Histologija. Nervinis audinys

Nėra tarpląstelinės medžiagos, skaidulų.
 Pagrindinės, labai specializuotos ląstelės.
kitiems neuronams arba organams – efektoriams.
 Po gimimo nesidalija
 Senstant neuronų kiekis mažėja, o gliocitų daugėja.
Aptinkami:
 galvos ir nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje
 jutimo organuose (tinklainės reginėje dalyje, uoslės organe)
 galvos ir nugaros juntamuosiuose bei autonominiuose nerviniuose mazguose
 pavieniai – antinksčių šerdyje
Neuronas sudarytas iš:
1. Kūno/somos (branduolys, branduolėlis ir citoplazma su organelėmis)
2. Ataugų (aksonai ir dendritai)
Neurono kūnas - corpus neuroni
 14–150 μm skersmens
 Gali būti iki 60 įvairių formų
 Branduolys šviesus, guli ląstelės centre ir tik kartais – ekscentriškai
 Dvibranduolių neuronų pasitaiko labai retai
 Branduolio centre - didelis branduolėlis
Citoplazmoje yra:
 visos bendros paskirties organelės (Goldžio kompleksas, lizosomos, mitochondrijos, ribosomos,
endoplazminis tinklas…)
 specifinės struktūros:
1. neurofibrilės (sudaro neurofilamentų pluoštai: mažos, vidutinės ir didelės molekulinės masės
polipeptidai, dineinas; mikrovamzdeliai, mikrosiūleliai)
2. sinapsinės pūslelės su neurotransmiteriais (neuromediatoriais)
 pigmentiniai intarpai:
1. lipofuscinas
2. melaninas
Neurotransmiteriai (neuromediatoriai)
 tai signalinės molekulės,
 gaminamos gET (ŠET),
modifikuojamos GK,
 pūslelėmis transportuojamos į
aksonų galines šakutes,
 perduodant nervinį impulsą
išleidžiamos į sinapsinį plyšį.
Nudažius metileno mėliu (Nislio reagentu), kūne bei dendrituose išryškėja chromatofilinė medžiaga - substantia
chromatophilica - grūdėtasis endoplazminis tinklas + laisvosios ribosomos.
Jos nėra aksone.
Pažeidus neuroną, chromatofilinė medžiaga išnyksta.
ATAUGOS:
Aksonas - axon
 Perduoda nervinį impulsą iš neurono kūno kitiems neuronams, organams efektoriams.
 Ilgis - nuo kelių mikrometrų iki metro ir daugiau.
 Ilgiausius turi motoriniai neuronai, trumpiausius – tarpiniai neuronai galvos ir nugaros smegenyse.
 Prasideda nuo ląstelės kūno kūgio formos sustorėjimu – aksono kalvele - colliculus axonis.
 Aksoplazma – aksone esanti citoplazma, aksolema – aksoną dengianti membrana.
 Aksono galas šakojasi į galines šakutes, turinčias sinapsinių pūslelių.
 Šakučių visuma - telodendronas - telodendron.
 Anterogradinė pernaša – medžiagos ir organelės keliauja į aksoną; retrogradinė – nereikalingi junginiai
grįžta į ląstelės somą.
Dendritai – dendriti
 Generuoja nervinį impulsą ir perduoda jį neurono kūnui.
 Prasideda iš neurono kūno plačiu pamatu.
 Šakojasi kaip medis. Galinės šakutės turi receptorius - priimti dirginimams iš kitų neuronų ir aplinkos.
Neuronų klasifikacija
Pagal ataugų skaičių į:
1. vienpolius
2. tariamus vienpolius
3. dvipolius
4. daugiapolius
5....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!