Homoseksualumas

Heteroseksualumo kaip vienintelės priimtinos seksualinės išraiškos formos propagavimas yra tiesiogiai susijęs su platesniais lyčių santykiais mūsų visuomenėje. Šeima, paremta heteroseksualinėmis vedybomis, propaguojama ir pateikiama kaip vienintelė vertinga visuomenės ląstelė. Kitokia seksualumo išraiška, seksas kaip malonumas ir bet koks bandymas atskirti seksualumą nuo dauginimosi suvokiami kaip grėsmė visuomeninei santvarkai.
Gėjai ir lesbietės ilgai buvo nematoma mažuma, veikiama paplitusių visuomenės prietarų ir įteisintos diskriminacijos. Nepaisant konstitucinių lygybės ir privatumo garantijų , homoseksualūs santykiai buvo baudžiami iki 1993 metų birželio 11 dienos. Lietuva paskutinė iš trijų pabaltijo valstybių panaikino Sovietinio Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią laisvės atėmimą už savanoriškus dviejų vyrų lytinius santykius. Lietuvoje nėra įstatymų, kurie gintų homoseksualius žmones nuo diskriminacijos.
Yra daug nuomonių apie gėjus ir lesbietes. Pagrindinės jų, kad jie yra “nenatūralūs”, jie psichiškai nesveiki, sutrikusi jų hormonų apytaka, jie pavojingi visuomenei, jie pasmerkti Biblijos ir pan. Tačiau įvairių kultūrų tyrinėjimai rodo , kad homoseksualumas plačiai paplitęs įvairiose pasaulio visuomenėse. Yra antropologinių ir istorinių duomenų, kad homoseksualumas buvo įprastas reiškinys Vakaruose iki Krikščionybės eros. J.Boswellas mano, kad I-as Krikščionybės tūkstantmetis buvo gana tolerantiškas. Tik šv.Akviniečio laikais, t.y. XIII amžiuje, homoseksualumas buvo pasmerktas kartu su kitomis seksualinėmis nuodėmėmis – nevedybiniais santykiais ir ne giminės pratęsimo santykiais.
Kas anksčiau buvo laikoma nuodėme, vėliau tapo nusikaltimu, o dabar bandoma įtikinti esant liga.
Foucoulto nuomone, homoseksualumas kaip psichiatrijos, psichologijos ir medicinos kategorija atsirado apie 1870 metus. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje dauguma sveikatos profesionalų nebelaiko homoseksualumo sutrikimu. Amerikos psichiatrijos asociacija išbraukė homoseksualumą iš psichinių ligų sąrašo dar 1773 metais, konstatuodama, kad homoseksualumas neturi poveikio protavimui, stabilumui, patikimumui ar bendriems socialiniems ar profesiniams sugebėjimams. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 1988 metais taipogi nusprendė homoseksualumą išbraukti iš ligų sąrašo.
Seksualinė orientacija – socialinis reiškinys. J.Katzo nuomone, visas seksualumas yra sąlyginis dalykas, įtakojamas ir įgaunantis prasmę bei pobūdį pagal jo padėtį laike ir socialinėje erdvėje. Lytis tų, prie kurių traukia asmenį, tampa svarbi tik tada,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!