Homoseksualizmas: prigimtis, realijos ir lietuviškoji "tolerancija"

 KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Socialinių mokslų fakultetas SOCIOLOGIJOS KATEDRA Neakivaizdinis skyrius REFERATAS HOMOSEKSUALIZMAS:PRIGIMTIS, REALIJOS IR LIETUVIŠKOJI „TOLERANCIJA“ 2007 Turinys Įvadas………………………………………………………. 1. Homoseksualizmo prigimtis…………………………… Pirmieji homoseksualizmo paminėjimai rašyti - niuose šaltiniuose Homoseksualios asmenybės atsiradimas Genetika Vaikystės traumos 2. Homoseksualizmo realijos visame pasaulyje Organizacijos, ginančios homoseksualumą Pasaulio požiūris į homofobus Organizacijos “gydančios”gėjus ir lesbietes Kas yra homofobai? Įteisintos homoseksualų santuokos Homoseksualų noras įsivaikinti vaikus 3. Lietuviškoji “tolerancija” Žiniasklaidos dėmesys Homoseksualai,einantys į kariuomenę Katalikiškas požiūris Baudžiamoji atsakomybė Visuomenės “ataka” prieš kitos orientacijos žmones Apklausos Įvadas Šiandien Lietuvoje vyksta įvairūs ir sudėtingi procesai socialinio gyvenimo srityje. Pakitusi istorinė Lietuvos situacija lėmė transformaciją lyčių ir seksualumo sferoje, kur homoseksualumas visuomenėje susilaukė išskirtinio dėmesio. Vis dar pasigirsta nuomonių, laikančių homoseksualumą ,,liga“ ar ,,iškrypimu“. Jis nuolat aptarinėjamas, diskutuojamas ir matomas viešojoje erdvėje. Koks yra šių žmonių ,,tylus“ gyvenimas viešumoje? Daugybę klausimų kelia per spaudą bei TV pateikiami ir transliuojami homoseksualumą aptarinėjantys ir (į)vertinantys diskursai, tačiau beveik visai nesigirdi pačių homoseksualų balsų. Jų istorijos ir patirtys gali padėti geriau suprasti ne tik juos pačius, bet ir sovietinę bei posovietinę Lietuvos visuomenę ir joje vykusius ar tebevykstančius procesus, paaiškinti naujai atsiradusius reiškinius. Tuo tarpu Vakaruose homoseksualumo antropologijos studijos išsamiai plėtojamos ir analizuojamos jau nuo 6 dešimtmečio 1. Homoseksualizmo prigimtis Homoseksualizmas – lytinis potraukis prie savo lyties žmogaus. Moksliškai pagrįsto visuotinai priimto paaiškinimo kokia yra homoseksualumo prigimtis -- nėra. Tačiau tai nereiškia, jog nėra homoseksualių žmonių. Ir jei jie yra, reikia bent jau stengtis vieni kitus toleruoti, nes dabar atrodo lyg tais nykiais laikais (o kartais ir dabar!), kai geruose pensionuose kairiarankius stengdavosi padaryti dešiniarankiais." Šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl to, kas lemia konkretaus asmens homoseksualumą – egzistuoja genetinės, hormoninės kilmės, taip pat socialinės teorijos. Visuotinai sutariama tik dėl to, kad konkreti lytinė orientacija nusistovi ankstyvame asmens vystymosi etape ir negali būti valingai keičiama. Mokslininkai taip pat nustatė, kad homoseksualus elgesys būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvūnų rūšims 1. 1 Pirmieji homoseksualizmo paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose Iki 1869 metų žodžio “homoseksualizmas” nebuvo. Pirmą kartą homoseksualizmas paminėtas Vokietijos teisingumo ministrui atviro laiško forma parašytame pamflete (vok. Homosexualitat) . Šiaurės Vokietijos Federacijoje buvo rengiamas naujas baudžiamasis kodksas ir kilo debatai, ar reikia išsaugoti Prūsijos baudžiamojo kodekso dalį, pagal kurią seksualinis ryšys su tos pačios lyties asmenimis buvo laikmas nusikaltimu. Viename IXI a pabaigoje parašyto E. M. Forsterio autobiografinio romano MAURICE pizode apie bundančius Oksfordo obsolvento homoerotinius jausmus pasakojama,kaip filosofinį veikalą verčiančiam studentui profesoriaus liepia “praleisti užuominą apie neapsakomas graikų ydas”. Platono “Puotoje”,parašytoje ,kaip spėjama,apie 386 m. pr. Kr. , epizodų dalyviai apmąsto kelių skirtingų meilės rūšių privalumus. Faidras kalba apie “Iliados” herojų, graikų karį Achilą, kuris žuvo, keršydamas už savo savo mylimojo, kario Patroklo mirtį. Toliau “Puotoje” jaunuolis,vardu Alkibiadas pasakojo,kaip mėgino suvilioti didįjį filosofą Sokratą. Senovės Graikijoje homoseksualumas vaizduojamas daugelyje šio laikotarpio literatūros kūrinių. Euripido dramos “Kiklopas “ pagrindinis herojus drąsiai pareiškia: “Man labiau patinka berniukai, o ne mergaitės.” "Jūsų šalyje praeityje buvo sukurta daug didžių meno, literatūros, muzikos kūrinių, o kai kurie autoriai, kaip (Piotras) Čaikovskis, buvo iš prigimties homoseksualistai. Nėra ko dėl to gėdytis, tai nėra nei žema, nei nedora", - rašo M.Hollandas laiške V.Putinui. 1. 2 Homoseksualios asmenybės atsiradimas Nauji mokslo duomenys apie smegenų veiklą ir jų ryšį su “protu” rodo, kad tuomet, kai kalbama apie sudėtingą žmogaus elgseną, “prigimties ir auklėjimo” , “psichologijos ir biologijos” supriešinimas netenka prasmės. Klausimas ar homoseksualizmas yra įgimtas, ar įgytas reiškinys,taip pat beprasmis. Homoseksualizmas, kaip irk alba r kiti sudėtingi intelektiniai žmogaus sugebėjimai, atrodo suprantamesnis tik tuomet, kai į jį žvelgiame kaip į sudėtingą prigimties ir auklėjimo, psichologijos ir biologijos, genų ir aplinkos sąveiką. 1. 3 Genetika Smegenų anatomijos psichologinių testų tyrimai rodo,kad gėjų ir lesbiečių smegenų sąranga kitokia negu heteroseksualių asmenų. Ji skiriasi tokiomis pat kaip ir gyvūnų charakteristikomis, kurias veikia prenatalinis hormonų kiekis. Homoseksualinę orientaciją dažniau įgyja tie individai, kurių “laidų tinklas” nėra griežtai orientuotas į reprodukciją. Toks aiškinimas nepreištarauja įrodymams, kad seksualinė orientacija šiek tiek priklauso nuo genų. 1. 4 Vaikystės traumos Homoseksualizmas atsiranda dėl patirtų vaikystėje traumų. Bet dabar tas traumas bus galima gydyti. Daugelio žmonių istorijos parodo, jog homoseksualiniai jausmai ir mintys šaknijasi prieš paauglystė patirtuose išgyvenimuose. Tad homoseksualumas turi iš esmės neseksualines šaknis. Homoseksuali meilė iš esmės kalbant yra ieškojimas tos globos, kurios toks asmuo nepatyrė vaikystėje iš tėvų: normalus kiekvieno vaiko troškimas patirti gerą ir šiltą ryšį lieka nepatenkintas. Kitaip sakant, vyras ieško savo tėvo meilės per kitus vyrus, o moteris - motinos meilės per kitas moterį. Tad šis troškimas yra atkuriamojo pobūdžio ir siekia užgydyti neišpildytą meilės troškimą. Tai yra homoerotinis atkuriamasis potraukis. 2. Homoseksualumo realijos visame pasaulyje 2 .1 Organizacijos, ginačios homoseksualizmą 1997 metų spalį keturios Europos Parlamento politinės grupės nutarė sujungti jėgas ir sukurti struktūrą, kuri atstovautų lesbiečių ir gėjų klausimus Europos Sąjungos politikoje. Pastaraisiais metais Europos Parlamentas pastoviai remia lesbiečių ir gėjų teises. Visame pasaulyje apstu žmonių, ginančių gėjų ir lesbiečių teises. 2. 2 Pasaulio požiūris į homoseksualus “Europos Parlamento narys atviras gėjus Peteris Pexas žada aplankyti Europos Sąjungos šalis kandidates. Į kelionę jis vyks kartu su savo meilužiu. Tokiu būdu bus akcentuojama, kad šalys kandidatės turės priimti homoseksualumą kai įstos į ES. Asocijuotos narystės šalys turės įgyvendinti ES nuostatas nediskriminuoti homoseksualų” Taip valdžia ir visuomenė siekia priverstinai pripažinti ir kitas seksualines orientacijas, turinčius žmones. 2 .3 Organizacijos, “gydančios” homoseksualus” Pagrindinė ir populiariausia pasaulyje NARTH (Homoseksualumo gydymo ir tyrimo įstaiga) stengiasi padėti žmonėm atsikratyti fizinio potraukio tos pačios lyties atstovui. Darbuotojai tikina daro užsiėmimus, taiko psichologinę terapiją, kurios metu siekiama įrodyti, kad tokio dalyko, kaip homoseksualizmas išvis nėra. Pasak NARTH visi gyvi individai yra heteroseksulai. Terapija vykdoma pasitelkus religinius aspektus. Žmonės mokomi įsiklausyti į savąjį “aš”. 2 .4 Kas yra homofobai? Jei jums terminas „homoseksofobija“ yra patogesnis ir lengviau suprantamas (o svarbiausia – paklūsta visiems semiotikos dėsniams), vartokite jį į sveikatą! Toks reiškinys yra, jam žodžio apibūdint reikia. „Heteroseksizmas“ ar „heterošivinizmas“ turi kitokią prasmę, tačiau labai neblogi kandidatai į platesnį diskuotojamo reiškinio pavadinimą. Jie nekenčia normalių žmonių, gyvenančių normalų gyvenimą ir viešai rėkia apie savo kitoniškumą ir taip tarsi dėl to ieško, bet neranda kaltų. Šiuo metu rėkiate jūs, gerbiamasis, o visiems Lietuvos homoseksualams ant jūsų yra tiesiog nusispjaut. Bet kuriuo metu jūs turite teisę prisijungti prie jų gretų, nes ši tema jums tokia aktuali, kad net negalite praleisti puikios progos patylėti neparašydamas beprasmio atsakymo į VLKK diskusijas. 2. 5 Įteisintos homoseksualų santuokos Kanada tapo ketvirtąja valstybe pasaulyje, įteisinusia gėjų ir lesbiečių santuokas, kai šiam įstatymui didele balsu persvara pritarė šalies Senatas. Tuoktis tos pačios lyties asmenims jau leidžiama Belgijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Kurį laiką tokios sąjungos buvo galimos ir kai kuriose Kanados provincijose. Senatas, kuriame dominuoja valdančiosios Liberalų partijos nariai, homoseksualistų santuokas legalizuojantį įstatymą priėmė vėlai antradienį. Už jį pasisakė 47 senatoriai, o 21 buvo prieš. Pietų Afrikos Respublikos parlamentas balsavo dėl tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimo ir tapo pirmąja Afrikos šalimi, pritarusia gėjų ir lesbiečių santuokoms, pranešė BBC. Prieštaringas civilinių sąjungų įstatymas buvo patvirtintas 230 balsų už ir 41 – prieš. Įstatymas priimtas po to, kai Konstitucinis teismas pernai nusprendė, kad egzistuojantys įstatymai diskriminuoja homoseksualus. Valdantysis Afrikos nacionalinis kongresas nurodė visiems parlamento nariams atvykti į balsavimą ir pritarti įstatymui, nepaisant tradicinių pažiūrų lyderių ir Bažnyčios nepritarimo. Gėjų santuokos teisiškai pripažįstamos keliose Europos šalyse, tarp jų ir tradiciškai katalikybės tvirtove laikomoje Ispanijoje. Didžioji Britanija taip pat priėmė įstatymą, leidžiantį gėjams savo santykius įteisinti oficialiai. 3. 6 Homoseksualų noras įsivaikinti vaikus Švedijoje savo partnerystę įregistravusioms homoseksualų poroms bus leista kreiptis dėl įsivaikinimo. Taip nusprendė šalies parlamentas. Be to, po šio balsavimo Švedijoje tapo pirmąja Europos šalimi,suteikusia homoseksualų poroms galimybę įsivaikinti vaiką. Kaip ir Danijos, Islandijos, Nyderlandų bei Amerikos valstybėje homoseksulai Švedijoje gėjai dabar turės galimybių įsivaikinti biologinį savo partnerio vaiką. Dešiniųjų politinės partijos krikščionių organizacijos už įvaikinimo agentūras teigia, kad įvaikinti vaikai yra labia pažeidžiami, todėl neturėtų patirti papildomų sunkumų, kurie gresia augant netradicinėje šeimoje. Tačiau lygių galimybių šalininkų nuomone, užkertant kelią lyčių diskriminacijos būtina leisti homoseksualams kreiptis dėl įvaikinimo. Švedijos Užsienio reikalų ministerijos tyrimo duomenimis , nė viena 17 – oje valstybių įvaikinimo vaikas nesutiktų,kad jo įtėviais taptų homoseksualai. 3. Lietuviškoji “tolerancija” Europos Sąjungoje seksualinių mažumų teisės pripažįstamos kaip ir kitos žmogaus teisės, o Lietuvoje požiūris į homoseksualus tebėra gana priešiškas. Gėjai ir lesbietės toleruojami tiek, kiek jie "nelenda į akis". Į klausimą, ar sutiktų, kad homoseksualūs asmenys mokytų jų vaikus, gyventų kaimynystėje, dirbtų artimiausioje parduotuvėje, dauguma atsako neigiamai. Homoseksualų atstovai teigia, kad, priversti gyventi pagal jiems primestas taisykles, jaučiasi blogai. Kai kurie yra pasiryžę kovoti dėl savo teisių gyventi nesislapstydami bei nediskriminuojami. 3.1 Žiniasklaidos dėmesys Seksualinės mažumos šokiruojamomis demonstracijomis, įžūlia išvaizda tik dar labiau atsiskiria nuo visuomenės. Kad ir kaip garsiai šauksi, greitai nieko nepakeisi. Tolerancija reikalauja laiko. Be to, žiniasklaida šią žmonių grupę pateikia labai agresyviai, ja naudojasi reitingams padidinti. Apstu šou, sensacijų, ekspresijos, tačiau elementarios specialistų informacijos ar švietimo šia tema nėra. Kaip elgtis seksualinių mažumų tėvams, draugams, mokytojams? Žmogus ir taip nelaimingas, o juo dar naudojasi — jo pastangos įsitvirtinti baigiasi nesėkmingai ir tik piktina žmones. 3. 2 Homoseksualai, einantys į kariuomenę Tikriausiai tipiniam Lietuvos piliečiui žodis „karys“ visų pirma siejasi su „normaliu“, t.y. heteroseksualiu, vyru. Daugeliui lietuvių net ir šiandien nuostabą kelia moteris su karine uniforma. Nesunkiai galima įsivaizduoti, jog į informaciją apie Lietuvos kariuomenėje tarnaujančius gėjus ir lesbietes, eilinis lietuvis sureaguotų itin neigiamai. Žinoma, žiūrint istoriškai, gėjai, atliekantys karinę tarnybą, nėra naujiena. Dar senovės Romoje iš gėjų buvo formuojami specialūs kariniai vienetai. Dažnai kariai-gėjai buvo vertinami labiau už karius-heteroseksualus. Panašu, jog XXI amžiuje kariai-gėjai vėl tampa įprastu dalyku. Kariai, nepaisant jų seksualinės orientacijos, dirbdami turi jaustis gerai, t.y. komfortabiliai. Nuolat slėpdami savo seksualinę orientaciją ir bijodami persekiojimo kariai-homoseksualai negali deramai atlikti jiems pavestų užduočių. Be to, neigiamas požiūris į kariuomenėje tarnaujančius homoseksualus apriboja karinės vadovybės galimybes atsirinkti geriausiai tarnybai tinkančius asmenis. Taigi, remiantis britų patirtimi, galima daryti išvadą, jog homoseksualams galima (reikia) leisti tarnauti kariuomenėje. Įdomu, jog Lietuvoje apie kariuomenėje tarnaujančius homoseksualus beveik nekalbama. Iš esmės tai gali reikšti du dalykus: - problema, susijusi su homoseksualių asmenų tarnyba kariuomenėje, Lietuvai neaktuali (homoseksualų tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje nėra); - problema egzistuoja, tačiau yra sąmoningai slepiama nuo visuomenės 3 .3 Katalikiškas požiūris Homoseksualumas bei moralinis homoseksualinių veiksmų vertinimas vis dažniau tampa viešų diskusijų tema net ir katalikiškuose sluoksniuose. Kadangi šios diskusijos dažnai priveda prie ginčų ir jose iškeliamos prielaidos, neatitinkančios Katalikų Bažnyčios mokymo, jomis pagrįstai susirūpino visi įsitraukę į pastoracijos tarnystę. Kongregacijos nuomone, tai gana rimtas ir plačiai paplitęs reiškinys, verčiantis kreiptis į Katalikų Bažnyčios vyskupus šiuo laišku dėl homoseksualių asmenų pastoracijos. Katalikiškosios moralės nuostata yra grindžiama tikėjimo apšviestu žmogiškuoju protu ir sąmoningai motyvuojama troškimu vykdyti Dievo, mūsų Tėvo, valią. Taigi Bažnyčia gali ne tik mokytis iš mokslinių atradimų, tačiau taip pat peržengti jų horizontus. Bažnyčia yra tikra, kad platesnė jos vizija labiau atitinka sudėtingą tikrovę žmogaus asmens, kuris dvasiniu ir kūniniu aspektu yra Dievo sukurtas ir per malonę pašauktas paveldėti amžinąjį gyvenimą. Taigi turint prieš akis šį kontekstą aiškiai matyti, kokia prasme galima žvelgti į homoseksualumą, sudėtingą ir daugybę padarinių visuomenei bei bažnytiniam gyvenimui turintį reiškinį, kaip į problemą, reikalaujančią pastoracinio Bažnyčios dėmesio. Todėl Bažnyčios tarnautojai turi atidžiai išstudijuoti, veikliai rūpintis ir sąžiningai apmąstyti šią problemą, remdamiesi teologine įžvalga. Biblijoje nekalbama apie homoseksualumo problemą arba kad joje homoseksualumas tylomis pateisinamas, taigi visi čia minimi moraliniai įsakymai yra tiek sąlygoti kultūriniu bei istoriniu aspektu, kad jų nebeįmanoma pritaikyti šiems laikams. Tokios nuomonės yra labai klaidingos ir klaidinančios, todėl jos reikalauja ypatingo dėmesio. Reikia pabrėžti, kad, nepaisant šios stebėtinos įvairovės, Šventajame Rašte išlaikytas aiškus nuoseklumas homoseksualaus elgesio požiūriu. Taigi Bažnyčios mokymas apie homoseksualumą grindžiamas ne atskirtomis nuo konteksto citatomis, iš kurių gali būti išvedamos abejotinos teologinės argumentacijos, bet tvirtu ir pastoviu Biblijos liudijimo pamatu. Šiandien tikėjimo bendrija, išlaikydama nenutrūkstamą tęstinumo ryšį su žydų ir krikščionių bendruomenėmis, kurių aplinkoje buvo sudaromi senieji Raštai, tebesimaitina iš tų pačių Raštų ir Tiesos Dvasios, kurios žodis jie yra. Taip pat labai svarbu pripažinti, kad Šventieji tekstai negali būti teisingai suprantami, jei jų interpretacija prieštarauja gyvai Bažnyčios tradicijai. Raštų interpretacija gali būti teisinga tik tokiu atveju, kai iš esmės atitinka šią tradiciją. Kaip ir kiekvienu nusigręžimo nuo blogio atveju, homoseksualinių santykių atsisakantis žmogus privalo tvirtai bendradarbiauti su išlaisvinančia Dievo malone. Kaip ir mes visi, homoseksualūs krikščionys yra pašaukti gyventi skaisčiai. Mėgindami įsigilinti į asmeninio Dievo kvietimo prigimtį, jie galės ištikimiau švęsti Susitaikinimo sakramentą ir priimti laisvai per jį siūlomą Viešpaties malonę, kad dar tvirčiau nukreiptų savo gyvenimą jo keliu. 2005 metais išrinktas popiežius Benediktas XVI, kaip ir jo pirmtakas Jonas Paulius II, griežtai pasisako prieš gėjų santuokas ir priešinasi siekiui įteisinti heteroseksualių porų gyvenimą susidėjus. 3 .4 Baudžiamoji atsakomybė “LR konstitucinio tesmo 2004 – 12 – 13 nutarimas dėl reikalavimų stojantiems į valstybės tarybą. :Nurodymas dikrimituoti dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, relgijos ar įsitikinimų laikomas diskriminacija.” Pasak 169 straipsnio diskriminavimas yra - dėl tautybės,rasės,lyties orientacijos, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.” Baudžiamoji atsakomybė: “ tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiams asmenims dėl lyties, seksualinės orientacijos

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!