Pilietiškumo sampratos kaita modernėjančioje XX amžiaus visuomenėje

1998 09 11 Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1105 buvo patvirtinta pilietinio ugdymo efektyvumo programa, kurios esmė – jaunuomenės patriotinių veiksmų ir nuostatų formavimas ir stiprinimas. Jos paskirtis – paspartinti valstybės patriotinio ugdymo politikos įgyvendinimą.
Asmens tapatumo pradmenys – šeimoje ir mokykloje, kur atskleidžiami tautos elgesio bei kultūrinės raiškos formos ir būdai, brandinama tautinė mokinių savimonė. Mokykla ir papildomo ugdymo institucijos privalo nuolat ieškoti dermės tarp asmens, visuomenės ir valstybės interesų. Mokiniams atskleidžiama asmens laisvės ir tautos laisvės tarpusavio priklausomybė. Atveriant krašto ir pasaulio kultūros palikimą, stiprėja jaunuomenės pasitikėjimas tradicija, ir tai ugdo kūrybišką santykį su pasaulio kultūra ir naujovių įžvalga. Mokiniai mokomi įžvelgti pozityvią ir negatyvią naujovių galią. Šiandien mokykla kultūros paveldą derina su naujausiomis informacijomis taip, kad bręstantis žmogus išsaugotų vidinės darnos jausmą, tautinį ir kultūrinį tapatumą šiuolaikinėje raidos civilizacijoje ir tuo pat metu įgytų Europos ir pasaulio piliečio savimonę.
Lietuvos kariuomenėje, kaip ir mokykloje, stiprinama karių pilietinė savimonė, valstybinė sąmonė, plėtojami gebėjimai, būtini demokratiniam bendravimui ir demokratinės gyvensenos kūrimui. Privalomosios ir profesinės karo tarnybos metu formuojasi demokratinei gyvensenai būtinos vertybinės nuostatos: meilė tėvynei, tautinis tapatumas ir valstybinė bei tautinė savimonė, kuri harmoningai dera su Europos ir pasaulio bendruomenių narių savimone. Kariuomenėje jaunuoliai ne tik kariškai rengiami, bet taip pat stiprinamas jų ryžtas pasiaukojamai ginti tėvynės laisvė ir nepriklausomybę.
Tikslas: išsiaiškinti pilietiškumo sampratos kaitą modernėjančioje XX a. visuomenėje.
Uždaviniai:
1. Aptarti pilietiškumo sampratą.
PILIETIŠKUMO SAMPRATA
1. Apie pilietiškumo sampratą
Pradėsiu nuo mažos istorijos, kuri įvyko trečiame šimtmetyje prieš prasidedant tamsiajam tūkstantmečiui, t.y. krikščionybės erai. Ji įvyko Romos respublikai – tuo metu dar jaunoje, energingoje, palenkusioje savo įtakai beveik visą Italiją ir – kas svarbiausia – pasiekusioje savotišką savo pilietinės egzistencijos viršūnę. Karų su samnitais – paskutine nepriklausoma Italijos gentimi – metu Roma buvo būtent laisvų piliečių bendruomenė, kuriai tuo metu vadovavo genialūs politikai, o jos legionus vedė genialūs karvedžiai. Taigi tuo metu Romos mieste apsilankė despotas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!