Įgūdis – gerai išmoktas, automatizuotas, sąmoningos kontrolės mažai reikalaujantis judesys, veiksmas ar veiksmų grandinė (išmokta groti instrumentu melodija, apsirengimas, balerinos išmoktas šokis (Bagdonas A., Bliumas R. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas, 2019).
Pagal A. Bagdoną, R. Bliumą įgūdžiai skirstomi į judesinius arba motorinius, kasdienio gyvenimo (buitinius), bendravimo, socialinius mokymosi ir kitus.
Kiti autoriai įgūdžius skirsto taip: pagal atliekamų veiksmų pobūdį įgūdžiai skirstomi į mąstymo (pavyzdžiui, automatizuotas anksčiau spręsto uždavinio sprendimo veiksmas, būdas), kalbėjimo, suvokimo, arba percepcinius (gerai žinomo, ne kartą anksčiau suvokto dalyko savybių automatizuotas jutiminis atspindėjimas), motorinius (automatizuoti judesiai, pavyzdžiui, teksto rinkimas klaviatūra, naudojimasis atsuktuvu ar kitu įrankiu), socialinius (pavyzdžiui, nekalbinio bendravimo). Motoriniai įgūdžiai apima mąstymo ir suvokimo įgūdžius ir yra jų reguliuojami. Dar skiriami ištisiniai automatizuoti įgūdžiai, susidarantys nesuvokiant jų komponentų, ir dalimis automatizuoti įgūdžiai, kurie susidaro iš anksto suvokiant veiksmo komponentus. Dalimis automatizuotus įgūdžius lengviau sąmoningai kontroliuoti, tobulinti, keisti.
Įgūdžiams susidaryti padeda ir empiriniai veiksniai: motyvacija, mokslumas, mokymosi pažanga, pratybos, pastiprinimas, viso veiksmo mokymasis iš karto arba dalimis. Operacijos išmokstama išsiaiškinus jos turinį, tolydžiai pereinant nuo vieno išmokimo lygmens prie kito. Operacijos turinio išsiaiškinimą lemia žmogaus branda, žinios, mokėjimas, aiškinimo būdai. Įgūdžių netenkama (jie deautomatizuojasi) ilgesnį laiką neatliekant pratybų. Laikinai įgūdžiai gali susilpnėti dėl nuovargio, nemigos, ligos.
1820 m. vokiečių astronomo F. W. Besselio (1784–1846) pradėtus laiko trukmės nustatymo įgūdžių tyrimus tęsė mokymosi psichologijos krypties (biheiviorizmo, neobiheiviorizmo, I. Pavlovo mokyklos, kognityvinėss psichologijos) atstovai. Daugiausia įgūdžius tyrė taikomosios psichologijos sričių – inžinerinės psichologijos (arba žmogiškųjų veiksnių) ir ergonomikos, socialinės psichologijos, kalbos psichologijos – mokslininkai.
Įgūdžių formavimas – automatizuotas veiksmas. Pradžia, kai aš žinau, kaip atlikti, antra – kai moku, o įgūdžiai, kai aš atlieku veiksmą automatiškai. Įgūdžiai formuojasi daug kartų kartojant tą patį veiksmą. Kartojant reikia vengti klaidų, kadangi jos gali įsitvirtinti.
Šio darbo tikslas – nustatyti dviejų skirtingų grupių - teisininkų ir studentų - grafinių įgūdžių susidarymo skirtumus.
2. Palyginti sudarytų grupių grafinių įgūdžių formavimosi...
Šį darbą sudaro 3939 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!