Histologijos pradmenys

Histologija (gr. histos – audinys, logos – mokslas) yra mokslas, tiriantis daugialąsčių gyvūnų ir žmogaus audinių formavimąsi, strktūrą bei funkcijas. Be audinių (bendroji histologija), tiriama audinisu sudarančių ląstelių (citologija), organų ir jų sistemų (specialioji histologija) mikroskopinė struktūra. Histologijos kursą papildo embriologija, aiškinanti audinių, organų ir viso organizmo formavimosi dėsningumus.
Histologijos tyrimų objektas – audinių histofiziologijos, augimo, regeneracijos dėsningumų aiškinimas, audinių diferenciacijos, senėjimo, involiucijos mechanizmų įvaldymas. Tiriami genetiniai, hormoniniai, nerviniai gyvybinių procesų reguliavimo aspektai, aiškinami audinių adaptacijos prie dirgiklių dėsningumai, tiriant audinių ir organų transplantacijos galimybes.
Ląstelė – tai iš citoplazmos ir branduolio susidedanti, savarankiškai gyvennati, reprodukuotis ir rutuliotis sugebanti elementarioji gyvoji sistema. Ji yra visų gyvų organizmų struktūrinis ir funkcinis vienetas, jų formavimosi ir gyvybinės veiklos vienetas. Ląstelės paviršių gaubia aktyvi citolema.
Ląstelės gyvoji medžiaga – protoplazma – tai gelis, sudarytas iš vandens (60 – 75%), mineralinių medž.(1%) ir organinių jung. (baltymų (10 – 20%), lipidų (2 – 3%), angliavandenių (1%), nukleino rūgščių).
Mineralinės medžiagos (Na, K, Ca chloridai, kabonatai, fosfatai ir kt.) ląstelėje yra druskų ar laisvų jonų pavidalo. Funkcijos: palaiko osmosinį slėgį; suteikia audiniams (kaulams, dantims) tam tirką kietumą.
Organiniai junginiai būna nedidelių molekulių (aminorūgštys, lipidai, monosacharidai) ir daugiausia polimerų, susintetintū iš monomerų pavidalo.
Baltymų makromolekulės sudarytos iš peptidinėmis jungtimis nuosekliai sujungtų aminorūgščių. Vieni jų struktūriniai, kiti – fermentai, enzimai.
Nukleino rūgštys (DNR ir RNR) saugo ir realizuoja ląstelių genetinę informaciją. Sudarytos iš fosfatų ir cukraus grupių. Prie kiekvienos cukraus grupės yra prisijungusi pirino arba pirimidino bazė. DNR sudaryta iš cukraus dezoksiribozės ir keturių bazių (adenino, timino, guanino ir citozino). RNR cukraus grupė – ribozė – susijungusi su adenino, uracilo, guanino ir citozino bazėmis.
Polisacharidai – tai glikogenas, glikoproteinai ir glikolipidai. Raumenų ir kepenų ląstelėse yra glikogeno (šakotas D-gliukozės polimeras) rezervas, iš kurio, kai reikia, atsipalaiduoja gliukozė. Glikolipidai sudaro ląstelių membranas, o glikoproteinai (tarpląstelinėje medžiagoje) įeina į gleivingų sekretų sudėtį.
Lipidai būna kaip rezervinė (intarpai) ir struktūrinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!