Idealo, svajonės ir tikrovės priešprieša romantikų poezijoje

Romantizmo pradžia laikoma XVIII amžiuje įvykusi Didžioji Prancūzijos revoliucija. Būtent šis reiškinys atskleidžia vieną iš pagrindinių epochos bruožų: nepasitenkinimą realybe. Idealo ir tikrovės priešprieša geriausiai atsispindi to meto literatūroje. Kūriniuose rašytojai kuria svajonių pasaulį – paslaptingą, neįprastą, o tikrovę vaizduoja kaip chaotišką, neteisingą, nuviliančią. Lietuvių literatūros kūrėjai ne išimtis.
Romantizmo pradininkas Lietuvoje poetas Adomas Mickevičius, kuris įėjo į pasaulinę literatūrą kaip kovingas romantikas: karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš galingą anuomet reakcijos tvirtovę – carizmą. Jis visokeriopai puoselėjo meilę gimtajam kraštui bei jo istorijai. Kaip ir kiti to meto romantikai, skelbėsi esąs lietuviška tautybė, lenkiška pilietybė . A. Mickevičius baladėje „Romantika“ galime pastebėti ryškų romantizmą. Visų pirma, kūrinio pagrindas jausmai: meilė, ilgesys, nusivylimas, neviltis. Vienas lyrinių objektų yra miręs, kiti pamato jo apsireiškimą, tai kūriniui suteikia dramatiškumo. Taigi kūrinyje yra dviguba erdvė. Pirmoji - tai mistinė, kur mirusi vaikino vėlė lanko mylimąją, antrasis realus, kuriame žmonės ją teisia. Taigi, ši baladė mus pamoko, kad meilė yra tik laikinas jausmas, kuris mūsų nepadarys laimingais.
Romantizmui būdingą priešpriešą tarp esamos būties ir svajonės geriausiai išryškina iškiliausias Lietuvos romantizmo laikotarpio poetas, katalikų dvasininkas, teologijos daktaras, profesorius Jonas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!