei organizacinių formų įvairovė : padidėjo jų veiklos savarankiškumas, atsakomybė už veiklos rezultatus . Nepriklausomai nuo įmonės tipo, svarbiausias jos veiklos įvertinimo kriterijus yra efektyvumas . Nuostolingai arba nepakankamai pelningai dirbanti įmonė bankrotuoja padarydama žalą ne tik jos savininkams, kolektyvui bet ir visos tautos ūkiui, visuomenei . Darbe analizuojama gamybinės įmonės veikla, tema nagrinėjama AB ”Minija” pavyzdžiu . ĮMONĖS VYSTIMOSI ISTORIJA IR ANALIZĖ Norint nuodugniai išanalizuoti įmonės veiklą, būtina apžvelgti vystimosi istoriją . LKGĮ “Minija” (Liaudies kūrybos gaminių įmonė “Minija”) buvo įsteigta 1964 metais . Tai buvo didžiulė valstybinė įmonė, kurios cechai buvo išsidėstę penkiolikoje Lietuvos miestų : Mažeikiuose, Viekšniuose, Skuode, Panevėžyje, Telšiuose, Kelmėje ir kitur. Įmonėje dirbo 2500 darbuotojų . Čia buvo gaminama daug įvairių gaminių : baldų, suvenyrų, medinių namų apyvokos daiktų, tekstilės gaminių .Tuo metu 90% pagamintos produkcijos buvo parduodama Tarybų Sąjungos šalyse, 10% produkcijos buvo eksportuojama į užsienį . Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės priėmimo, 1991 m. kituose Lietuvos miestuose esantys cechai buvo parduoti, įmonė išliko tik Plungėje . 1993 m. balandžio 7 d. Plungės rajono valdyba įregistravo jau akcinę bendrovę “Minija”.Per šiuos ilgus įmonės vystymosi metus daug kas pasikeitė . Įmonėje buvo vykdoma racionalizacija, mažinamas darbuotojų skaičius, mažinamas gaminių asortimentas, didinamas eksportas į Vakarų Europos šalis . AB ”Minija” pjauna, džiovina mediena, kurią naudoja įvairiems medžio gaminiams gaminti . Įmonė daro baldus, namų ūkio medinius gaminius, suvenyrus, lentynėles, kėdutes, staliukus ir t.t .Įmonė yra įdarbinusi 335 darbuotojus . Įmonė eksportuoja savo produkciją į Vokietiją, Švediją, Belgiją . Eksportuojamą produkciją sudaro 60 % gaminamos produkcijos, o 40 % parduodama vidaus rinkoje. Įmonės sėkmės komponentai: efektyvumas, ekonomiškumas ir našumas. Nėra “vienintelių teisingų” atsakymų vadyboje. Situacinis, integralinis vadybos pobūdis. Nesėkmingos vadovų karjeros priežastys. Įmonė veikia visuose trijuose sektoriuose - gavybos, gamybos ir aptarnavimo. Jų priklausomybė įvairi. Jos gali būti valstybinės, akcinės, privačios, individualios ir kt. Vadovo darbas ir pats valdymo procesas priklauso nuo įmonės dydžio, gaminamos produkcijos ar atliekamų paslaugų pobūdžio, dirbančiųjų kolektyvo, žmonių išsilavinimo, kultūros lygio ir kitų veiksnių. Vadovo darbas visur labai įvairus ir sunku nusakyti jo bendrus bruožus ir skirtumus. Vadovų darbui bendra tai, kad jų veiksmai visuomet yra trumpalaikiai, įvairialypiai, skirtingi ir fragmentiški. Jų nebūna visiškai vienodų. Be to kiekvienas vadovas atlieka savo vaidmenį savaip. Tas darbas priklauso nuo jo būdo bruožų, sugebėjimo bendrauti, kvalifikacijos ir pan. Galima paminėti tokius svarbius vadovo darbo barus: 1. Vyriausias vadovas yra simbolinė figūra, atstovaujanti organizaciją kitur, pasirašo sutartis ir pan. 2. Tikrasis organizacijos vadovas yra jos lyderis. 3. Vadovas yra jungianti grandis pasitarimuose, pasitarimuose, susirašinėjimuose ir t.t. 4. Vadovas - informacijos ieškotojas. 5. Informacijos platintojas - perduoda informaciją kam reikia ir kur reikia, bei stengiasi, kad informacija nepaplistų kam nereikia. 6. Vadovas vaidina svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant sprendimus, vystant verslą. 7. Gamybos ar paslaugų organizatorius. 8. Dispečeris. 9. Išteklių paskirstytojas. 10. Diplomatas. Visi vaidmenys tampriai susieti ir sudaro vieningą vadovo darbo visumą, jo turinį. Juo organizacija didesnė, tuo vadybos darbų daugiau, todėl jie paskirstomi, išskiriant atskirus lygius, darant horizontalų ir vertikalų darbų pasidalijimą. Greta formalių įvairaus lygio vadovų, vadovaujančių atskirų padalinių darbui būna ir neformalūs lyderiai, grupės ir organizacijos. Neformalias grupes sudaryti skatina draugai, giminystės ryšiai, pasipriešinimas pokyčiams, savisauga, noras išlaikyti darbo vietą ir panašiai. Visos organizacijos darbo sėkmė visada priklauso nuo aplinkos: vidinės ir išorinės. Vidinė aplinka - tai technologija, bendradarbiai, žemesni, aukštesni ir lygūs valdininkai. Nuo jų susiklausymo, susitarimo, sugebėjimo bendrai dirbti siekiant tikslo priklauso organizacijos sėkmė ir ateitis. Galima išskirti išorinę aplinką: energija, žaliavos, medžiagų tiekėjai, transportas, medicininis ir buitinis aptarnavimas, prekyba ir t.t. Jei ši infrastruktūra veikia optimaliai, dirbantieji neturi problemų, tai atsiliepia bendriems organizacijos darbo rezultatams. Tikslai yra norimi, užsibrėžti, geidžiami, kuriuos bendru darbu, sutelktomis pastangomis stengiamasi įgyvendinti organizacija savo veikloje. Visi tikslai rengiami, ištyrus esamą padėtį organizacijoje, konkurentus, rinką, pasiūlos ir paklausos joje bei kitus klausimus. Visi tikslai, planai iš anksto paskelbiami organizacijos nariams. Įvairių lygių vadovams šie gali būti skirtingi. Vienus tikslus turi aukščiausio lygio vadovai. Jų pagrindinis tikslas -perspektyva, ateitis, galimybė konkuruoti kaimynus ir pan. Žemesnio rango vadovai sprendžia smulkesnius klausimus, pvz.: įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, generalinis direktorius - kas bus po 10, 25 metų ir pan., o darbuotojus domina ši diena. Organizacijos struktūra yra atskirų padalinių tarpusavio ryšys, priklausomybė, padalinių skaičius ir kt. Organizacijos struktūra funkcinė .Su organizacijos struktūros tamprumu susietos 2 darbų rūšys. Pirmoji - darbų pasidalijimas specializacijoje. Antroji - kontrolė. Kad organizacijos išvengtų klaidų būtina nuolat savo veiklą kontroliuoti, turint tikslą atrasti geresnius, efektyvesnius sprendimus ir apsaugoti nuo bankroto. Darbo pasidalijimas negali būti atsitiktinis. Šis darbas labai atsakingas, reikalauja specialaus pasiruošimo ir praktinės patirties. Išskiriami horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimai, taip pat pagal mokėjimą dirbti, išsilavinimą, darbo stažą ir pan. bei pagal specialybę. Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinės valdymo strukūros, atskirų padalinių tarnybų organizavimo, pavaldinių skaičiaus, valdymo struktūros, vadovų darbo stiliaus, elgesio ir pan. Visais atvejais, kokia struktūra bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė, valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas būtų efetyvus yra atliekamas darbo pasidalijimas - horizontalus: cechai, skyriai, barai, darbo vietos ir vertikalus, pagal pavaldumą: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, cechų viršininkai, meistrai, darbų vykdytojai ir atlikėjai. Kad organizacija optimaliai veiktų būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuose padaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį ir atliekamas funkcijas. Organizacijos sėkmės komponentai yra efektyvumas, naudingumas, pelningumas. Šie rodikliai apibūdina santykį gautų iš gamybos pajamų su jos organizavimui išleistų lėšų dydžių. Efektyvumas yra santykinis rodiklis. Absoliutus rodiklis yra efektas. Tai yra konkreti pinigų suma, grynasis pelnas, kuris panaudojamas tolesnių tikslų įgyvendinimui. Kitas sėkmės rodiklis - našumas. Tai pagaminamų gaminių kiekis per laiko vienetą. Našumo rodiklis susietas su kokybe. Niekada nebūna vienintelių teisingų sprendimų vadyboje. Visais atvejais yra skirtingos situacijos, vadovai, sprendimai, kurių niekas negali pakartoti. Viskas priklauso nuo situacijos. Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai – tiekėjai, pirkėjai, socialinės grupės, visuomenė . Darbo tikslas – išanalizavus esamą AB “Minija” situaciją, suformuoti įmonės marketingo strategiją ir numatyti strategijos vykdymo kontrolę. Produkcijos gamybos ekonominiai rezultatai – pelnas, rentabilumas pasiekiami tada, kai įmonė optimaliai organizuoja darbo objektų – žaliavų, medžiagų, darbo priemonių, pastatų, statinių ir darbo subjektų darbininkų ir tarnautojų sąveiką . Įmonės viduje vyksta įvairūs procesai, pinigų apyvarta, jų paskirstymas. Kartu įmonė yra atvira sistema kuri priklauso nuo kitų su ja susijusių sistemų, be to ir sąlygojanti jų raidą . Įmonės vaidmuo nesibaigia produktų pardavimu ir gamyba . Įmonė atvira sistema, jos veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu daro įtaką aplinkai .Įmonės tikslai yra jos veiklos vertinimo kriterijus .Labai svarbų vaidmenį vaidina dalyvių interesų motyvacija . Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai – tiekėjai, pirkėjai, socialinės grupės, visuomenė . Svarbiausi įmonės veiklos efektyvumo rodikliai yra šie: 1. Likvidumas 2. Rentabilumas 3. Augimas Įmonės tikslai skirstomi į ekonominius ir socialinius Ekonominę įmonės tikslų sistemą sudaro gamybos, finansavimo ir pasisekimo tikslai . Gamybos ir finansavimo tikslai – tai daiktiniai tikslai . Pasisekimo tikslai aprašomi formaliais padidėjimas ar sumažėjimas rodo, kad daiktiniai tikslai jau pasiekti . Visi įmonėje atliekami darbai skirstomi į techninius – produkto gamybos ir rinkos – produkto pardavimo darbus . Skiriamos trys jų atlikimo fazės : 1. Aprūpinimas (gamybos paruošimas) . Čia įmonė aprūpinama reikiama darbo jėga, gamybos priemonėmis (plotu, pastatais, įrengimais) ir gamybos objektais (medžiagomis, žaliavomis, pusgaminiais, energija) . 2. Gamyba siaurają prasme .Čia gamybos objektai perdirbami gatavais gaminiais, specialiai organizuotoje gamybos sistemoje . 3. Pardavimas . Parduodant įvertinamas įmonėje pagamintų gaminių naudingumas . Įmonės ekonominė pusiausvyra užtikrinama, kai aprūpinimo fazė kiekvienu momentu atitinka gamybos fazę, o gamybos fazė – pardavimo fazę . Pasirenkant realų realizavimo variantą, reikia vadovautis ekonomiškumo principu: pajamos turi padengti išlaidas .Įmonės ekonominę pusiausvyrą veikia : 1. Aplinka 2. Konkreti įmonės procesų realizavimo forma įmonėje . Realizuojant ekonominę pusiausvyrą, galima vadovautis dviem iš esmės skirtingomis koncepcijomis : 1. Masinės produkcijos gamintojo koncepcija . Ji orentuoja į tiekėją ir pirkėją . 2. Koncepcija, orentuoja į pirkėją, nuolat besikeičiančią rinką . Kiekvienos įmonės paskirtis – gaminti gamybos priemones, vartojimo reikmenis arba atlikti patarnavimus .Kad gerai atliktų pavaldiniai savo pareigas vadovas visuomet užtikrina gerą žmonių tarpusavio bendravimą ,atsiradus nesklandumams stengiasi juos pašalinti. vadovo santykiai su pavaldiniais pagrįsti žmogiškumo principais, teisingumu, savitarpio pagalba ir svarbiausiais motyvais: Bet koks darbas nieko vertas, jei jis nesukelia žmogui džiaugsmo. Kiekvienam žmogui vadovas privalo motyvuoti, kad jo darbas yra reikšmingas, kad kiekvienas žmogus, pavaldinys visuomet didžiuotųsi savo atliktu darbu, dirbtų gerai iš karto ir viską darytų laiku. Kiekvienos organizacijos vadovas bendraudams su pavaldiniais turi apibrėžtą tikslą, paskirtį: Perduoti nurodymą, patarti, rekomenduoti ir pan. Grįžtamasis ryšys, t.y. gauti informaciją iš pavaldinio, kaip atliktas darbas. Įvertinti atliktą darbą. Įdiegti, sužadinti teigiamus motyvus tolesniam darbui, ir visur privalu laikytis profesinės etikos reikalavimų. Pasikeitus ekonominei ir politinei sistemai Lietuvoje kuriasi bendros su užsienio šalimis įmonės, gaminančios bendrą produkciją, realizuojamą ir čia, ir ten, todėl dabartinis verslas, jo organizavimas, planavimas, kontrolė ir etika turi tarptautinį pobūdį, todėl būtina prisilaikyti tarptautinio masto mandagumo taisyklių ir bendravimo normų, kurios remiasi savitarpio pagarba, nesikišimu į kitos šalies vidaus reikalus ir t.t. Gamybos procese galima išskirti tris sudedamąsias dalis: darbą , darbo priemones ir darbo objektus. Darbo objektus galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes : žaliavos bei pagrindinės medžiagos, pagalbinės medžiagos, kooperuojamuosius ir komplektuojamus dirbinius . Įmonės veikla yra dinamiškas tikslo nustatymo ir jo siekimo procesas, kuriame galima išskirti šias pagrindines dalis : tikslų sistemą, vadybos sistemą, gamybos procesą, finansinį procesą . Apskaitos objektas yra įmonės ekonominė kiekybinė informacija apie esamą ir planuojamą veiklą ir jos rinkimas, kaupimas, ir apdorojimas . Kad apskaitos sistema būtų efektyvi, reikia bent trijų sąlygų : 1. Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešą ir vidinę atskaitomybę . Tai aktualu rinkos sąlygomis . 2. Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinti minimalų, bet pakankamą informacijos kiekį . 3. Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotujui, organizuojant optimalius informacijos srautus tinkamai ją apdorojant ir perdirbant . Buhalterinės ir finansinės atskaitomybės balansas . Balansavimas ekonominėje praktikoje ir teorijoje užima labai svarbią vietą, nes ekonominė veikla siaurąją prasme ir yra išteklių bei išlaidų derinimas, balansavimas .Dabar praktikuojama atsiskaitomybės sistema atitinka pasaulinį lygį . Ją sudaro keturios ataskaitos – balansai : 1. Buhalterinis balansas 2. Pelno (nuostolio) ataskaita 3. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita 4. Finansinės būklės pasikeitimo (pinigų srautų) ataskaita . Buhalteriniame balanse parodoma ūkinio vieneto disponuojamo turto sudėtis ir šaltiniai .Nors šiame balanse rodikliai yra nestandartizuoti, balanso forma nėra tipinė ir priklauso nuo įmonės nuosavybės formos . Buhalterinis balansas; Eil . Nr. Turtas 2002 01 01 Lt 2003 01 01 Lt 2004 01 01 Lt A Ilgalaikis turtas 657534 579137 481921 3 Materialinis turtas 346585 353937 477921 3.2 Pastatai 113378 99271 107496 3.3 Statiniai ir mašinos 131412 112773 212693 3.4 Transporto priemonės 26142 25102 42863 3.5 Kiti įrengimai ir įrankiai 10992 33413 44242 3.7 Nebaigta statyba ir išankstiniai apmok. 64661 83378 70627 4. Ilgalaikis finansinis turtas 310949 225200 4000 B Trumpalaikis turtas 3301630 3252161 5166809 1 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 1766362 1243064 1358017 1.1 Atsargos 1766362 1243064 1358017 2. Per vienerius metus gautos sumos 1348613 1889680 1638668 2.1 Pirkėjų įsiskolinimas 1348613 1864963 1566155 2.2 Kitos gautos sumos 8516 24717 72513 3 Investicijos ir terminuoti indėliai - - 1957141 4 Gryni pinigai, sąskaitoje ir kasoje 186655 119417 212983 C Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos - - 629 Balansas 3959164 3831298 5649359 Nuosavybė 2002 01 01 2003 01 01 2004 01 01 A Kapitalasir rezervai 1522986 1055133 2085223 1 Kapitalas 738630 727160 727160 1.2 Įstatinis 738630 727160 727160 4 Rezervai 306482 517956 1356563 4.1 Įstatymo numatyti 306482 57671 193107 4.2 Nepaskirstytini - 460285 1163456 5 Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) 477874 -190003 1500 D Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - - 1957141 1 Finansinės skolos - - 1957141 1.1 Kreditinės investicijos - - 1957141 E Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2436178 2776195 1606995 2 Finansinės skolos 540891 701568 897800 2.1 Kreditinės investicijos 540891 701568 297800 2.2 Kitos - - 600000 3 Prekybos skolos 10620 84080 178091 3.1 Tiekėjams 10620 84080 178091 4 Avansu gautos sumos pagal pasirašytas Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 158011 - - 5 Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 1195878 771215 243941 5.1 Mokesčiai 394274 401199 70589 5.2 Atlyginimai ir soc. draudimas 801604 370016 173352 5.1 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 530868 1219322 287163 Balansas 3959164 3831298 5649359 Konkreti balanso struktūra priklauso nuo įmonės nuosavybės formos (valstybinė, akcinė, privati ), balanso pristatymo reguliavimo (mėnesiniai, metiniai), balansų paskirties (akcininkams, spaudai, finansų ministerijai) . Turtą rodančioje balanso dalyje matyti, kokį pavidalą turi disponuojamas turtas . Pagrindinė savybė pagal kurią grupuojamas turtas, yra galimybė paversti jį pinigais . Turo šaltiniuose matomas nuosavas ir skolintas kapitalas . Buhalterinis balansas rengiamas pasibaigus finansiniams metams . Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatas, apibūdinamas rodiklis, todėl finansinėje atskaitomybėje jam teikiama didžiulė reikšmė . Ataskaitiniams pelno rodikliams skiriamos dvi ataskaitos . Viena jų apibūdina pagrindinės veiklos pelną, todėl ji vadinama pajamų ataskaita, kita teikia informaciją apie viso pelno pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį ir vadinama nepaskirstyto pelno ataskaita . Joje pateikiama informacija apie įmonės turtošaltinių pasikeitimą ataskaitiniu laikotarpiu . Čia paaiškinama, kodėl pasikeitė finansiniai rezultatai, nurodyti pajamų ataskaitoje, parodomi dividentų pokyčiai . Nepaskirstytas pelnas – tai pelnas, skirtas įmonei, jis naudojamas veiklai plėsti, rezervams kaupti . Balanse pateikiama išorinė informacija skiriama akcininkams, kreditoriams, konkurentams, tiekėjams, pirkėjams, valstybei, įstaigoms . Labai svarbi balanso analizė ir pačiai įmonei, nes iš balanso ir jo priedų matyti įmonės finansiniai srautai . Jų analizė padeda nustatyti , kaip naudojamas kapitalas (nuosavas, skolintas), ar racionaliai organizuojami mokėjimai asmenims (dividentai, mokesčiai), kaip naudojamas įmonės turtas (įdaiktintas ir kapitalas) . Tokie platūs interesai lemia ir analizės kryptis, ir jos išsamumą, ir metodus . Skiriamos dvi rodiklių grupės: a) pelningumo; b) likvidumo, finansavimo ir investavimo . Prie pelningumo rodiklių priskiriamas balansinis pelnas (nuostolis), apmokestinamasis pelnas tenkantis įmonei; pajamų ir išmokų stuktūra, rentabilumo rodikliai . Analizei labai svarbi finansinės būklės pasikeitimų ataskaita. Kurioje detaliai apibūdinamas įmonės perėjimas iš vienos finansinės būklės į kitą per finansinius metus . Šie pasikeitimaai vadinami pinigų srautais . Analizuoti reikia ne statiškai,o dinamiškai, pateikiant ne mažiau kaip dviejų laikotarpių rodiklius . Labai svarbūs analizės ir likvidumo rodikliai . Iš jų daliniai yra šie : Kapitalo pasidalinimo lygis = svetimas kapitalas, nuosavas kapitalas . Įrengimų padengimo laipsnis (I) = nuosavas kapitala kapitaliniai įdėjimai . Įrengimų padengimo laipsnis (II) = nuosavas kapitalas + ilgalaikis skolintas kapitalas kapitaliniai įdėjimai Jie parodo įvairius kapitalo padengimo būdus ir lygį . Tačiau likvidumo prasmė yra platesnė . Skiriamos trys likvidumo lygiai : Pirmasis likvidumo lygis = likvidžios priemonės trumpalaikis svetimas kapitalas Antrasis likvidumo lygis = apyvartinės lėšos trumpalaikis svetimas kapitalas Trečiasis likvidumo lygis = apyvartiniai fondai trumpalaikis svetimas kapitalas Visi trys lygiai parodo, ar įmonei pakanka lėšų ir išteklių (ir kokių ) atsiskaityti su visais galimais skolintojais . Pelno (nuostolio) ataskaita Eil. Nr. Straipsniai 2002 01 01 2003 01 01 2004 01 01 I Pardavimai ir parduotų prekių bei paslaugų savikaina I.1 Pardavimai 2735096 4504056 5681873 I.2 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 2796809 4032236 4203171 II Bendras pelnas - 471820 1478702 (nuostolis) 61713 - - III Veiklos sąnaudos - 487151 1275004 IV Veiklos pelnas (nuostolis) - 61713 - 15331 203698 - V Kita veikla 9194 -45741 -440 VI Finansinė veikla ir investicinė 83589 -205329 1023422 VI.1 Pajamos 689751 - 2974630 VI.2 Sąnaudos 606162 205329 1951208 VII Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą - -31070 - -266401 1226680 VIII Ataskaitinis metų pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 31070 -266401 1226680 IX Pelno mokestis 9010 - 4093 X Grynasis ataskaitinių metų pelnas Paskirstymui (nuostolis) 22060 - -266401 1222587 Pelno (nuosolio) paskirstymo ataskaita Eil. Nr. Straipsniai 2002 01 01 2003 01 01 2004 01 01 I Nepaskirstytas rezultatas –pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pradžioje 477874 - 190003 II Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis) 477874 456404 1222587 III Paskirstytinas rezultatas-pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 477874 21470 - 1032584 - IV Akcininkų įnašai nuostoliams padengti - - V Pervedimai iš rezervų 266401 378565 VI Paskirstytinas pelnas 477874 287871 1411149 VII Pelno paskirstymas 477874 1409649 VII.1 Į įstatymo numatytus rezervus 23893 135436 VII.2 Į kitus rezervus - - VII.3 Dividendas - 100057 VII.4 Kiti 453981 1174156 VIII Nepaskirstytas rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 477874 190003 1500 Kad ir kuo užsiimtų firma, praktiškai ji niekada nebūna vienintelė, galinti aptarnauti klientą . Greta savo paslaugos dar daugybė gamintojų ir pardavėjų, siekiančių paveržti klientus . Tokią reakciją gali sukelti prekių kainos pakeitimas, aktyvi reklama, naujos prekių modifikacijos ir pan . Firmos taip pat turi derintis prie konkurentų veiksmų . Konkurencija būna net kelių tipų : konkurencija tarp prekių, konkurencija tarp prekių rūšių, konkurencija dėl kliento pinigų . Ilgą laiką pagrindiniu konkuravimo įrankiu laikyta kaina . Konkurencija skatina įmones gaminti nepriekaištingą produkciją . Kad įmonė galėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje ir gaminti kokybišką produkciją, kuri turėtų paklausą, būtina turėti naują modernią gamybinę įrangą . Jau ir Lietuvoje yra įmonių gaminančių baldus, kurios atnaujina savo technologiją kas 2-3 metai . Tokio gamybinės įmonės gali konkuruoti ir užsienio rinkose . AB “ Minija” technologinis lygis yra žemas . Kai kurie AB “Minija” gamybiniai įrengimai yra senesni nei 10 metų . Todėl įmonei ypač svarbu kelti technologinį lygį . Žinoma, bendrovė tai būtų padariusi jau anksčiau, tačiau Vakarų Europos šalių gamybos įrengimai yra labai brangūs ir įmonei trūksta lėšų juos įsigyti . Tačiau artimiausiu metu įmonė yra numačiusi įsigyti keletą naujų automatinių įrengimų, kurie pakeis senus, rankomis valdomus gamybinius įrengimus . Išsamesnė informacija apie AB”Minija” gamybinę įrangą pateikiama lentelėje. Iš lentelės matyti, kad įmonė turi 173 įrengimus . 147 iš jų medžio apdirbimo mašinos, naudojamos produkcijai gamyboje, 46 metalo apdirbimo mašinos, naudojamos pagalbinėje gamyboje, 38 gamybiniai įrengimai yra nesenesni kaip 5 metų, 78 įrengimai yra 5-10 metų senumo, o likę – senesni nei 10 metų . Žemas technologinis lygis yra didelis AB”Minija” minusas . Tačiau jau sekančiais metais įmonė žada pakeisti keletą senų įrengimų naujais . AB “Minija” įrengimų charakteristika Įrengimai Skaičius Vertė Lt Amžius 20 metų Medžio apdirbimo įrengimai 110 85,500 15 58 37 0 Iš jų Vakarų Europos šalių gamybos 17 32,590 3 9 5 0 Metalo apdirbimo įrengimai 43 26,500 10 8 23 2 Iš jų Vakarų Europos šalių gamybos 3 1,050 0 3 0 0 Kaina – tai prekės vertė pinigine išraiška .AB “Minija” skirtingiems vartotojams parduoda prekę skirtinga kaina . Yra keli kainų lygiai: 1. Gamintojo kaina . Tai prekės kaina, už kurią vartotojui parduoda gamintojas . 2. Mažmeninė kaina . Tai prekės kaina, už kurią parduotuvės parduoda vartotojui . 3. Paskutinė kaina . Tai prekės kaina, už kurią prekę perka galutinis vartotojas . Būtent tokie kainų lygiai vyrauja AB “Minija” . Įmonė gamina savo prekes, susumuoja visas išlaidas, patirtas gamybos proceso metu, o tada nustato kainą, kad būtų gaunamas stabilus pelnas ir nebūtų nuostolinga gaminti . Parduotuvėse šioms prekėms yra uždedamas mokestis, todėl prekė tampa automatiškai brangesnė . Na, o galutinis vartotojas moka dar daugiau . Kainų strategija yra pagrįsta išlaidomis, paklausa, bei konkurencija . Išlaidomis pagrįstai kainų strategijai būdinga tai, kad jeigu netiriama paklausa, tai prekės kainą sudarys tiesioginės ir pridėtinės išlaidos bei pelnas . Paklausa, pagrįstai kainų strategija, pasireiškia tuo kad pirmiausia nustatomi vartotojų poreikiai, rinkos segmentas, kur bus realizuojama prekė, o po to, atsižvelgiant į paklausą, nustatoma kaina . Kainų srategija, pagrįsta konkurencija, reiškia tai, kad kaina gali būti lygi rinkos kainai . Kaina priklauso nuo serviso, prekės tipo, vartotojų poreikių bei suinterisuotumo. Aplinkos faktorių ir t.t.Gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kurias įgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, pagrindiniai fondai, energetiniai ištekliai, apmokama darbuotojams už darbą ir pan .Taigi kaštai ir yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijai pagaminti, piniginė vertė . Tik žinant gamybos kaštus, galima spręsti ar apsimoka gaminti vieną ar kitą gaminį, ar gausime pelną . Taip pat svarbu, kuri kaštų dalis didžiausia, kuriuos kaštus reikia mažinti (didinti) . Kaštų lygis yra vienas svarbiausių rodiklių, nes jis lemia ūkinės veiklos pelningumą . Kaštų lygį lemia keli veiksniai : Naudojamų išteklių kiekis . Tų išteklių įsigijimo kainos . Technologijos, naujovės, kurios padeda taupyti naudojamus išteklius . Gamybos apimtis, kurią nustato pati įmonė . Kaštų priklausomybė nuo gamybos apimties labai svarbi ir sudėtinga, nes gamybos efektyvumas priklauso nuo racionalaus išteklių naudojimo . Todėl įmonė turi nustatyti optimalią gamybos apimtį. Kaštai klasifikuojami pagal tris svarbiausius kriterijus : 1. Pagal susidarymo vietą :aprūpinimo (pervežimo), gamybos ir pardavimo . 2. Pagal vaidmenį gamyboje: pagrindiniai ir papildomieji . Prie pagrindinių priklauso darbo užmokestis, išlaidos medžiagoms bei energijai ir pan . Prie papildomųjų – nuosavo kapitalo procentai, rizikos priedai ir kt . 3. Pagal gamybos apimties pasikeitimo priklausomybę : pastovieji ir kintamieji . Pastovieji kaštai nepriklauso (arba beveik nepriklauso) nuo gamybos apimties pokyčių (pvz., valdymo, patalpų išlaikymo išlaidos ir kt .) . Kintamieji kaštai didėja arba mažėja tiesiog proporcingai gamybos apimties pokyčiui . Gamybos kaštai siejami su laiko veiksniu . Atsižvelgiant į tai gamybos kaštai skirstomi į įmonės veiklos laikotarpius : trumpą, ilgą ir labai ilgą . . Pagrindinė kaštų dalis skiriama žaliavoms ir atlyginimams . Įmonė nuo 2003 metų iki 2005 metų sumažino darbuotojų skaičių 55 žmonėmis . Taip buvo sumažintos darbo užmokesčio išlaidos . Įmonė pati nusprendžia kada jai patogiau ir pelningiau vykdyti gamybą . Kad sumažintų elektros energijos kaštus, AB “Minija” gamybą vykdo pamainomis, stengiasi išnaudoti tą paros metą, kai elektros energijos kainos žemiausios . Įmonės svarbus tikslas – kiek galima sumažinti gamybos kaštus, tuo pačiu padidinant pelną . Šiuolaikinės rinkos sąlygomis vienas iš svarbiausių reikalavimų įmonei – kokybė . Kokybė yra objekto savybių visuma, įgalinanti jį tenkinti išreikštus ir numatytus poreikius . AB “Minija” produkcijos kokybė yra griežtai kontroliuojama, todėl gana retai pasitaiko kokybės pažeidimų . Produkcijos gamybos skyriuose dirba kvalifikuoti darbuotojai . Dauguma iš jų dirba su mediena jau daugiau nei 10 metų, todėl gerai pažįsta medienos savybes, gerai išmano savo darbą . Kadangi mašinos negali atlikti 100% kokybiško darbo,todėl kai kurių gaminių apdaila atliekama rankomis. Kaip jau minėjau įmonės gamybiniai įrengimai yra seni, todėl jais sunku pagaminti kokybiškus gaminius . Rankų darbu galima pasiekti aukštesnę gaminių kokybę . Suvenyrų gamybos skyrius yra vienintelis skyrius įmonėje, kur vyrauja 100% rankų darbas .Todėl čia kokybės pažeidimų nepasitaiko . Jeigu produkcija yra gaminama eksportui, pagal užsakymus, gaminiai gaminami pagal brėžinius ir aprašymus, kuriuos pateikia užsakovas. Produkcijos serijų skirtingumas sukelia sunkumų, nes kiekvieną kartą reikia prisitaikyti gaminti tam tikros rūšies produkciją . Gaminių kokybę tikrina patys užsakovai . Jei įmonė įsigytų naujus gamybinius įrengimus, galėtų gaminti aukštos kokybės gaminius, kurių gamyba užtruktų daug trumpiau, nes būtų išvengta rankų darbo . IŠVADOS Iš AB”Minija” veiklos apžvalgos galima padaryti išvadą, kad bendrovė turi ir stiprių ir silpnų veiklos pusių . Mano manymu stipriosios įmonės veiklos pusės ir yra : 1. Daugiametė patirtis. 2. Kvalifikuoti darbininkai . 3. Aukšta produkcijos kokybė (Lietuvos mastu) . 4. Bendradarbiavimas su užsienio šalimis . Silpnosios įmonės veiklos pusės : 1. Žemas technologinis lygis . 2. Apyvartinių lėšų trūkumas . 3. Didelė priklausomybė nuo pirkėjų . 4. Reklamos trūkumas . 5.Žemas produkcijos kokybės lygis (užsienio šalių mastu) . Aš manau, kad įmonė turėtų kuti naujus gaminius, neapsiriboti produkcijos gamyba tik pagal užsakymus . Įmonė gali pasirinkti neperpildytas rinkas . Juk nebūtinai bendrovė savo produkciją turi realizuoti į Vakarų Europos šalis . Čia yra daug ir stiprių konkurentų, su kuriais vargu ar pavyks įmonei sėkmingai varžytis . Galima pasirinkti kitas realizavimo rinkas, kur medienos gaminiai taip pat turi paklausą . Įmonė galėtų atnaujinti kontraktus su NVS šalimis, ieškoti kitų neperpildytų realizavimo rinkų . Įmonė mažai dėmesio skiria reklamai, manau, kad gera reklama padėtų firmai susirasti naujų klientų . Labai svarbu įmonei kelti technologinį lygį . Technologija yra įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių derinys, kurį turi žinoti žmonės, dirbantys savo darbo vietose. Technologija tampriai susieta su užduotimis. Užduočių atlikimui reikalinga speciali technologija, t.y. užduoties atlikimo būdas, detalus aprašymas. Technikos poveikis gamybos valdymui reiškiasi pokyčiais, revoliucijomis, naujais standartais, įrengimais ir pan. Tik įsigijusi naujų įrenginių, įmonė sugebės konkuruoti tiek vidaus, tiek užsienio rinkose, gaminti tikrai kokybišką produkciją . Įmonei toliau vystitis yra visos sąlygos, todėl perspektyvoje įmonės pelnas didės. INFORMACIJOS ŠALTINIAI J. Žvinklys, E. Vabalas. Įmonės ekonomika, Vilnius, 2001 . A. Andrijauskienė Įmonės ekonomika (konsp.) B. Martinkus, A. Sakalas. Gamybos ekonomika, Kaunas,1993. J.Bačinskas, Verslo komunikacija ir etika Paskaitų konspektas 2005. Vadovo pasaulis žurnalas www.google.lt.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!