Nervinės galūnėlės

Nervinis audinys yra svarbiausioji organizmo nervinės sistemos sudedamoji dalis. Nervų sistema reguliuoja audinių organų veiklą ir palaiko organizmo ryšį su aplinka. Ši sistema priima, saugo ir transformuoja informaciją iš išorės ir vidaus, reguliuoja ir koordinuoja įvairių organizmų sistemų veiklą. Nervinis audinys sudaro centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenys) ir periferinės nervų sistemos (mazgai, nervai, receptoriai, bei efektoriai) pamatą.
Nervinis audinys susideda iš nervinių ląstelių (neuronų) ir pagalbinių neuroglijos ląstelių (gliocitų).
Gliocitai (gliocyti) – atlieka daug pagalbinių funkcijų, be kurių neuronai negalėtų egzistuoti.
Neuronas (neuronum) – nervinio audinio mažiausias struktūros, funkcijos ir mitybos vienetas.
Randami pilkojoje smegenų substancijoje, akyse, klausos ir uoslės organuose, visuose ganglijuose, pavieniui arba mažomis grupelėmis daugelyje organų.
Neuronas susideda iš: kūno, ataugų ir nervinių galūnių. Ataugos dalyvauja perduodant nervinį impulsą iš vieno neurono į kitą: dendritais perduoda impulsą į neuroną, aksonais perduoda impulsą iš neurono.
(terminationes neurales)
Neuronai gali jungtis ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais audiniais: jungiamuoju, epiteliniu ir raumeniniu. Tokios jungtys vadinamos nervų galūnėmis. Atsižvelgiant į funkcinę reikšmę, nervinės galūnės skirstomos į tris grupes:
1)receptorius,
2)efektorius,
3)nervines sekrecines galūnes.
Receptoriais prasideda visi reflekso lankai1, o efektoriais nervinis impulsas patenka į veiklias ląsteles.
Receptoriai
(receptores)
Receptorinės nervų galūnės sudarytos iš juntamųjų (aferentinių) neuronų dendritų galinių šakų. Receptorinėje galūnėje tam tikrų dirgiklių energija paverčiama nerviniu impulsu, kuris perduodamas į centrinę nervų sistemą.
Dauguma receptorių reaguoja tik į tam tikrą dirgiklį. Atsižvelgiant į dirgiklio, kurį priima receptorius, specifiką, skiriami mechanoreceptoriai, termoreceptoriai, chemoreceptoriai ir baroreceptoriai. Kai kurie receptoriai skiria to paties dirgiklio intensyvumą, pavyzdžiui, lietimą, spaudimą. Regos, uoslės, skonio, klausos ir pusiausvyros receptoriai lokalizuojasi tam tikrose kūno vietose ir sudaro specialius jutimo organus. Kiti receptoriai yra išplitę visame organizme įvairiuose audiniuose. Jie priima dirginimus iš aplinkos (eksteroreceptoriai), iš vidaus organų ir kraujagyslių (interoreceptoriai) ir judamojo aparato (proprioreceptoriai) (priedas 1).
Pagal struktūros ypatybes receptorinės galūnės skirstomos į laisvąsiais ir nelaisvąsias (galinius nervinius kūnelius). Galiniai nerviniai kūneliai savo ruožtu skirstomi į nekapsulėtuosius ir kapsulėtuosius. Jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!