Kaulų anatomija

1.Kaulas kaip organas, kaulų sandara ir klasifikacija. Kaulas-tankus, atsparus organizmo audinys.Labai atsparus tempimui ir spaudimui. Kaulas- gyva organizmo dalis, kuri auga ir vystosi. Būdingas plastiškumas. Jungčių surišti kaulai sudaro kaulų sistema, kuri tiek anatomiškai, tiek funkciškai yra neatskiriamai susijusi su skeletinių raumenų sistema ir kartu sudaro judinamąjį aparatą. Kaulo paviršių dengia skaidulinio audinio plėvė – antkaulis, panaši plėvė iškloja ir kaulo ertmę. Kaulų čiulpai sudaryti iš retikulinio audinio, būna ir riebalinio. Kaulą išvarsto kraujagyslės, nervai ir limfagyslės.Suaugusiojo žmogaus kaulų yra 228. Klasifikacija.1.ossa longa- galūnių kaulai. Jo vidurine cilindrinė dalis vad.kūnu, diaphysis, jo galai, epiphysis, būna sustorėję. 2. ossa brevia sudaro riešą, čiurną. Šie kaulai reikalingi ten, kurreikalinga tvirta sandara, bet ribotas judrumas. 3.ossa plana skliauto, mentės, dubenkaulio kaulai. 4.ossa pneumatica (oriniai) turi ertmes užpildytas oro. Tokie kaulai supa nosies ertmę. 5. ossa irregularia (netaisyklingieji) yra sudėtingos formos, gali turėti įvairių kaulų tipų bruožų. Pvz.: slankstelio kūnas. Sandara. 1.Periosteum (antkaulis) standi plėvė, gaubianti visą kaulą, išskyrus sąnarinius paviršius, nes juos dengia kremzlė. Antkaulis turi 2 sluoksnius:stratum fibrosum ir stratum generativum. Į antkaulį įsipina raumenų sausgyslių ir raiščių skaidulų pluoštai. Šios skaidulos pritvirtina sausgysles prie kaulo. Antkaulyje yra daugybe kraujag., nervu, limfag. Endosteum (vidinis antkaulis) iškloja kaulo vidų. Perichondrium (antkremzlis) maitina kremzlę, leidžia jai regeneruoti. 2. kaulinė medž.substantia ossea susideda iš kaulinio audinio, kraujagyslių, nervų. Kaulo paviršių dengia vadinamoji tankioji medžiaga. Kaulas viduje susidaro iš kaulinių sijelių, todėl vadinama akytąja medžiaga. Ji sudaryta iš kaulų plokštelių, kurios susikerta įvairiomis kryptimis palikdamos tarpus. Tuos tarpus užpildo čiulpai. 3. čiulpai,medulla ossium, užpildo kaulo ertmę ir akytąją medžiagą. Kauluose yra raudonųjų ir geltonųjų čiulpų. Raudonieji kaulų čiulpai sudaryti iš retikulinio audinio, kuriame vyksta kraujo gamyba. Geltonieji- iš riebalinio audinio, užpildo ilgųjų kaulų ertmes. 2. Kaulų vystymasis ir augimas. Kaulas pradeda vystytis 7-ąją embriono savaitę. Kaulai vystosi iš jung.aud. ir kremzlės griaučių elementų. Kaulai vystosi 2 keliais: 1. tiesiai iš gemalinio jungiamojo audinio(desmalinė osteogenezė); 2. iš kremzlių(chondralinė osteogenezė). 1-asis būdas būdingas kaukolės skliauto, daugumai veido kaulų ir raktikauliams. Griaučių užuomazgoje atsiranda kaulėjimo taškas, punktum ossificationis. Čia mezenchimos ląstelės diferencijuojasi į osteoblastus. Jie susijungia ir sudaro ląstelinį tinklą. Aplink save gamina tarpląstelinę medžiagą – osteoidą(impregnuojasi mineralinėmis druskomis ir kietėja). Iš kaulėjimo taško auga kaulinės sijelės ir sudaro kaulinį tinklą. Jos auga įvairiomis kryptimis, todėl tinklas storėja. Paviršiuje sutankėjęs jungiamasis audinys sudaro atnkaulį. Jo nėra ant sąnarinių paviršių. Ten yra kremzlės. Po antkauliu yra kompaktiškos medžiagos plokštelė – endosteum. 2-asis būdas – chondralinė osteogenezė. Ji būdinga daugumai žmogaus kaulų. Vystosi 2 lygergrečiais būdais: perichondraliniu (kremzlės paviršiuje), endochondralinis(kremzlės viduje). Trumpieji kaulai vystosi vien endochondraliniu būdu, ilgieji abiem iš karto. Iš kremzlės kilę kaulai vadinami antriniais. Trys konstrukciniai vienetai:osteoblastai(osteocitai), osteoklastai(ardo kaulo audinius), osteonai(išsidėstę labai tankiai - substantia compactum, retai – substantia spongiosa). Epifizinė plokštelė(kremzlės plokštelė) tirpsta ir kaulas auga į ilgį. Yra 4 kaulėjimo būdai.a) endesmalinė osteogenezė – tiesiog kaulo vystymasis(kaukolės skliauto ir veido kaulai). Į plėvę atneša kraujagyslės osteoblastus ir pradeda kaulėti iš vidaus. Visas nesukaulėja, lieka po antkauliu. b) perichondralinė – kaulėja iš periferijos, iš antkremzlio, lieka antkaulis, auga į storį. c) enchondralinė – kaulėjimas vyksta kremzlės viduje. Kremzlė padengta antkremzliu. Kaulėja iš vidaus. Antkremzlis tampa antkauliu.viskas vyksta osteoplastų pagalba. d) pereostalinis – kaulo randas, kai lūžus kaului, pradedamas atstatinėti. 3. Skaidulinės ir kremzlinės jungtys. Skaidulinės jungtys,articulationes fibrosae, susidaro iš skaidulinio (fibrozinio) jungiamojo audinio. Būna kelių formų: 1.raištinė jungtis, syndesmosis, dažniausiai ji papildo ir sustiprina sąnarį. Jai priklauso: a)raiščiai,ligamenta, skaidulinio audinio juostos; b)tarpkaulinė plėvė,membrana interossea, užpildo tarpkaulius; c)tamprioji jungtis,synelastosis, jungai kaulus elastinio audinio raiščiais; d)momenėliai,fonticuli, jungiamojo audinio plėvės, uždarančios tarpus tarp smegeninės skliauto kaulų kūdikystėje. 2. siūlė, sutura, glaudi jungtis tarp kaukolės kaulų, įauga į gretimus kaulus ir šiuos tvirtai sujungia. Skiriamos rūšys: a)lygioji siūlė,sutura plana,jungia lygius kaulų kraštus; b)žvyninė siūlė,sutura squamosa, susidaro, kai kaulo kraštas užeina ant kito kaip žvynas; c)dantytoji siūlė, sutura serrata, jungia dantytus kaulų kraštus. 3. Įkalas, gomphosis, danties šaknies įsitvirtinimo žandikaulyje būdas. Kremzlinės jungtys, articulationes cartilaginea, susidariusi iš kremzlinės plokštelės. Jos būna laikinos ir nuolatinės. Pirmosios būna vaikystėje ir pasiekus tam tikrą brendimo amžių, jos pavirsta kaulais. Epifizinės kremzlės būna nuolat, nebent senatvėje gali apkalkėti. Iš jų skiriama: kremzlinė sąauga, synchondosis,ištisinė kremzlės plokštelė, tarpslanksteliniai diskai; sąvarža,symphysis, skaidulinės kremzlės jungtis su plyšiu, kurį užpildo skystis. Tai pussąnarys. 4. Sąnarių sandara ir klasifikacija. Sąnarys,articulatio, paslanki kaulų jungtis su ertme tarp sąnarinių kaulų paviršių. Sąnario sandarai būdinga: 1. facies articulares; 2. capsula articularis; 3. cavitas articularis; 4. sąnariniai priklausiniai, adnexa articularia. 1. sąnariniai paviršiai yra įvairios formos. Bet paprastai vieno kaulo galas būna iškilas ir vadinamas sąnarine galva, caput articulare, kito kaulo galas būna įdubas ir vadinamas sąnarine duobe, fossa articularis. Sąnarinį paviršių dengia sąnarinė kremzlė, cartilago articularis. Kremzlės storis priklauso nuo spaudimo ir paviršių kongruencijos – kuo didesnis spaudimas ir kuo blogesnė kongruencija, tuo storesnė sąnarinė kremzlė. Dauguma atvejų sąnarį dengia hialinė kremzlė, bet būna ir skaidulinė kremzlė(apatinis žandikaulis, raktikaulis). Sąnarinė kremzlė išlygina kaulų sąnarinių paviršių skirtumus ir sąlygoja jų kongruenciją, atitinkamumą, ir paltų sąlytį. Dėl to spaudimas pasiskirsto po visą paviršių(atlieka buferio funkciją). Sąnarinės kremzlės neturi kraujagyslių ir nervų, minta difuzijos būdu. 2. sąnarinė kapsulė sujungia sąnarinių kaulų galus ir uždaro sąnario ertmę. Prisitvirtina prie sąnarinių paviršių kraštų arba netoli jų. Kuo judresnis sąnarys, tuo laisvesnė sąnarinė kapsulė. Sąnarinė kapsulė sudaryta iš 2 sluoksnių; 1) skaidulinė plėvė, membrana fibrosa;2) tepalinės plėvės, membrana synovialis. Skaidulinė plėvė dengia kapsulės paviršių, suteikia sąnariui tvirtumo. Tepalinės plėvės iškloja kapsulės vidų, izoliuoja sąnarinę ertmę, išskiria sąnarinį tepalą, reguliuoja tempimo procesą. 3. sąnarinė ertmė yra kapiliarinis plyšys, kurį užpildo sąnarinis tepalas, synovia. 4. sąnarinai priklaisiniai, adnexa articularia. Tai įvairūs sąnario sandaros priedai, kurie padeda sąnario funkcijai. a) sąnariniai raiščiai, ligamenta articularia, sutvirtina sąnarį, reguliuoja judesius, vienus apribodami, kitiems netrukdydami. b) sąnarinės lūpos, labra glenoidalia, pagilina sąnarinę duobę bei sutvirtina sąnarį. c) sąnariniai diskai ir meniskai, disci et menisci articulares, padidina sąnarių paviršių kongruensiją, sąnario paslankumą atitolindami sąnarinius kaulus, tarnauja buferiais. d) tepaliniai maišeliai ir makštys, bursae et vaginae synoviales, palengvina raumenų sausgyslių judėjimą. Sąnarių klasifikacija. Sąnariai skirstomi pagal ašis:1.vienašiai, sąnariui judant apie vieną ašį, išsivystė cilindrinis paviršius. Skiriami tokie sąnariai: ritininis sąnarys, articulatio trochoidea(pvz.:dilbio ir stuburo sąnariai), ir skridininis, ginglymus(pvz.:pirštų sąnariai). Dviašiai, judant apie 2 ašis, susiformavo elipsoidas. Skiriami: elipsoidinis sąnarys,articulatio ellipsoidea; krumplininys, articulatio bicondylaris(pvz.:kelio sąnarys); balninis, articulatio sellaris. Daugiaašiai, sukantis apie kelias ašis, susidaro rutulio forma. Skiriami: rutulinis sąnarys, articulatio spheroidea; riešutinis sąnarys, artuculatio cotylica(pvz.:articulatio coxae); plokščiasis sąnarys, articulatio plana. 2 sąnarių rūšis – pagal judesių laisvumą. Tai skiriami judrūs(pvz.: articulatio humeri), vangūs(pvz.: articulatio cubiti). 3 sąnarių grupė skirstoma pagal sudėtingumą: paprastasis, articulatio simplex(pvz, articulatio humeri); sudėtingas, articulatio composite(pvz.: articulatio cubiti); kompleksinis, articulatio complexa (pvz.: articulatio temporo mandibularis); derintinis – tai sąnarių grandinė, kurie gali veikti tik visi iš karto (pvz.:articulationes temporomandibulares). 5. KAUKOLĖS KAULŲ SANDAROS YPATYBĖS Žmogaus kaukolė pakartojo ir plėvine kaukolę t.y iešmučio ir kitų žuvų ir tt. plėvė→kremzlė→kaulas. 5sav buna plėvinė kaukolė po to pradeda kremzlėti kaulų kūnų pamatai(3mėn). Kremzlinė kaukolė sudaro pradmenį tik daliai kaukolės t.y kaukolės pamatui ir nosiai. Kaukolės skliautas ilgai lieka plėvinis. Jo tiesioginis kaulėjimas prasideda 7-8mėn. Kaukolės kaulų ypatybės. Kaukolės storis priklauso nuo akytosios medžiagos esančios tarp vidinės ir išorinės plokštelės. Ploniausia yra smilkinkaulio plokštelė , nes ten akytosios medžiagos kaip ir nėra. Kaukolės veido kaulai yra ploni ir korėti. Jie yra pneumalizuoti t.y tušti. Nuo smūgio jie nesutrupa o įlinksta. Kontraforsai- veido kaulų sijos sustorėjusios , kurios eina nuo viršutinių dantų į kaukolės pamatą. Pagrindinė kaulo sandaros dalis kaulinis audinys, nuo jo priklauso kietumas, stiprumas, forma. Kaulą sudaro: antkaulis (priosteum), kaulinė medžiaga (substantia ir ossea) ir čiulpai medulla ossium). Antkaulyje yra daug kraujagyslių,limfagyslių ir nervų. Kaulo ertmę iš vidaus iškloja plona skaidulinė audinio plėvė - vidinis antkaulis (endosteum). Kaulinė medžiaga iš kaulinio audinio, kraujagyslių ir nervų. Ji ne vienalytė. Kaulo paviršių dengia tankioji medžiaga (substantija compacta ), o gilumoje puri akytoji medžiaga (substantija spongiosa), jos tarpelius užpildo čiulpai. Raudonieji čiulpai : iš retikulinio, o geltonieji iš riebalinio audinio. Iki trijų – keturių m. amžiaus vaikų būna tik raudonieji. Ilgųjų kaulų kūną sudaro kompaktinės medžiagos vamzdis, kuris apgaubia kaulų galus. Pastaruosius užpildo akytoji medžiaga. Plokštieji kaulai turi dvi kompaktines plokšteles tarp kurių gali būti įvairaus storio akytosios medžiagos. 6. KAUKOLĖS AMŽINĖS YPATYBĖS Kaukolės kauluose ypač ryškūs amžiniai kitimai. Postnataliniai bruožai – kaukolė po gimimo. Naujagymio veidinė dalis maža. Labai stipriai išreikšti kaktiniai ir momeniniai gumburai. Matyti visų trijų vystimosi stadijų: momeninių, kremzlinių, kaulinių. 4 momenėliai plėviniai. Kaukolės augimo periodai: •pirmieji septyni mėnesiai. 4-taisiais metais intensyviai vyksta kaulėjimas. •nuo 7 metų iki lytinio brendimo kaukolė auga , bet ne taip sparčiai.•nuo lytinio brendimo pradžios iki skeleto griaučių augimo pabaigos(20-23m).•nuo50-60m. prasideda senėjimo periodas. Kaukolė tampa lengva, trapi. Iškritus dantims veidas atrofuojasi t.y žemėja. 7. RAUMENŲ SANDAROS ANATOMINĖ SCHEMA RAUMENŲ KLASIFIKACIJA IR BIOMECHANIKA. Raumenų sistema sudaryta iš įvairiausių audinių, bet vyrauja raumeninis. Pagal raumenų kilmę, funkciją, struktūrą skirstomi į: griaučių skersaruožį ir širdies skersaruožį bei lygiuosius. Lygieji raumenys įeina į lytinių organų, kvėpavimo, kraujagyslių, limfagyslių sudėtį. Nevalingi, nes juos įnervuoja autonominė nervų sistema(vegitacinė). Lygiųjų raumenų skaidulos- vienabranduolės. Hypertropiški-(organizmo būklės metu nervinės skaidulos gali pailgėti pvz; nėščios moters gimdymo metu. Skersaruožiai griaučių raumenys. Yra apie 600. sudaro iki 40٪ kūno masės, bet iš visų raumenų masės 50٪ priklaso apatinėms galųnėms. Skersaruožių raumenų skaidulos ilgos. Kiekvieną jų supa plėvelė-sarkolema. Pačioje skaiduloje yra sarkoplazma. Raudona spalva priklauso nuo pigmento. Vienose skaidulose yra daugiau sarkoplazmos(pigmento), jie susitraukia lėčiau, o kuriuose skaidulose daugiau miofibrilių (skaidula be branduolių ir raumenys šviesesni), susitraukia greičiau. Kai kurių raumenų sausgyslės labai tvirtos ir plačios-aponeurosis. Pvz; pilvo sausgyslės. Raumenų klasifikacija: •pagal geometrinę formą (trapecinis raumuo, rombinis raumuo, ilgieji, trumpieji ir t.t ) •pagal funkciją (lenkiamieji, traukiamieji, tisiamieji)•pagal skaidulų kryptį(tiesieji, įstrižieji)•pagal santykį su sąnariais(daugiasąnariai, vienasąnariai) •pagal padėtį (šoniniai , vidiniai , gilieji, paviršiniai). Remiantis klasifikacijos pri9ncipais sudaromi raumenų pavadinimai. Raumenų biomechnika. Kiekvienas raumuo susitraukdamas storėja, trumpėja ir artina du taškus. Raumuo veikia sverto principu. Raumens jėga priklauso nuo fiziologinioskersmens, kraujo apytakos. 8. BENDRIEJI TUŠČIAVIDURIŲ IR PARENCHIMINIŲ VIDAUS ORGANŲ SANDAROS DĖSNINGUMAI Vidaus organai skirstomi į tuščiavidurius(vamzdiniai tai žarnos, kraujagyslės) ir parenchiminius(sudaryti iš monolitinės struktūros tai inkstai, kepenys. Jie nėra tuščiaviduriai, o viduje eina tam tikros pertvaros užpildytos parenchima.) Tuščiavidurių organų struktūrinės ir funkcinės ypatybės. Jie sudaryti iš:•gleivinės-tunica mucosa•pogleivio-tela submucosa•raumeninio sluoksnio-tunica muscularis•išorinis sluoksnis, dangalas-adventicija –seroza. Jei organo išorę dengia purusis jungiamasis audinys, jis turi adventiciją, per kurią suauga vienas su kitu arba prie kūno sienos. Kiti organai dengiami seroza-plona, blizgančia, drėgna, slicdžia plėvele, tai organai, kurie judanuolatos(skrandis , širdis). Raumeninis sluoksnis visuose vamzdiniuose struktūrose yra raumenys-lygieji, nevalgi. Tik kai kuriuose organuose atsiranda skersaruožių valingų raumenų. Jie daugiausiai apsupa natūralias angas t.y burna, išeinamoji anga. Pogleivis-plonas puriojo jungiamojo audinio sluoksnis. Jamedaug kraujagysliųšaknelių, limfagyslių, nervų. Jei organas turi pogleivį – organo gleivinė pasidaro paslanki-formuojasi įvairios raukšlės (liežuvis). Yra limfoidinio audinio kuris dalyvauja psigynimo procesuose, o kai kur susidaro migdolai(pogleivinio audinio susikaupimas). Parenchiminių organų sienos sandara panaši: •gleivinė sudaryta iš epitelio (virpamasis, plokščias, kubinis sekretuojantis). Po epiteliu yra poepitelinė plokštelė. Kartu su ja sudaro barjerą tarp agresyvaus turinio ir sudaro liaukas, kurios dauguma gamina gleives ar kitas medžiagas. Kartais iš liaukų pradeda formuotis dideli organai. 9. Kvėpavimo takų struktūrinės ir funkcinės ypatybės. Kvėpavimo takai(viršutiniai ir apatiniai) – vamzdinė sistema, prasidedanti šnervėmis ir pasibaigianti alveolėmis. Ją sudaro šie sluoksniai: gleivinė, pogleivis, raumeninis/kremzlinis audinys ir adventicija. Nuo šnervių iki plaučių kvėpavimo takų gleivinė sudaryta iš virpinamojo epitelio. Jis prasideda už nosies prieangio beveik visur iki bronchiolių. Plaukeliai eskalatoriaus principu juda nuo šnervių iki nosiaryklės ir nuo bronchų į balso plyšį. Pakenktas virpinamasis epitelis neatsistato. Ant jo nusėda dulkės(80% nosiaryklėj, kita dalis gerklose, bronchuose). Kvėpavimo takai prasideda nosimi(išorinė ir vidinė). Nosies gleivinė stora, po ja gausus veninis rezginys. Nosies ertmė – siaurų plyšelių labirintas. Uodžiamoji zona yra viršuje. Suardžius išorinę nosį oras nepakeliamas į viršų ir nebeužuodžiama. Nosies plaukeliai mechaniškai “iškošia” didelius svetimkūnius. Nosyje yra kaulinis ir kemzlinis skeletas, išorėje ją dengia oda. Gleivinė išvalo, sušildo, sudrėkina įkvėpiamą orą. Iš nosies oras patenka į nosines ryklės angas(choanae) ir toliau – į nosiaryklę(viršutinė ryklės dalis), tęsiasi iki mikštojo gomurio burės krašo. Nosies ertmė apsuta ančių (didžiausias – viršutinio žandikaulio). Visi ančiai jungiasi su nosies ertme, juos iškloja gleivinė. Čia atsiveria klausos vamzdžio anga. Iš nosies ertmės oras pereina nosiaryklę ir patenka į gerklas(larynx). Tai kremzlinis raumenų ir skaidulinio audinio vamzdis, besitęsiantis iki gerklės(trachea). Skiramas įejimas į gerklas(aditus), prieangis(vestibulus), apatinė dalis – balso plyšys. Kremzlės: 3 porinės(vedeginės – prie jų tvirtinasi balso raušlė) ir 3neporinės(skydinė, angerklis, žiedinė). Tarp kremzlių yra skaidulinio audinio plėvės ir raumenys(musculi laryngi). Gerklų raumenys atidaro/uždaro įėjimą į gerklas, įtempia/atpalaiduoja balso plyšį(atidaro tik m.cricoarytenoideus posterior). Balso raukšlė sudaryta iš: gleivinės, raiščio ir raumens(lig.vocalis, m.vocalis). Gerklė(trachea) – vamzdis, pasibaigiantis krūtinėje, kur suskyla į kairįjį ir dešinįjį (tiesioginė gerklės tąsa) bronchus. Galinėje dalyje kremzlės nėra, pro čia eina stemplė. Pagrindiniai bronchai įeina į plaučius(pulmo). Dešinysis plautis sveria ~600g, kairysis ~560g. Vidiniame paviršiuje yra plaučių vartai(hilus pulmonis), pro čia viskas įeina į plaučius. Plaučius sudaro skiltys(dešinį 3, kairį 2)→segmentai(po 10 kiekviename plautyje). Segmentas – skilties dalis, ventiliuojama vieno segmentinio broncho. Segmente bronchas šakojasi, kol virsta skiltelės bronchu. Skiltelėse skyla į bronchioles(skersmuo ~1mm). Čia kremzlinio audinio nebėra, jį pakeičia lygieji raumenys. Tarp bronchiolių vyksta dujų apykaita. Baigiasi virpinamasis epitelis. 10. Virškinimo kanalo dalių(stemplės, skrandžio, plonosios ir storosios žarnų) sienos struktūrinės ir funkcinės ypatybės. Stemplė – vamzdis, jungiantis ryklę su skrandžiu. Skiriamos kaklo, krūtinės ir pilvo dalys. Stemplės sieną sudaro gleivinė, pagleivinis audinys , raumeninis dangalas ir adventicija. Gleivinė susiraukšlėjusi išilginėmis raukšlėmis ir išklota daugiasluoksniu epiteliu. Raumeninį dangalą sudaro skersaruožių ir lygiųjų raumenų skaidulos. Pradinėje stemplės dalyje vyrauja tik skersaruožės raumeninės skaidulos, vidurinėje-abiejų rūšių, apatinėje-lygieji raumenys. Skrandžio siena sudaryta iš gleivinės, pagleivinio audinio, raumeninio ir serozinio dangalų. Skrandžio gleivinė išklota vienasluoksniu cilindriniu epiteliu, joje gausu liaukų(gl.gastricae). Ji susiraukšlėjusi įvairios krypties raukšlėmis plicae gastricae. Pirminės raukšlės eina išilgai skrandžio, antrinės susidaro susivinguriavus pirminėms, anastomozinės raukšlės jungia pirmines ir antrines. Gleivinėje tarp raukšlių yra lygūs laukeliai(areae gastricae). Juose matosi duobutės(foveolae gastricae), kur atsiveria skrandžio liaukos. Gleivinėje ir pagleiviniame audiny yra limfoidinio audinio mazgelių(folliculi lymphatici gastrici). Raumeninis sluoksnis ryškus ir stiprus, sudarytas iš 3 sluoksnių: išorinio išilginio (stratum longitudinale), vidurinio žiedinio(stratum circulare) ir vidinio įstrižinio (stratum oblique). Žiedinių raumenų sluoksnis tarp skrandžio ir plonosios žarnos sudaro prievarčio rauką (m.spincter pylori). Iš vidaus jį atitinka prievarčio gleivinės raukšlė, abu jie sudaro prievarčio vožtuvą(valva pylorica). Išorinė skrandžio siena yra serozinis dangalas jį sudaro pilvaplėvės vidurių lapas, iš visų pusių apdengiantis skrandį. Plonoji žarna(intertinum tenue) prasideda nuo skrandžio prievarčio ir baigiasi dešiname apatiniame pilvo kampe. skiriamos 3 dalys: dvylikapirštė žarna duodenum, tuščioji žarna jejunum, klubinė žarna ileum. Plonoji žarna sudaryta iš 4 dangalų: gleivinės, pagleivinio audinio, raumeninio sluoksno ir adventicijos(plonoj žarnoj) bei serozinio dangalo. Gleivinė(tunica mucosa) susiraukšlėjusi žiedinėmis raukšlėmis(plicae circulares),išskyrus dvylikapirštę. Dvylikapirštės žarnos stormens gleivinė lygi, žiedinės raukšlės retėja klubinėje žarnoje, o pabaigoje išnyksta. Žarnų gaureliai(villi intestinales) yra visoje plonojoje žarnoje. Jie sudaryti iš gleivinės jungiamojo audinio ir raumeninio sluoksnio(tunica muscularis mucosae). Gaureliai įsiurbia maistą. Pro kraujagysles rezorbuojasi suvirškinti baltymai ir angliavandeniai, pro limfinį antį-riebalai. Plonosios žarnos gleivinės liaukos gamina skrandžio sultis(succus intestinalis). Čia taip pat gausu limfoidinio audinio mazgelių(folliculi lymphatici solitarii). Raumeninis dangalas sudarytas iš 2 lygiųjų raumenų sluoksnių: išorinio išilginio stratum longitudinale ir vidinio žiedinio stratum circulare. Tuščiosios ir klubinės žarnų išorinis dangalas serozinis. Storosios žarnos(intestinum crassum) gleivinė gaurelių neturi, susiraukšlėjusi pusmėnulinėmis raukšlėmis(plicae semilunares coli). Gleivinėje yra tik pavienių limfoidinio audinio sankaupų. Žarnos funkcija-vandens ir mineralinių medžiagų rezorbcija, išmatų formavimas. Pagleivinis audinys nestoras, gleivinės paslankumas nemažas. Raumeninis dangalas sudarytas iš 2 sluoksnių-žiedinio ir išilginio. Išorinis išilginis sluoksnis netolygiai išsidėsto apie visą žarnos sieną. Žiedinis raumeninis sluoksnis išsidėsto tolygiai. Išorinis žarnos sluoksnis yra serozinis, nes pilvaplėvė daugumą jos dalių dengia iš visų pusių. 11. Lytinių liaukų struktūrinės, funkcinės ir amžinės ypatybės. Sėklidė(testis) yra porinė vyro lytinė liauka. Ji turi egzokrininę ir nedokrininę dalis. Ji sudaryta skiltelių, sėklinių kanalėlių(vingiuotieji sudaro skilteles→tiesieji→kanalėlių tinklas→ištekamieji→prielipas→ductus epididimydis→ductus deferens). Sėklidę apdegia skaidulinio audinio balzganasis dangalas(tunica albuginea), kuris įsiskverbdamas į sėklidę dalija ją į skilteles. Iš jo sudaryta organo griaučiai – stroma, tarp jų yra sėklidės liaukinis audinys – parenchima. Ją sudaro vingiuotieji kanalėliai. Pastarųjų sieną sudaro spermatogeninio epitelio ląstelės, iš kurių vystosi spermijai. Sėklidės skiltelėse esančios intersticinės ląstelės ląstelės atlieka sėklidės kaip belatakės liaukos funkciją. Jos gamina vyr.lyt.hormoną testosteroną.sutrikus šiai funkcijai organizme išsivysto priešingos lyties antrinių lytinių požymių. Priešinė liauka(prostata) yra raumeninis-liaukinis organas. Subrendusio individo ji yra didesnė. Prostata sudaryta iš lygiųjų raumenų(susitraukdami ištušina liaukos ištekamuosius latakus ir užspaudžia šlaplę) ir liaukinio audinio(gamina spec.skystį, įeinantį į ejakuliato sudėtį). Kiaušidė(ovarium) – ovalios formos, kietos konsistencijos moteriškoji lytinė liauka. Su amžiumi kietėja, sumažėja, atsiranda randų. Tai parenchiminis organas, turintis žievę(sudaro folikulai) ir šerdį. Per 28d periodą iš kiaušidės ovuliacijos metu pasišalina 1folikulas, kiti folikulai sunkyksta, sudarydami estrogenus gaminantį endokrininį komponentą. Plyšus folikului į jo ertmę iš sutrūkusio apvalkalėlio kraujagyslių išteka nedaug kraujo. Folikulinės ląstelės ima greitai daugintis ir dėl gelsvo atspalvio vadinamos geltonkūniu. Pastarasis gamina mot.lyt.hormonus folikuliną, progesteroną ir liuteiną. 12. Bendrosios belatakių liaukų sandaros ir funkcijos ypatybės. Belatakės liaukos(gl.sine ductibus) neturi ištekamųjų latakų ir išskiria sekretą į kraują. Visos belatakės liaukos yra mažos. Jų paviršių dengia plona jungiamojo audinio kapsulė, nuo kurios į vidų eina plonos pertvaros, tarp kurių išsidėsto specifinės ląstelės endokrinocitai. Kapsulė ir pertvaros sudaro liaukos griaučius. Belatakės liaukos gamina biologiškai aktyvias medžiagas hormonus. Jos gausiai vaskuliarizuotos, nes su krauju atnešamos hormonų gamybai reikalingos medžiagos ir į jį išskiriami pagaminti hormonai. Hormonai išnešiojami po visą prganizmą, tačiau veikia tik specifinius receptorius turinčias ląsteles. Organizmo gyvybinei veiklai reikalingas tik tam tikras jų kiekis. Belatakės liaukos reguliuoja organizmo funkcijas ilgą laiką ir vienodai. Belatakių liaukų centras yra pasmegeninė liauka ir pogumburis. Daugelis šių liaukų amžiaus begyje nekinta, kitos kinta labai ryškiai, pvz.: lytinės liaukos ir užkrūtis. Belatakės liaukos skirstomos į: 1. neurogenines(vystosi iš nervų sistemos ektoderminės užuomazgos), pvz.: hipofizė 2. branchiogenines(iš embriono žiaunų užuomazgos), pvz.: skydliaukė 3. nefrogenines(kilusios iš inksų užuomazgų mezodermos) 4. enterogenines(iš embiono žarnų užuomazgos) 13. Arteriju sandara ir klasifik.Arteriol,prekapiliarai, kapiliarai,ju sandara ir rusis. Kraujagysliu siena sudar 3 dalys.1Tunica interna sudar iš endotel ir jung audin.kuris yr po endotel. Endotely sintezuojama azoto oksidas endotelinas kuris kuris reguliuoja kraujagysliu sienos tonusa.2.Tunica media sudar is lyg raumenu ir elast skaidul.Joms persipinus susdiaro bendras karkasas.Arterijos skirstomos i: a)Elast tipo (plautinis kamienas) b) misraus tipo (aortos sakos) c) raumenin.tipo (intra organinin arterijos) 3.Tunica externa-sudaryt is jungiamojo audinio.Jame lab.daug nervu ir smulkiu arterioliu.Arterijos pereina I arterioles kurios skirias tuo jog turi 1na sluoksni lygiuju raumenu.Skyla I prekapialiarus juose yr tik pavien raum skaidului.Jie pereina I kapiliarus.Jie sudaryti is pamatin membran(gliukoproteidas)kuris gaubia kapiliara.Ant jo isidest endotel lastel.Virs pamatines membr issidesto pericitai,kurie turi ataugas kuriu viena dalinai kontakt su audiniu,o kita nueina iki spindzio.Kapiliarai pagal sandara skirstomi: 1.Nepertraukiami(turi nepertraukiama pamat membrana ir endotel) 2.Fenestruojancio tipo (endotely atsiranda tarpai, bet jie turi gana stor pamatine mebran ( inkstuose)Padid pralaidum 3.Sinusoidinio tipo pamatine membrana sutrukineja ( endokrin liaukos,kepenys) Kraujo indai skirstomi pagal f-ja: a)rezistencinio tipo-tai magistralines arterijos,arterioles,prekapiliarai.Visi indai kurie turi lyg raumenu. b)apykaitiniai indai dalyvauja medziagu apykaitoj.Tai kapiliarai.jie neturi inervacijos todel nekeicia spindzio.Neturi ju is putliosios lasteles kurios iskiria seratonina,histamina ir veik I kapiliaru pralaiduma. 14.Miokardas ir jo sandara. Širdies endokrininė f-ja  raumuo – skersaruožis, sud. iš kardiomiocitų (kmc). Tarpusavy susij. elektrai laidžiais įterptiniais diskais, kmc sud. miokardo skaidulas. Miokardu depoliarizacijos banga per įterpt. diskus plinta be kliūčių. 1.Laidieji kmc. – jų sarkoplazmoje daug glikogeno, bet mažai miofibrilių ir mioglobino. Jie skirti  veiklą sužadinančiam impulsui susidaryti ir sklisti. 2. Kontrakciniai kmc. – turi daug miofibrilių ir mioglobino, skirti mechaninei veiklai. Prie ir skilvelių miokardai yra atskiri ir skirtingi ir gali atskirai susitraukti. Miokardo skaidulos prasideda nuo 2 anuli fibrosi, kurie apsupa prienes skilvelių angas; ir nuo pars membranacea septi interventricularis. Prie miokardas: 1. išorinis sl.: žiedinis, ir supa abu prie iš karto. 2.Gilusis sl.: išilginis ir atskiras kiekvienam. Čia skaid. pluoštai prasideda nuo anuli fibrosi. Apie venų žiotis pluoštai eina žiedu. Skilvelių miokardas: Išorinis ir vidinis – išilginiai, vidinis – žiedinis. Išorinio sl. skaid. prasideda nuo anuli fibrosi, pasisuka spiraliai, pasieka apex cordis ir sud. vortex cordis. Šis sl. bendras abiem skilv.  verpete skaid. pasisuka priešinga kryptim, vėl kyla anuli fibrosi link kaip vidinis sl. Tarp išorinio ir vidinio ir vidurinis žiedinis sl. Abiejų skilv. šie sl. skirtingi ir sud. raumeninę tarpskilv. pertvaros dalį. Endokrinine f-ja: 1956m vengru mokslininkas B.Kisch priesirdziu miocitu citoplazmoje pastebejo granules.Praejus 20m.Svedu mokslininkas susmulkino peles priesirdzius ir gauta mase suleido kitai pelei. Buvo pastebeta: 1.Padidejo Na ir H2O kiekis. 2.Issiplete periferines kraujagysles. Veliau buvo pastebeta kad tos granules rastos miocituose yra Natriuretinas-harmonas ar tai peptidas.1984m-nustatyta kad jo yra ir zmoguas sirdi.Jo yra: 1.Priesirdziu ausytese 2.Palei sirdies laidziaja sistema. 3.Priesirdziu miokarde. Sis harmonas isikyres i krauja atpalaiduoja periferines kraujagysles ir skatina Na bei H2O jonu isikyrima. Kas reguliuoja jo isiskyrima? Sirdis plaikimo momentu kuo labiau isitempia sirdies sienos tuo daugiau sio harmono metama i krauja. Veikimas:Kraujo truio reuguliavimas per insktu kanalelius Didziausia Natriouretino harmono koncentracija sirdies ausytese. 15. Širdies laidžioji sistema. Laidusis  miokardas skiriasi nuo kontrakt.: 1. Savo forma – ląst. ovalesnės; 2. Ląst. yra ne visose  dalyse, o tik tam tikrose vietose; 3. Jos turi mažiau miofibrilių; 4. Šviesesnės (didesnė citoplazma); 5. Daugiau glikogeno; 6. Mažiau mitochondr., todėl atsparesnės O2 trūkumui. Iš laidž. miok. susideda  laidž. sistema, vadovaujanti  darbui. Joje susidaro elektriniai imp., kurie sužadina kontrakt. miokardą. Vienas aukščiausių elementų – sinusinis mazgas – nodus sinuatrialis (ritmo vedlys – pace maker). Jis yra deš. prie priekinėj sienoj, po epikardu, tarp v. cava sup.ir auricula dx. Jame užgimsta elektr. imp. dėl K, Ca ir Na jonų pasiskirstymo ląst. viduje ir išorėj. Iš jo elektr. imp. sklinda po visą prie miokardą. Per 1 min užgimsta 60-90 imp. 90 – tachikardija. Iš nodus sinuatrialis imp. sklinda iki nodus atrioventricularis, kuris yra prienėje pertvaroje – septum interatriale. Jam iš apačios yra 3burio vožt. burės (valva atrioventricularis dx.; v. tricuspidalis); iš deš. – vainikinis antis – sinus coronarius cordis; iš viršaus – fossa ovalis. Nodus atrioventricularis užlaiko el. imp. iš nodus sinuatrialis 0,1s. Iš čia imp. plinta į skilvelius. Priekine septum interventriculare puse leidžiasi fasciculus atrioventricularis, kuris yra 1,5cm ilgio, veria skaid. žiedus, pasiekia tarpskilv. pertvarą ir skyla į 2 kojytes. Dx kojytė eina septum interventriculare iš dešinės, pasiekia mm. papillares ir skyla į purkinje skaid., kurios išsidėsto po endokardu visame skilvelyje ir kontaktuoja su kontrakt. miok. Sn kojytė eina kaire septum puse, ji l. trumpa, nes skyla į priek. ir užp. pluoštus, kurie eina septum priek. ir užp. dalimis, skyla į purkinje skaid. ir kontakt. su kontrakt. miok. Klinikoje fasciculus atrioventricularis – Hiso pluoštas. Jis verdamas anulus fibrosum, sujungia prie ir skilvelio miokardą. Tai vienintelė sujung. vieta. 16. Širdies vainikinės arterijos. Laidžiosios sist vaskuliarizacija A. coronaria dx. prasideda aortos dešiniajam antyje, leidžiasi tarp deš. skilvelio arterinio kūgio - conus arteriosus ir auricula dx į vainikinę vagą – sulcus coronarius, kuria pasiekia sulcus interventricularis post. Ji mait: 1. dešinį prie; 2. dalį deš. skilvelio priekinės sienos; 3. visą deš. skilv. užpakalinę sieną; 4. dalį užpakalinės kairio skilv. sienos; 5. tarpprienę pertvarą; 6. užpakalinį 1/3 tarpskilv. pertvaros; 7. speninius deš. skilv. r.; 8. užp. kairio skilv. speninį r. A. coronaria sn – prasideda kairiam aortos antyje, eina į kairę užpakaly plautinio kamieno tarp jo ir auricula sn. Ties sulcus coronarius skyla į 1. ramus interventricularis anterior - per sulcus interventricularis ant. nusileidžia iki apex cordis ir anast. su a. coronaria dx.; ir 2. ramus circumflexus – išėjęs iš po auricula sn, eina per sulcus coronarius į kairę ir į užp.  paviršių. A. coronaria sn mait.: 1. kair. prie; 2. priekinę kair. skilv. sieną; 3. didžiąją dalį užpakalinės kair. skilv. sienos; 4. dalį priekinės deš. skilv. sienos; 5. priekinius 2/3 tarpskilv. pertv.; 6. priekinį kair. skilv. speninį r.  venos suteka į deš. prie per: 1. sinus coronarius cordis; 2. vv. cordis anteriores; 3. vv. cordis minimae. Sinus coronarius cordis – 5cm plyšys užp. vainikinėj vagoj. Jis atsiveria į deš. prie tarp valvula v. cavae inf. ir septum interatriale. Į jį suteka 5  venos: 1. V. cordis magna – prasid. apex cordis, eina lygiagrečiai sulcus interventricularis ant. a. coronariae sinistrae, pasiekia sulcus coronarius, pasuka į kairę ir  užp. eina kaip sinus coronarius. 2. V. cordis media – prasid. apex cordis, kyla sulcus interventricularis post. iki sinus coronarius. 3. V. cordis parva – eina užp.  paviršiaus dešiniąja sulcus coronarius dalimi iš deš. į kairę ir įteka į sinus coronarius arba v. cordis media. 4. V. obliqua atrii sn – laidžiasi iš viršaus įstrižai kair. prie iki sinus coronarius. 5. V. posterios ventriculi sinistri – kyla užp. kair. skilv. paviršium iki sinus coronarius arba v. cordis magna. Vv. cordis anteriores – prasid. priekiniame deš. skilvelio pav., atsiveria į deš. prie. Vv. cordis minimae – l. plonos. Prasid. tarp raum. pluoštų ir atsiv. į deš. prie. Laid.sistem.vaskuliarizacja: Nodus sinutrialis 65%-maitina a.coronaria dextr 35%-a.circumfelxa Nodus atrioventricularis 90% a.coronaria dextra. 10% a.circumfelxa Hiso pluostas 90% a.coronaria dextr 10% r.circumfelxa Des ir kairiosios kojytes priek pluosta maitina a.interventricularis anterior. Kairos kojytes uzpakalini krasta 50% a.coronaria dextra kitus r.circumfelxa. 17. Limfinės sistemos sudėtinės dalys: limfiniai kapiliarai, limfagyslės, limfmazgiai, limfiniai kamienai ir latakai. Limfa- kraujo plazmos filtratas, kuris pastoviai patenka per venų ir arterijų kapiliarų sieną į intersticinį tarpą. Tai skaidrus skystis, šarminės reakcijos. Palyginus su krauju plazma turi nedaug baltymų. Turi fibrinogeno, proteomino, todėl kreša. Sukrešėjusi plazma sudaro purų, gelsvą krešulį. Per parą susidaro ~20l šio skysčio. Didesnė dalis skysčio rezorbuojasi atgal į venas. Limfoidinėje sist. lieka 12-3litrai. Pačią limfoidinę sist. sudaro šie dariniai: 1) limfiniai kapiliarai 2) limfagyslės 3) limfoidiniai mazgai 4) limfiniai kamienai 5) limfiniai latakai Limfiniai kapiliarai uždari. Jiems būdingas vingiuotumas, praplatėjimai ir susiaurėjimai, jie sudaro ataugas. Kapiliarai sudaryti iš endotelio ląst. Limfiniai kapiliarai skiriasi nuo kraujagyslių kapiliarų, nes yra stambesnės apimties, neturi pamatinės membranos, neturi langelių. Jų siena pusiau pralaidi, pro ją į kapiliarus iš audinių patenka ląst., bakterijos ir svetimkūniai. Plonose žarnose į limfinius kapiliarus rezorbuojasi riebalai. Limf. Kapiliarų neturi nevaskuliarizuoti organai (neturintys kapiliarų) ir audiniai ( kremzlės, epidermis, nagai, plaukai) ir organai turintys savo specifinę skysčio apytaką ( galvos ir nugaros smegenys, odena, ragena, lęšis, stiklakūnis ir ausies plėvinis labirintas). ~2-9 kapiliarai suformuoja limfinį indą- limfagysles. Jos sudarytos iš endotelio ir jung. a. dangalo. Iš limfagyslių limfa suteka į limfoidinius mazgus. Limfoidinį mazgą dengia jung. a. kapsulė, o mazgas sudarytas iš retikulinio a. Į limfinį mazgą atsiveria atitekamieji indai, kurie atneša limfą, kuri pasiskirsto kraštiniame antyje. Mazge skiriama žievinė sritis. Šioj srity yra B tipo limfocitai. Šie limfocitai su krauju jauni atkeliauja iš kaulų čiulpų, čia bręsta ir subrendę patenka į šerdinę sritį. Joje limfocitai virsta plazmocitais ir patenka į kraują ir kraujyje gamina antikūnius. Tokią mazgo veiklą galime įvertinti kaip humoralinį imunitetą. Pažievinė sritis. Į šią sritį su krauju atkeliauja T tipo limfocitai- kileriai (žudikai). Kada Į mazgą patenka svetimkūniai šioje srity įvyksta reakcija tarp svetimkūnio, makrofago ir T limfocitų. Mazgas parausta, pasidaro skausmingas. Tai yra ląstelinio imuniteto padarinys. Limfiniai mazgai išsidėsto apie kraujagysles, daugiausia grupėmis ir remiantis kurioje srityje jie yra jie taip ir vadinami pvz.: kirkšniniai, pažastiniai. Kartais jie vadinami kraujagyslių vardais. Kai kuriose srityse mazgai išsidėsto dviem sluoksniais. Dažnai viena grupė virš kitos. Tarp tokių grupių yra fascija. Krūtinės ir pilvo ertmėse limf. mazg. yra šalia vid. organų ir ertmių sienoje. Jie skirstomi į parietalinius ir visceralinius mazgus. Vieną mazgą su kitu jungia ištekamieji indai, vas efferens. Iš mazgų per vas efferens limfa patenka į limfinius kamienus. Tiek limf. kamienai, tiek latakai sud. iš 3 sluoksnių: 1) vidinis sl. sud. iš endotelio ir fibrozinio jung. aud. 2) Vidurinis sl.(media) – iš lygiųjų raum. Lyg. raumenys visose dalyse išsivystę nevienodai. Dėl to yra limf. indų vingiuotumas. 3) Adventicija pagrinde iš fibrozinio j. a Limf. kamienai turi vožtuvus. Manoma, kad ir patys limf. indai gali susitraukinėti. Sujaudinimo židiniai yra vožtuvų vietose. Galūnėse limf. indai susitraukia 2-4k/min. Susitraukimo trukmė 10-40s. Yra 2 limf. kamienai juosmeniniai, išsidėstę dubenyje.(truncus lumbalis dexter et sinister). Šie limfiniai kam. surenka limfą iš apatinių galūnių, mažojo dubens ir dubens sienos. Šių 2 kam. susijungimo vietoje prie jų prisijungia 2-4 žarniniai kam. – trunci intestinales, kurie surenka limfą iš žarnų. Šito kam. susijungimo vietoje susidaro krūtininis latakas- ductus thoracicus, maždaug ties 12 krūtinės – 2 juosmens sl. aukščio. Krūtininio latako ilgis 20-40. Pradinėje dalyje praplatėjusi dalis. Latako siena suaugusi su diafragmos deš. kojyte, kuri tai suspaudžia lat., tai vėl atleidžia. Iš pilvo ertmės latakas su aorta veria diafragmą. Krūtinės srity latak. šalia krūtinės aortos. Krūtininė dalis tęsiasi nuo diafragmos iki viršutinės krūtinės atvaros, kur latakas pereina į kaklinę dalį ir užpakalyje a. subclavia, ties kaklo VI sl. užlinksta, apgaubia pleuros kupolą iš viršaus, ir atsiveria į kair. veninį kampą Tiek kair. tiek deš. iš galvos ir kaklo limfa surenka jungo kamienai, tr. Jungularis dext. et sin. Iš rankos ir iš dalies liemens sienos limfą surenka paraktinis kam., tr. Subclavius dex. et sin. Iš krūtinės ląstos organų ir dalies sienos surenka tr. Bronchomediastinales dex et sin., broncho tarpuplaučio kamienas. ~ 20 dešinėje pusėje susiliejus deš. jungo kamienui su paraktiniu kamienu susid. l. trumpas dešinysis krūtinės latakas, kuris įteka į dešinį veninį kampą. 18. Nugaros smegenų pilkosios medžiagos sandara Nervinių ląstelių kūnai, susitelkę nugaros smegenų viduje, sudaro pilkąją medžiagą, substantia grisea. Pilkąją medžiagą apsupa nervinių skaidulų sluoksnis – tai nugaros smegenų baltoji medžiaga, substantia alba. Pilkoji medžiaga išsidėsto 3 atskiromis kolonomis: Columna grisea posterior Columna grisea anterior Columna grisea lateralis Šias kolonas jungia skersai esantis pilkosios medžiagos sluoksnis, vadinamas tarpine medžiaga, substantia intermedia. Nugaros smegenų skerspjūvy pilkoji medžiaga turi šias dalis: Cornu anterius Cornu laterale Cornu posterius Ragai sujungti tarpiniu ruožu (zona intermedia). Jungties centre yra skylutė – nugaros smegenų centrinis kanalas, canalis centralis. Pilkosios medž. neuronus galima suskirstyti funkciškai: • Elektroniniai neuronai. Šių neuronų skaidulos išeina per priekines šakutes. Neuronai susitelkę priekiniuose raguose, čia yra motoriniai neuronai, valdo skersaruožių raumenų f-ją. • Šoniniai ragai sudaryti iš simpatinių neuronų. Apačioje yra parasimpatiniai. • Juntamieji neuronai (sensoriniai) Šie neuronai sudaro užpakalinius ragus ir dalį tarpinės zonos. • Įterptiniai neuronai (asociaciniai) interneuronai. • Difuziškai išplitę, sujungia juntamuosius ir motorinius neuronus. Tam tikros funkcinės struktūros nervinės ląstelės susitelkusios į tam tikrus telkinius vad. nucleus- branduolys. Užpakaliniai ragai sudaryti iš juntamųjų branduolių, priekiniai- motorinių. Branduolių skaičius nevienodas įvairiose pilkosios medžiagos vietose. Visą pilkąją medž. galima padalyti į mažesnes atkarpas – segmentus. Segmentas – tai pilkosios medž. atkarpa iš kurios išeina pora priekinių šaknelių ir įeina pora užpakalinių. Pilkąją medž. galima padalyti į 31- 32 segmentus: 1.Kakliniai C1-C8 2.Krūtininiai Th1- Th12 3.Juomeniniai L1- L5 4. Kryžmeniniai S1-S5 5. Uodeginiai Co1-Co2 Užpakaliniai ragai: 1) užpakalinio rago viršūnėje yra drebutinė medž. Ši medžiaga laikoma skausmo vartais 2) užpakalinio rago kūną užima savasis branduolys – nucleus proprius. Į jį ateina užpakalinės skaidulos. Formuoja laidą, kuriuo ateina į galvos smegenis. Krūtininis branduolys, nucleus thoracicus, sudaro užpakalinio rago pagrindą. Priekiniai ragai stambiausi kaklinio ir juosmeninio sustorėjimo srityse: 1) yra medialinis ir lateralinis branduoliai. Lateralinio branduolio neuronai inervuoja galūnių raumenis, medialinio – liemens raumenis. Šoniniai ragai sudaryti iš autonominių branduolių. C8-Th1-12 –L1-3 yra simpatinis branduolys- šoninis tarpinis branduolys(nucleus intermediolateralis). Kryžmeninių segmentų branduoliuose sutelktos parasimpatinės f-jos. Reksedas pasiūlė kitaip: Reksedo plokštelė, jos susietos su tam tikros f –jos vykdymu.Plokštelės prasideda nuo užpakalinės medžiagos viršūnės. I-II-III-IV-V-VI – sensorinės f-jos plokštelės V-VII tarpinės medž. Priekiniame rage VIII-XI motorinės Apie centrinę angą yra X plokštelė Odos segmentai vadinami dermatomomis. 19. Nugaros smegenų baltosios medžiagos sandara Nugaros smegenų baltąją medžiagą sudaro nervinės skaidulos. Baltąją medž., orientuojantis į užpakalinę vagą, plyšį ir nedideles vagas, galima suskirstyti į 3 dalis – pluoštus: • Funiculus anterior – priekinis, esantis tarp priekinio plyšio, priekinių šaknelių išėjimo vietos. • Funiculus lateralis – šoninis • Funiculus posterior – yra tarp užpakalinės vidurio vagos ir šaknelių Daugiausia baltosios medž. yra kaklo segmente. Baltoji medž. sudaryta iš 3 rūšių skaidulų. Nedidelis baltosios medž. plonas sluoksnis prigludęs prie pat pilkosios medž. sudarytas iš skaidulų, kurios yra įterptinių neuronų skaidulos. Sudaro pluoštelius fasciculus. Jie sujungia segmentus, neišeina. Didesnę dalį sudaro laidai. Tai nervinių skaidulų pluoštai, kuriais plinta panašios f-jos signalai. Tie laidai, kurie sudaryti iš skaidulų iš užpakalinio regos nervo, vadinami kylančiaisiais (įcentriniais, aferentiniais). Tos skaidulos, kuriomis impulsai ateina iš galvos į nugaros smegenų pilkąją medž.- nusileidžiantieji (išcentriniai). Pluoštas apibūdinamas pagal laidus: 1) užpakalinis pluoštas sudarytas iš kylančiųjų laidų (fasciculus gracilis et cuneatus). Suardžius šiuos pluoštelius sutrinka gilusis jutimas. 2) Šoniniai pluoštai sudaryti iš kylančių ir nusileidžiančių laidų. Kylantys: tractus spinotalamicus labai svarbus laidas, nes per jį bendro jutimo signalai plinta į gumburą, o iš jo į žievę. Šiuo laidu plinta temperatūriniai, skausmo, vibracijos pojūčiai. Eina priešinga puse. Sutrikus kairėj pusėj, neveiks dešinėje. Kiti laidai kyla į smegenėles: tractus spinocerebellaris anterior et posterior. Šoniniais pluoštais nusileidžiantys laidai: tractus corticospinalis lateralis labai svarbus, jungia žievę su periferija. Perduoda signalą valingam judesiui atlikti. Tractus rubrospinalis sujungia ekstrapiramidinės sistemos struktūras. 3) Priekinis pluoštas daugumoj iš nusileidžiančių laidų: tractus corticospinalis anterior, tr. tectospinalis, tr. vestibulospinalis. Laidų suardymas gali sukelti papildomą sutrikimą. 21. Nugaros smegenų segmentų apibūdinimas, jų sudėtinės dalys, skeletotopija ir segmentinės inervacijos principai. Nugaros smegenų išorėje matomos 2 vagos. Priekinė gilesnė, vadinama plyšiu. Užpakalinė seklesnė. Vagos padalina nugaros smegenis į simetriškas dalis. Gerai matomi įeinantys ir išeinantys komponentai. Išilgai priekinių lateralinių vagų iš nugaros smegenų išeina priekinės šaknelės, radices anterior. Jos yra motorinės. Per priekines šakutes į odą ateina nervinės skaidulos. Išilgai užpakalinių lateralinių vagų į nugaros smegenis įeina užpakalinės šaknelės, radices posterior. Per šių šaknelių skaidulas plinta nerviniai signalai iš nervinių galūnių. Jos juntamosios, sensorinės. Užpakalinės skaidulos prasideda iš nervinių ląstelių vadinamų pseudounipoliniais neuronais. Ląstelės sudaro nervinį mazgą- ganglion spinale. Periferinės atšakos išplinta į organus. Priekinės ir užpakalinės šaknelės susijungia ties tarpslanksteliniu kraštu ir sudaro nugarinį nervą, nervus spinalis. Nugaros nervai išeina per tarpslankstelinias angas. Žemiau 2 juosmens slankstelio yra arklio uodega. Viduje nugaros smegenų yra pilkoji medž., ją supa baltoji medž. Pilkąją medž. sudaro nervinių ląstelių kūnų telkinys. Nugaros smegenų pilkosios medž. dalis, iš kurios išeina po pora priekinių ir įeina pora užpakalinių šaknelių, kiekvienoje pusėje sudarančių po vieną nugarinį nervą, vadinama nugaros smegenų segmentu. Segmentų skaičius atitinka tarpslankstelinių angų skaičių. Priklausomai nuo to, pro kurias tarpslankstelinias angas išeina nugariniai nervai, segmentai skirstomi į 8 kaklinius (C1-C8), 12 krūtininių (Th1-Th12), 5 juosmeninius (L1-L5), 5 kryžminius (S1-S5) ir 1-3 uodeginius (Co1-Co3) segmentus. Kiekvienas segmentas atitinkamo slankstelio aukštyje yra tik embrione pirmoje nėštumo pusėje. Šaknelės eina stačiu kampu į tarpslankstelines angas. Antroje nėštumo pusėje ir iš dalies kūdikiui gimus stuburas į ilgį auga sparčiau negu nugaros smegenys, todėl slanksteliai palaipsniui nutolsta į apačią nuo bendravardžių nugaros smegenų segmentų ir kartu nusitempia nugaros smegenų šakneles. Kaklinių segmentų šaknelės iš nugaros smegenų išeina beveik stačiu kampu ir eina tiesiai į tarpslankstelines angas, krūtininių segmentų šaknelės palaipsniui ilgėja, jų kryptis vis labiau įstrižėja. Juosmeninių ir ypač kryžmeninių bei uodeginių segmentų šaknelės įgauna beveik vertikalią kryptį ir, prieš pasiekdamos atitinkamas tarpslankstelines angas, kurį laiką eina stuburo kanalu. Šių segmentų šaknelių kompleksas sudaro arklio uodegą, cauda eguina. 20? 21. Galvos smegenų kamienas (Truncus encephali) Ketvirtas skilvelis ir vandentekis skalauja smeg. kam. iš dorzalinės pusės. Viskas kas vystosi iš dorzalinės pusės sudaro dangtį – smegenėlės ir keturkalnis. Pailgosios smegenys, tiltas ir gal. smegenų kojytės sudaro galvos smegenų kamieną, jis panašus į galvinių nervų ir per juos smeg. kamienas vykdo panašias f-jas kaip nug.smeg. Valdo judėjimą - skersaruožius r., valdo sensorinę f-ją (apsiriboja galvos ertme), valdo kai kurias autonominias f-jas. Smeg. kam. vystymosi eigoje atsirado sudėtingesnių struktūrų – klausos, pusiasvyros ir gyvybiškai svarbūs centrai – kvėpavimo, kraujotakos, sekrecijos, virškinimo, judėjimo f-jų centrai. Galv. smeg. kamienas telpa smegeninės dėžėje – užpakalinėje kaukolės doubėje, smegenėlių padangtė fiksuoja smegenų kamieną kaukolės doubėje. • Galvos smegenų kamieno dalys (du aukštai) Dalis, kurį atkreipta į kaukolės pamatą vadinama – pars basilaris ir tegmentum – galv. smeg. dangtis. Galv. smeg. kamieno pamatas sudarytas daugumoje vien iš baltosios medžiagos. Pamatui priklauso (pailgosiose smeg.) piramidės, (tilte) pamatui priklauso tilto dalis esanti žemiau corpus trapezoiduum, o vidur smeg. pamatui priklauso dalis, esanti ventraliau juodosios medž. Pamatą galvos kamieno sudaro vien nusileidžiantieji laidai, jie sujungia žievę su motor. branduoliais ir smegenėlėmis. Laidai: 1. Tractus corticospinalis (žievę su nug. smeg.) 2. Tractus corticonuclearis (žievę su galv. nervų branduoliai 3. Tractus cortipontinis (žievę su tiltu) Iš tilto savųjų branduolių skaidulos nueina į priešingą pusę, o per vidurines kojytes nueina į smegenėles. Tractus corticospinalis pailg. smegenyse suformuoja piramides. Nutraukus Tractus corticospinalis – centrinis paralyžius. Žievinis branduolių laidas pasibaigia galv. nervų branduoliuose. 22. Galvos smeg. kamieno dangčio pikosios medž. dariniai. Sluoksniai: 1. Pilkosios medž. sluoksnis, esantis dangčio paviršiuje sudarytas iš galvinių nervų branduolių. 2. II – tras sluoksnis sudarytas iš tinklinio darinio branduolių. 3. III – spec. f-jos pilkosios medž. struktūra. Galvinių nervų branduoliai sudaro pilkąją medž., čia patalpinta 10 porų galv. nerv. branduoliai. Yra 3 rūšys: motoriniai, sensoriniai – juntamieji, parasimpatiniai. Vid. smeg. dangtyje yra 2 galv. nervų branduoliai: III n. oculomotorius – turi motor. branduolių ir parasimpatinį – nucleus accessorius IV – n. trohlearis (išeina dorzaliniam paviršiuj, išeidamas kryziuojasi.) Tilto dangtyje yra V, VI, VII galv. nervų b-liai. V n. trigemenus . Turi juntamuosius b-lius. – skaidulos ateina iš trišakio nervo mazgo ir 1 motor. brand. – skaidulos įnervuoja kramtomąjį r. Ateina skausmo jutimas. • nucleus principalis • nucleus mesencephalius VI n. abducens. Įnervuoja šoninį akies raum. VII n. facialis. Mūsų išraiška nuo jo priklauso, reguliuoja mimikos raumenų f-jas. Turi vieną motor. brand., vieną junt. brand. – nucleus solitarius (tęsiasi per tiltą, per pailg. smeg.) Jame baig. juntamosios skaid. VII, IX, X nervo, visceralinis organų jutiminis brand. (plaučių, širdies, žarnų ... ). parasimpatinis brand. – n. solivatorius superior valdo visų burnos liakų f-jas. VIII n. vestibulocohlearis, jo branduoliai juntamieji ir guli rombinės duobės šoninuose kraštuose IX n. glossopharyngeus turi 3 branduolius, visi tilto dangtyje: motor, junt. ir parasimpat. – n. salivatorius inferior valdo paausio liakos f-ją. X n. vagus – branduoliai tilto dangtyje: 1 motor. – nucleus ambiguus; 1 parasimpat. branduolys - nucleus dorsalis n. vagii (dalyvauja vidaus organų f-jose). XI n. accessorius dalis skaidulų prasideda iš nugaros smeg. priekinių ragų. XII n. hypoglosus įnervuoja liežuvio raumenį. Tinklinio darinio branduoliai (formatio reticularis) 1) Ištįsę išilgai smeg. kam. dangčio – neporiniai, ties vidurio, vad. siūlės branduoliai. 2) Medialinės grupės brand. 3) Šoninės kolonos brand. (dangčio later. pakraštyje) Jie sintezuoja įvairias neurochemines medž. (mediatorius) ▪ Siūlės brand. sintezuoja serotoniną ir formuoja laidus, kurie plačiai išplinta (leidžiasi į nug. smeg. drebutinę medž.) ▪ Later. branduoliai sintezuoja noradrenaliną, seratoniną, dopaminą. Jiems priskiriami ir melsvosios dėmės branduoliai. Iš šio židinio laidai plačiai išplinta į galvos smeg. Jie stimulioja motor. f-jas. ▪ Medial. branduoliai laikomi motor. f-jos centrai Later. branduoliai laikomi šios grupės sensoriniu centru. Dalyvauja kvėp. centrų ir kitų centrų sudaryme. Specifinės saveikos sandaros komponentai Pailg. smegenų paviršių sudaro alyvos branduolys, o neur. skadulos nueina į smegenėles, skaid. vad. vijoklinėmis, tai motor. junt. f-jos struktūra. Grakštusis ir pleištinis b-liai – sensorinės f-jos. Tilte – trapec. kūno b-liai, viršutiniai alyvos later. kilpos b-liai. Visi susiję su klausos f-ją. Vidur. smeg. juodosios medž. neuronai turi pigmento, o patys sintezuoja dopaniną, svarbus judėjimo f-jai, raudonasis brand. įeina į motor. sist. sudėtį. Substantia grisia centralis – yra branduolių, kurie sintezuoja narkotines medž., kurie laidais nunešami į siūlinius b-lius. – atlieka nuskausminimo f-ją. 23. Smegenų kamieno dangčio baltosios medž. dariniai Smeg. kam. dagčio balt. medžiagą sudaro kylantieji laidai (iš odos receptorių, vidaus org. enteroreceptorių ...) Labai svarbi yra lemniscus medialis kilpa, siusidaro pailg.smeg. Ją sudaro kyl. laidai, grakščiojo ir pleištinio pluoštelių pavidale ir pasibaigia bendrav. brand. Nuo jų prasideda antrųjų neur. sk-los, kurios pailg. smeg. persikryžuoja ir eina iki gumburo ir šį dalis vad. tractus bulbothlamicus, čia dar prisijungia tr. spinothalamicus, ir čia dar taip pat įsilieja trišakio nervo sk-los. Tai bendrojo jutimo kilpa, ji tęsiaisi iki gumburo later. b-lių ventralinės grupės. somatosensorinės sist. laidas. Tilto dangčio ir pamato riboje yra skersai einančių skaidulų pluoštas, kuris sudaro trapecinį kūną, ir iš čia susidaro lateralinė kilpa ir klausos laidai pasibaigia apatinių kalnelių b-liuose. Tilto dangtyje yra ir asociacinių laidų, kurie sujungia tilto b-lius fasciclus longitudinalis medialis. Dangtyje ir pailg. smeg., ir tilte yra laidų, jungiančių galvos smegenų kamieną su smegenėlėm. 24. Gumburinių sm. vidinės sandaros ypatumai ir jų nerv. ryšiai. Gumburas (Thalamus) Gumburas – stambus pilkosios medž. telkinys, balta medž. gaubia gumburą iš išorės. Ji sudaro pertvaras ir gumburo pilkąją medž. dalina į tris dalis. Pilk. medž. sudaryta iš didelio kiekio br-lių. Skiriami priekinės grupės, medialinės grupės, lateralinės gr-ės ir centromedialiniai arba vidiniai b-liai. Šie b-liai yra skirtingos f-jos ir per laidus, įeinančius ir išeinančius, funkcionuoja su kitom smeg. dalim. Priek. grupės b-liai įeina į sudėtį limbinės sistemos ir jie laidais ( efer. ir afer.) sujungti su limbinę skiltimi ir su pagumburiu – speniniais kūnais. Pakenkus juos gali sutrinkti emocijos. Medial. grup. b-liai kartu funkcionuoja su ževies motorinėmis sritimis ir su pusrutulių pamato mazgais. Vidiniai b-liai funkcionuoja su pusrutuliu pamato b-liais, įeina į sudėtį ekstrapiramid. sistemos, taip pat ateinančiais laid. sujungti su smegenėlėm ir tinklinių darinių. Later. grupės b-liai – sensorinės f-jos. Į ventralinius b-lius ateina lateralinė, med. kilpa. Jie sujungti su sensoriniais centrais, žievės motor. centrais. Lat. grup. b-liai – svarbūs pažieviniai bendro jutimo centrai. Pažieviniam regos centrams priklauso: 1) Pulvinar 2) Šoniniai keliniai kūnai Į šiuos b-lius ateina sk-los iš regos laido, ir iš čia eina sk-los į žiev. regos centrą. Įš šoninio kelinio kūno sk-los dar nueina į vyzdį. Medialinis kelinis kūnas sudarytas iš b-lių, į kuriuos ateina klausos laido sk-los, o iš jo sk-los eina į žievės klausos centrą. Antguburis (Epithalamus) Pagr. jo dalis – kankorėžinė liauka (epifizė). Pagumburis laidais yra sujungtas su epifize. Pagumburis Anatominės dalys: 1) Regos nervų kryžmė 2) Tuber cinereum – pilkasis gūbrys 3) Hipofizė 4) Speniniai kūnai 5) Pagumburinė sritis Pagumburis yra neuroendokriminis reg. centras, nes per jį valdomos visų kt. endok. liakų f-jos. Pagumburis turi baltos ir pilkos medž. – sudaryta iš b-lių. (Priekinės gr. b-liai – virš kryžmės; centrinės dalies b-liai - gūbryje.; užpakalinės gr. b-liai speninių kunų srity). Vieni neuronai yra tipiškos nerv. ląst., o kiti yra nerv. sekrecinės ląst. Ir sintezuoja medž., kurios nukreipiamos į pasmeg. liauką. Vienos medž. transportuojamos į neurohipofizę oksoplazminio transporto keliu. Taip medž. kaupiasi neurohipofizio ląstelėse ir iš čia esant reikalui išsiskiria į kraujotaką. Kiti neuronai taip pat pasižymi sekrecine f-ja, jos patenka į arterioles hipofizės priek. daly. Čia suskyla į kapiliarų tinklą. Pagumburyje yra receptoriai. Jie analizuoja cukraus koncentraciją kraujyje ir aktyvuoja alkio centrą. Yra termoreguliaciojos centras, įtakoja ir autonominės n. s. veiklą: fasciculus longitudinalis dorsalis – per limbinę s-mą ir pagumburis keičia autonominės n. s. veiklą. 25. Pogumburio sudėtinės dalys, jo vidinės sandaros ypatumai ir nerviniai ryšiai. Pogumburis vystosi iš tarpinių smegenų pūslelės ventralinės sienos. Jam priklauso šios anatominės dalys: pilkasis gūbrys, tuber cinereum, kurį sud. plona pilkosios medžiagos plokštelė (apačioje pilkasis gūbrys susiaurėja ir pereina į piltuvą, infundibulum), pasmegeninė liauka, hypophysis,esanti piltuvo apatiniame gale, regos nervų kryžmė, chiasma opticum, esanti pilkojo gūbrio priekyje ir kurią sud. iš dalies persikryžiavę regos nervai, speniniai kūnai, corpora mamillaria, esantys užpakalyje pilkojo gūbrio. Nuo speninių kūnų tęsiasi atauga, kuri suaugusi su hipofize. Priekinė hipofizės dalis vystosi iš pirminės žarnos ryklinės dalies (ne nervinės kilmės liaukos dalis), užpakalinė liaukos dalis yra neurohipofizė. Hipofizė yra tukiškam balne. Pogumburis yra neuroendokrininės reguliacijos centras, nes per jį valdomos belatakių liaukų f-jos. Pogumburis sud. iš dviejų simetrinių dalių. Jos turi ir pilkos, ir baltosios medžiagos. Pilkoji m. sud. iš branduolių įvairios f-jos ir sandaros. Branduoliai skirstomi į priekinius branduolius, esančius virš kryžmės, centrinės dalies branduolius, esančius pilkajame gūbryje, ir užpakalinės grupės branduolius, esančius speninio kūno srityje. Nervinis sekrecinis branduolys sintezuoja biologiškai aktyvias medžiagas, kurios gabenamos į pasmegeninę liauką. Lygiųjų raumenų susitraukimą sukelia oksitocinas ir vazopresinas. Liberinai stimuliuoja adenohipofizės f-ją, o statinai slopina. Kai kurie branduoliai vykdo medžiagų apykaitos reguliacijos f-jas, reguliuoja augimo f-ją, vandens apykaitą. Pogumburyje yra receptoriai, kurie registruoja cukraus koncentraciją kraujyje, aktyvuoja alkio centrą, termoreguliacijos centrą, įtakoja autonominės nervų sist. veiklą (iš pogumburio prasideda laidas, kuris pasibaigia parasimpatiniame branduolyje). 26. Pusrutulio apsiausto išorinės sandaros elementai. . Apsiaustas, pallium, – vingiais ir vagomis išraižytas pusrutulių išorinis paviršius. Jam priklauso žievė, cortex, ir baltoji medžiaga, esanti po žieve. 16-ą nėštumo savaitę atsiranda I-os eilės vagos, dalijančios apsiaustą į skiltis. Antroj nėštumo pusėj atsiranda II-os eilės vagos, dalijančios apsiaustą į vingius, o III-os eilės vagos kiekvieną vingį dalija i mažesnes dalis. Apsiaustas pagal išsivystimo laiką skirstomas: 1)naujasis apsiaustas, neopallium, sudaro visą viršutinį šoninį paviršių, 90% viso apsiausto ploto; 2)senasis apsiaustas, paleopallium, kuriam priskiriama limbinė sritis; 3), seniausia apsiausto dalis, archypallium, tai Amono ragas, hippocampus. Pusrutulių hipokampas – apsiausto dalis, kuri nugrimzta giliai į pusrutulių vidų. Jis reikšmingas tuo, kad dalyvauja trumpalaikės atminties f-joje. Jam priklauso tikrasis hipokampas (Amono ragas), hippocampus proprius (cornu ammonis), ramstis, subiculum, ir dantytasis vingis, gyrus dentatus. Žmogaus abiejų pusrutulių žievės plotas sud. apie 0,22m2 . Pusrutuliai turi tris pav.: viršutinį šoninį, facies superolateralis cerebri, kuris atsisukęs į kaukolės skliautą, medialinį, facies medialis cerebri, kuris atsisukęs į priešingo pusrutulio bendravardį paviršių, ir apatinį smegenų paviršių (pamatinis), facies inferior cerebri, kuris atsisukęs į pamatą. Priešingus pusrutulius skiria išilginis smegenų plyšys, fissura longitudinalis cerebri. Trys pirmos eilės vagos – centrinė, sulcus centralis, šoninė smegenų vaga, sulcus lateralis cerebri, ir momeninė pakaušio vaga, sulcus parietooccipitalis, dalija pusrutulius į keturias skiltis: kaktinę, momeninę, pakaušinę ir smilkininę. Taip pat išsikiriama limbinė skiltis ir sala. Kaktinė dalis, lobus frontalis, yra prieš centrinę vagą. Momeninė skiltis, lobus parietalis, yra į užpakalį nuo centrinės vagos. Pakaušinė skiltis, lobus occipitalis, yra pusrutulių užpakalinio galo visuose paviršiuose. Smilkininė skiltis, lobus temporalis, guli apačioje ir užpakalyje šoninės smegenų vagos. Limbinė skiltis, lobus limbicus, yra pusrutulių vidiniame paviršiuje. Ją sud. juostinis vingis, gyrus cinguli, esantis virš didžiosios smegenų jungties, juostinio vingio sąsmauka, isthmus gyri cinguli, kuri jungia juostinį vingį su hipokampo vingiu, gyrus parahippocampalis. Priekyje jis baigiasi kabliu, uncus. Sala, insula, gali būti matoma praskleidus šoninės vagos kraštus. 27. Apsiausto žievės sandaros ir f-jos ypatumai. Smegenų žievė (cortex)– tai didelis telkinys nervinių ląstelių. Yra daug piramidinių neuronų. Kiekvienas sluoksnis skiriasi skaidulų išsidėstymo tvarka. Žievė yra skirtingos sandaros pagal sluoksnių storumą. Šiuo metu neurologijoje labiausiai priimtina tapo K. Brodmano žievės laukų (citoarchitektorinių laukų) klasifikacija. Skiriami 47 laukai, turintys sandaros skirtumus. Žievė pradėta dalinti į modulius (f-inis vnt.). Modulis – vertikali kolona, einanti per visus sluoksnius, kuriuos skersmuo apsiausto paviršiuje yra 200-300m. Modulis sujungtas laidais su tam tikra receptorių grupe. Į modulį ateina trys aferentinės skaidulos, kuriomis atnešama informacija. Viena skaidula ateina iš gretimo modulio, o kitos dvi iš gumburo, thalamus. Išeina trys eferentinės skaidulos, nueinančios į kitą modulį. Nusileidžiančios pasiekia kamieną ir nugaros smegenis. F-jos ypatumai. Žievėje yra centrai, leidžiantys užčiuopti f-ją. Yra dviejų rūšių centrai: I-os eilės žieviniai centrai (projekcinai) ir somatomotorinis žievinis centras. Žieviniai centrai laidais sujungti su branduoliais (motoriniai, sensoriniai). Sensoriniai, juntamieji centrai: 1)somatosensorinis žiev. centr. yra užpakalinio centrinio vingio srityje, gyrus postcentralis, ir yra bendro jutimo. Čia laidais ateina signalai iš odos receptorių ir judėjimo organų. Šia vieta įvertinam dirgiklius. 2)klausos žievinis centras yra viršutinio smilkininio vingio viduryje, gyrus temporalis superior. 3)pusiausvyros žievinis centras yra priekyje klausos žiev. centro, viršutiniame smilkininiame vingyje. 4)regos centras yra pentininės vagos srityje. Čia ateina signalai iš tinklainės. 5)skonio žiev. centro vieta nėra tiksliai žinoma, bet manoma, kad jis yra saloje, insula. 6)uoslės žiev. centras yra limbinės skilties kablys, uncus. Limbinė skiltis su kai kuriomis kitomis dalimis (gumburu, migdoliniu branduoliu) formuoja mūsų elgsenos nesąmoningos veiklos reakcijas. Hipokampas kaip sudėtinė limbinės sistemos dalis yra svarbi struktūra, nes yra greitos atminties žievinis centras. Somatomotorinis žievinis centras yra labai svarbus motorinės f-jos centras. Jis užima priešcentrinio vingio, gyrus precentralis, ir centrinės vagos, sulcus centralis, viršaus sritis. Iš šio centro prasideda žieviniai nugaros smegenų laidai, tr. corticospinalis anterior et lateralis, kurie sujungia žievę su motoriniais branduoliais, esančiais smegenų kamiene ir nugaros smegenyse. Žieviniai centrai užima labai nedidelę dalį apsiausto. Kitose vietose formuojasi įgytos f-jos (motorinis kalbos, rašymo, rašto ženklų pažinomo ir kt) centrai. Centrinis paralyžius – tai ryšio nutrūkimas tarp žievės ir branduolio. Pvz, suardžius piramides įvyks galūnių centrinis paralyžius. 28. CNS arterinės kraujotakos ypatumai. Nugaros smegenys yra maitinamos 3-jų arterijų. Viena priekinė nugaros sm. a., a. spinalis anterior, ir 2 užpakalinės, aa. spinales posteriores. Jos atsišakoja nuo slankstelinės a., a. vertebralis, priekinė a. eina per priekinį vidurinį plyšį, fissura mediana anterior, o užpakalinė per užpakalinį nugaros sm. paviršių. Aa. eina nuo nugaros sm. pradžios iki conus medularis. Nugaros sm. šakos, rr. spinales, atsišakoja kaklo srityje nuo kylamosios kaklo a., a cervicalis ascendens, krūtinės srityje nuo užpakalinių tarpšonkaulių arterijų, aa. intercostales posteriores, juosmens – iš juosmeninių aa., aa. lumbales, kryžmeninėje – nuo lateralinės kryžmens a., a. sacralis lateralis. Spinalinės šakos per tarpslankstelines angas, foramina intervertabralia, eina link nug. sm. ir suskyla į priekinę ir užpakalinę šaknelines arterijas., kurios anastamozuojasi su priekine ir užpakaline nug. sm. a. (a. spinalis anterior et posterior). Tokiu būdu papildomas šių nug. sm. arterijų baseinas. Tarp ateinančių spinalinių šakų yra daugybė anastomozių ir tokiu būdu ant nug. sm. susid. arterinis žiedas, corona vasorum. Galvos.sm.kraujotaka. Turi pačią geriausią kraujotaką, nes maitinamos iš 2-jų baseinų. Vertebrobaziliarinis baseinas. Jį sud. slankstelinė a. su savo šakomis. A. vertebralis atsišakoja nuo paraktinės a., a. subclavia, per kaklo slankstelių skersinių ataugų angas kyla galvos link, pasiekia didžiąją angą, foramen magnum, pramuša membrana atlantooccipitalis ir patenka į kaukolės užpakalinę duobę. Linkiai saugo smegenis nuo pulsinės bangos jėgos. Atėjusi į duobę eina pagal pailgąsias sm., medulla oblongata, ir čia nuo jos atsišakoja šakos: nug. sm. arterijos., aa. spinales, apatinė užpakalinė smegenėlių a. vienoje ir kt. pusėje (a. cerebelli inferior posterior). Toliau a. vertebralis ties tilto pradžia susijungia į pamatinę a., a. basilaris, kuri eina visu tiltu ir jį maitina. Čia atsišakoja apatinė priekinė smegenėlių a., a. cerebelli inferior anterior, kuri maitina smegenėles. Nuo šios a. atskyla labirintinė a., a. labyrinthi, kuri per porus acusticus internus lydima dviejų nervų patenka į vidinę ausį ir ją maitina. Tilto pabaigoje nuo a. basilaris atsišakoja viršutinė smegenėlių a., a. cerebelli superior, ir maitina smegenėles. Pamatinė a. galiausiai suskyla į užp. smegenų a., a. cerebri posterior,kurios šakos maitina smilkinines, pakaušines sm. dalis. Dažniausiai a. vertebralis pakenkiama kaklinėje dalyje dėl kaklo slankstelių pakitimo. Dažniausiai ties V, VI, VII slanksteliais pasitaiko osteochondrozė. Dažn. Pakitimai vyksta dėl sveikatos nesirūpinimo. Pakitimai iššaukia simpat. sistemos dirginimus, kuri veikia į a. vertebralis spindžio susiaurėjimą. Sutrinka art. kraujot. Nukenčia smegenėlių kraujot. Smegenėlės – koordinacijos centras, todėl ligonis griūva. Taip pat sutrinka klausa, pablogėja regos f-ja. Miego a. baseinas. Vidinė miego a., a. carotis interna, atsišakoja nuo bendrosios miego a. Skiriamos 4 dalys: kaklinė d., uolinė d., kavernozinė d. ir subarachnoidinė d. Kaklinėje d. (iki foramen caroticum) a. neduoda jokių šakų. Šioje išsišakojimo vietoje svarbus yra a. praplatėjimas – sinus caroticus. Šioje vietoje a. turi gana plona vidurinį sluoksnį ir gana storą adventiciją. Ši vieta apipinta juntamosiomis nervinėmis sk., kurios pasibaigia arterijos sienoje receptoriais, vad. baro receptoriais. Jie registruoja kokiu laipsniu išsiplečia a. siena (koks kraujo hidrostatinis sl., kuris patenka į sm). Toliau šie impulsai patenka į pailgąsias sm., kuriose yra kraujotakos centras. Antras svarbus darinys – glomus caroticus. Jis išsidėsto tarp vid. ir iš. a. Jis sud. iš chromafininių ląst., kurios gausiai apipintos art. kapiliarais ir juntamosiomis nervinėmis galūnėmis – receptoriais, vad. chemoreceptoriais. Jie registruoja kiek kraujyje yra O2 ir CO2, kuris teka smegenų link. Impulsai iš receptorių per nervus eina į pailgąsias sm, kraujotakos centro link. Toliau a. eina per foramen caroticum externum, patenka į canalis caroticus ir išlenda per foramen car. int. Šioje daly a. eina horizontaliai, statmenai užlinksta ir nuo jos atsišakoja būgninės miego šakos, rr. caroticotympanici, kurios per canaliculi caroticotympanici patenka į būgninę ertmę. Toliau a. išeina per vid. miego angą, pramuša kiet. sm. dangalo 1lapą ir patenka į sinus cavernosus. Ji praeina ančiu, aplink kurį yra veninis kr., pramuša vidinį lapelį, voratinklinį dangalą (nepraleidžiantį H2O) ir būdama subarachnoidiniame tarpe duoda šakas: akies a., a. ophthalmica, kuri per canalis opticus patenka į akį ir ją maitina; priekinė sm. a., a. cerebri anterior, eina į priekį, po to užlinksta, eina virš corpus calosum ir maitina galvos sm. medialinį pav.; vidurinė sm. a., a. cerebri media, eina šonine sm. vaga, kuriai pasibaigus suskyla į daug šakų, kurios maitina kaktines, temporalines, parietalines skiltis (sutrikus maitinimui sutrinka klausos, rašymo, motorinės f-jos. Ištinka paralyžius). A. dažnai užsikemša ir plyšta. Nuo a. car. int. dar atskyla užpakalinės jungiančiosios šakos, aa. communicantes posteriores, jungiančios a. carotis int. su a. cerebri post. Kai į sm. ateina dviejų baseinų aa., tai šie baseinai per užp. jungiančiąsias aa. yra sujungti į arterinį žiedą, circulus arteriosus. Tai anastomozė arterinių kamienų, sujungtų į žiedą galvos sm. pamate. Priek sm. aa. sujungtos priekine jungiančiąja a. Apie 28% žiedo apskritai nėra, nes trūksta kažkurios jungiančios a. 60% viena iš jungiančiųjų a. labai plona. Likusios dalies žiedas pilnai f-nuoja. Nuo žiedo atsišakoja 2tipai šakų: trumposios šakos(žievinės), kurios maitina galvos sm. žiedą, ir ilgosios(centrinės) šakos, kurios pereina sm. substanciją ir maitina giliąsias sm. struktūras(pvz. pamato mazgai). Galvos sm. kraujotakos ypatumai: 1)maitinamos iš dviejų baseinų. Smegenim atitenka 15% minutinės širdies tūrio; 2)smegenyse yra trumpi ir stori kapiliarai. Kuo trumpesni ir stor., tuo greitesnė sm. apytaka ir greita kraujot. Pilkoji m. turi 2,5karto daugiau kapiliarų negu balt.m. Kapiliarų tankumas yra tiesiog proporcingas sinapsių kiekiui toje vietoje. Kap. tankumas keičiasi amžiaus bėgyje. Gimimo metu kap. tankumas mažesnis nei pas suaugusius. Sm. kapiliarams būdingas hematoencefalinis barjeras(praleidžia ne visas medž. kartu su krauju). Barjeras yra 2jose viet.: 1)tarp kraujot. ir sm; 2)tarp kraujot ir sm. skysčio. Barjerą sud.:1)endotelio ląst, uždengiančios viena kitą, nėra jokių tarpų; 2)pamatinė membrana; 3)pericitų tinklas; 4)glijos elementai, kurie sud. perikapiliarinį apvalkalą. Nepertraukiamo tipo kap. būdingi smegenims. Kai kuriom medž.barjeras neegzistuoja(tai deguonis, anglies dvideginis,vanduo, gliukozė, amino r.). Antroje vietoje yra medž., tirpsančios lipiduose(eteris, chloroformas, alkoholis). Jų patekimas prikl. nuo konc. kraujyje. Visos kt. medž. nebepatenka į sm. Barjero f-ja. Saugo nuo toksinių medž., CNS vidinę terpę (pH)saugo nuo iš. poveikio. Smegenyse yra vietų, kuriose pralaidumas didesn. Tai hypophysis, tuber cinereum, corpus pineale, plexus chorioideus, area postrena. Šiose vietose yra fenestruojančio tipo kapiliarai, kur yra padidėjęs pralaidumas iš kap. į audinius. Osmosinio slėgio dėka mes galim reguliuoti sm. tūrį. 29? 30? 31? 32? 33? 34? 35? 36.Autonominės nervų sistemos sandara Vegetacinė sistema įnervuojavisus vidaus organus. Ji valdo lyg. Raumenų judesius, liaukų sekreciją, visų organų veiklą ir gyvybines funkcijas. Vegetacinė sistema turi centrinę ir periferinę dalis. Centrinėje dalyje skiriami žemesnieji centrai – vegetaciniai branduoliai kur prasideda vegetacinės skaidulos į periferiją ir aukštesnieji centrai. ŽC yra 4 dalys: 1. Mezencefalinė dalis – nucl. Oculomotorius accessorius vid. Smegenyse 2. Stormeninė dalis – nucl. Salivatorius sup. tilte, nucl. Salivatorius inf. et nucl. dorsalis n. vagi pailgosiose smegenyse. 3. Thoraco-lumbalinė dalis – nucl. intermediolateralis, nugaros sm. C8-L3 seg. 4. Sacraline dalis – nucl. intermediolateralis, nugaros sm. S2-S4 seg. AC yra smegenėlėse, pagumbury, limbinėje sistemoje. Vegetacinės n. sistemos periferinę dalį sudaro mazgai, rezginiai ir nervai. Mazgai sudaryti iš vegetacinių neuronų gali būti skirstomi: 1. Ganglia trunci sympatici, paravertebraliniai, I eilės. Sudaro mazgų grandinė pagal stuburo šonus 2. Ganglia intermedia, prevertebraliniai, II eilės. Tarp simpatinio kamieno ir organų. 3. Ganglia terminalia, intramuraliniai, III eilės mazgai, yra greta organų ar pačiuose organuose. I mazgus ateina preganglinės skaidulos iš vegetacinių branduolių ir čia persijungia į postgangtlines skaidulas. Kai kurios skaidulos tranzitu pereina I ir II eilės mazgus ir į postgangl. persijungia tik III eilės mazguose. Todėl iš mazgų išeinačių skaid. Tarpe yra ir preganglinių ir postganglinių skaidulų. Preganglinės skaidulos mazguose suskyla į daug šakų ir pasibaigia ant kelių postgangl. neuronų todėl išeinančių skaidulų daugiau nei ateinančių. Išėjusios skaidulos dažnai sudaro rezginius, kurie kraujagyslių sienomis nueina į aplinkinius organus. Vegetacinės skaidulos į organus dažniausiai ateina su somatiniais nervais, rečiau su savarankiskais vegetaciniais nervais. Vegetacinė sistema skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę. Simpatinė sistema aktyvina tuos procesus kurie reikalingi organizmui patękus į pavojingą situaciją(suaktyvėja širdies darbas, skersaruožių raumenų veikla,slopinamas virškinimas). Prasimpatinė dalis skatina anabolinius procesus(energijos ir maisto medž. kaupimą, sulėtina širdies veiklą). Šios sistemos pasiskirsčiusios ne vienodai. Pvz prakaito liaukose, blužny, antinksčiuose yra tik simpatinės skaidulos, o pvz šlapimo pūslėje vyrauja parasimpatinės sk. Širdies kraujagyslių sistemą, kvėpavimo sistemą įnervuoja abiejų rušių skaidulos. 37.Simpatinės nervų sistemos centrinė ir periferinė dalys. Organų ir audinių simpatinės įnervacijos principai. Centrinė dalis – nucl. intermediolateralis yra nug. Smegenų C8-L3 segmentuose. Skaidulos išeina priekinių šaknelių sudėtyje ir ties priek. Ir užp. Šaknelių susijungimo vieta parasimpatinės skaidulos atskyla sudarydamos r. Communicantes albi. Nueina į ganglia trunci sympatici. Periferinė dalis – Ganglia trunci sympatici sujugti šakomis (rr. Interganglionares) į simpatinį kamieną(truncus sympaticus). Pars cervicalis – Tesiasi nuo kaukolės pamato iki costa I uš a. Carotis. Sudaro 3 mazgai(1-as ties 1 kaklo slanksteliu, 2-as ties 5, 3-as ties 7 ir gali suaugti su 1 krūtinės mazgu(ganglion thoracocervicale)). Į kaklo dalį preganglinės skaidulos ateina iš krūtinės mazgų per rr. Interganglionares. Iš kaklo mazgų išeina postganglinės skaidulos į galvos, kaklo, krūtinės lastos organus. 1. rr. Communicantes grisei - iš visų kaklo segmentų eina į nugaros nervus ir su jais pasiekia įnervuojamas sritis. 2. n. caroticus int. – iš viršutinio kaklo mazgo, sudaro plexus caroticus int. kuris nusitesia jos šakom į maitinamas sritis ir jas įnervuoja. 3. n. caroticus externus – iš viršutinio kaklo mazgo, sudaro plexus caroticus ext. Ir inervuoja visus organus kuriuos maitina šios arterijos baseinas. 4. rr. Laryngopharyngei – nueina į plexus pharyngeus ir į gerklas. 5. n. vertebralis – iš apatinio kaklo mazgo, sudaro plexus vertebralis, inervuoja organus kuriuos maitina ši arterija 6. plexus subclavius – iš apatinio kalo ir virš. krūtinės mazgų, nueina į a. Subclavia baseino organus(į galūnes). 7. nn. Cardiaci cervicales sup, inf, med, - išeina iš atitinkamų kaklo mazgų ir nueina į širdį. Par thoracica – abipus stuburo po krūtinplėve sudaro 10-12 symp. kamieno dalių. 1. rr. Communicantes grisei – išeina iš kiekvieno nugarinio mazgo į nugarini nervą(su juo eina į organus). 2. rr. Communicantes albi – iš nug. Smegenų į simp. kamieno mazgus. 3. nn. Cardiaci thoracici – iš viršutinių mazgų eina į širdį. 4. rr. Pulmonales – sudaro plexus pulmonalis apie bronchus ir ju sienomis nueina į plaučius. 5. rr. Aortici – iš visų mazgų skaidulos sudaro plexus aorticus, jos rakomis nueina į organus. 6. n splanchnicus major – prasideda 6,7,8,9 krūt. mazguose ir ties 9 susijungęs į ą kamiena nueina į plexus celiacus. 7. n.splanchnicus minor – prasideda 9,10,11 mazguose ir susijungęs į bendra kamiena nuein i plexus celiacus. Šių nervų sudėtyje yra post ir pre ganglinių skaidulų bei junt. aferentinių skaidulų, kuriom į CNS eina jutimai iš pilvo org. interoreceptorių. Pras lumbalis - 4-5 mazgai juosmens slankstelių priek. paviršiuje. Iš jų išeina daug šakų į pilvo ertmės veget. rezginius. Plexus celiacus – yra ant truncus celiacus, eina iki diafragmos, jame yra ganglion celiacum. Į jį ateina n. splanchnicus maj. et min. O iš jo kraujagyslių sienom nueina rezginia į aplinkinius organus(blužnį, kepenis, skrandį,inkastus..). Leidžiasi kartu su truncus sympaticus sudaro plexus aorticus abdominalis. Ties bendravardėm arterijos prasideda ir jomis isplinta plexus mesentericus sup. et inf. Ant L4-L5 segmentu susidaro plexus epigastricus sup. Jis ties promontorium suskyla į porinį plexus hypogastricus inferior. Jo šakos maž dubeny sudaro rezginius: plexi rectales medii et inf.,prostaticus, uterovaginalis. Iš jo išeina skaidulos į lyt. organus. 38.Parasimpatinės nervų sistemos centrinė ir periferinė dalys. Organų ir audinių parasimpatinės įnervacijos principai. Centrinė dalis 1. mezencefalinė dalis – nucl.oculomotorius accessorius 2. stormeninė dalis – nucl. salivatorius sup. tilte nucl. salivatorius inf. ir nucl. dorsalis n. vagi pailg. smegenyse. 3. sacralinė dalis – nucl. intermediolateralis (S2-S4) Iš galvinių branduolių skaidulos išeina galv. nervų sudėtyje, sakralinės dalies nugaros nervų sudėtyje. Periferinė dalis 1. ganglia terminalia – greta inerv. organų ar jų viduje. 2. plexus – dažniausiai mišrūs vegetaciniai rezginiai Mezencefalinė dalis – Nucl. oculomotorius accessorius yra vid. smegenyse šalia vandentiekio. Iš jo skaidulos eina n. oculomotorius sudėtyje. Akiduobėje atsiskiria nuo jo ir sudaro r oculomotoria kuri nueina i ganglion ciliare. Į ganglion ciliare dar ateina junt skaidulos iš n. ophtalmicus ir simp. skaidulos iš plexus cavernosus. Jie visi persijungia į postgangl. ir sudaro nn. Ciliares breves ir eina i akies obuolį ir įnervuoja raineles raumenis. Preganglinės skaidulos mielininės o postgangl. bemielinės. Stormeninė dalis – Nucl. salivatorius sup. tilte, romb duobės dugne. Iš jo skaidulos išeina n. intermedius sudėtyje ir prisijungia prie n. facialis. Nuo jo pregangl. Skaidulos atsiskiria n. petrosus maj. ir chorda tympani sudėtyje. N. petrosus maj. skaidulos persijungia gangl. Pterygo palatinum. Kartu su parasimpatinėm skaidulom išeina rr. nasales ir rr. palatini. Jos inervuoja nosies ir gomurio gleivinę. N. zygomatikus šaka įnervuoja ašarų liaukas. Chorda tympani – Eina į gangl. submandibulare. Iš šio mazgo skaidulos inervuoja glandula submandibularis, sublingualis ir kitas smulkias burnos liaukas. Nucl. salivatorius inf. – iš jo prasideda parasimp. skaidulos ir eina kartu su n.glossopharyngeus, paskui su n.tympanicus iki plexus tympanicus. Ir iki pažandinio mazgo. Iš čia postgangl. skaidulos eina i gl parotis ir inervuoja. Nucl. dorsalis n.Vagi - stambiausias parasimp. nervų sistemos branduolys. Jo parasimpatinės skaidulos inervuoja daugumą kaklo, krūtinės lastos organų. Dalis jo skaidulų stemplės sienom(plexus esophagei) nusileidžia ant skarndžio ir sudaro plexus gastricus ant. et post. kurie susisiekia su plexus celiacus ir kraujagyslių sienom išplinta i aplinkinius organus. N. Vagus mazgai yra smulkūs ir yra jo viduje, kur skaidulos palaipsniui persijungia į postganglines. Nucl. intermediolateralis – nn.splanchnici pelvini įsijungia į plexus hypogastricus inf. (ganglia pelvina srityje skaidulos persijungia) 39. Neurofunkcinių sistemų apibūdinimas ir jų rūšys. Aferentinių neurofunkcinių sistemų sandaros bendrieji principai. Neurofunkcinių sistemų apibūdinimas ir jų rūšys. Neurofunkcinės sistemos (NFS), anksčiau vadintos analizatoriais, yra nervinės struktūros ir PNS, ir CNS, kurių dėka signalai plinta iš periferinių organų į smegenis ir atvirkščiai. NFS yra daugianarės: sudarytos iš neuronų grandinės. Orientuotos vertikaliai. Neuronai išskiria mediatorius, kurie skatina arba slopina signalo plitimą. Pagal signalo plitimo skryptį NFS skirstomos į dvi rūšis: a. aferentinės/įcentrinės/etc. Per aferentines NFS (ANFS) signalai įeina į smegenis. b. eferentinės/išcentrinės/efektorinės/... NFS galima išskirti šias dalis: • laidinė dalis (skaidulos PNS, laidai CNS) • centrai (neuronų, kurie geba atpažinti, perduoti, formuoti reakcijas, ataugos eina į branduolius, iš jų informacija į centrus) Vieni centrai – branduoliuose, kiti – požieviniai (kamiene, tarpinėse smegenyse), žieviniai. AFNS sandaros principai. Visos sensorinės sistemos turi tris sisteminius blokus: 1. Receptoriai, kurie transformuoja dirgiklį į nervinį signalą. 2. Laidinė dalis – iš dviejų skyrių: periferinės (juntamosios skaidulos periferiniuose nervuose) ir laidų (signalai plinta smegenų viduje iš vieno centro į kitą) 3. Juntamieji centrai (signalai iš receptorių) Juntamieji centrai dar skirstomi į: ◦ Juntamieji branduoliai (yra ir nugaros smegenyse) ◦ Požieviniai ◦ Žieviniai Receptoriai dalijami į dvi rūšis: • Specifinio jutimo (uoslė, skonis, rega, klausa, pusiausvyra) • Bendro jutimo (plačiai išplitę odoje, judamajame aparate, vidaus organuose) –> somatosensorinė sistema. 40. Somatosensorinės sistemos apibūdinimas. Jos struktūrinės dalys ir laidai. Somatosensorinės sistemos anatominės sandaros ypatumai. Receptoriai: Odoje, paodyje, kūno paviršiuje (didelis kiekis), kurie kontaktuoja su dirgikliais (lietimo, spaudimo, vibracijos, skausmo, temperatūros) – eksteroreceptoriai. Receptoriais odoje baigiasi juntamosios skaidulos, kurios prasideda iš juntamųjų neuronų. Jie yra nugariniuose mazguose (ganglion spinale). Išplinta po visą kūną, o galvos srityje –iš n. trigeminus mazgo neuronų. Odoje yra iki 14 tipų receptorių. Tankumas ploto vienete sąlygoja jautrumo lygį. Pvz, jautriausia yra ragena. Galva jautresnė, nei galūnės, o priekis – už užpakalį. Labai jautrūs yra: antkaulis, pilvaplėvė, krūtinplėvė, tarpvietės organai. Odos receptoriai užtikrina paviršinį jutimą. • Sausgyslėse, raumenyse yra giliojo jutimo receptoriai – proprioreceptoriai. Sausgyslių galuose – sausgysliniai receptoriai. Dėl proprioreceptorių galime įvertinti kūno ar kūno dalies padėtį erdvėje. • Vidaus organuose – interoreceptoriai, kurių impulsai labai svarbūs autonominei nervų sistemai. Laidai: • PNS juntamosios skaidulos sklinda periferiniais nervais. Į odą ateina segmentine tvarka: inervuoja odos dalį, kuri savo kilme gimininga su segmentu. Odos nervinis segmentas – dermatomas. • Į veido odą ateina su n. trigeminus šakomis; • Į vidaus organus iš nugaros smegenų plinta su simpatiniais, o į galvos – su n. vagus. Nugaros smegenų kelias: Signalai iš galūnių, liemens, kaklo į nugaros smegenis ateina per nugarinius nervus, užpakalines jų šakneles. Iš užpakalinių šaknelių plinta laidais. Stereognoziniai (pvz, atpažįstame rakto formą kišenėje) ir proprioreceptoriniai signalai plinta per fasciculus gracilis et cuneatus. Neužsukdamos į užpakalinius ragus, kyla į viršų (funiculus posterior). Pirmųjų neuronų skaidulos baigiasi nucleus gracilis et cuneatus. Iš čia prasideda antrųjų neuronų skaidulos, pereina į prieįingą pusę ir sudaro tractus bulbothalamicus. Dažnai šios persikryžiuojančios skaidulos vadinamos medialine kilpa, lemniscus medialis. Per lemniscus medialis pasiekia gumburo apatinį lateralinį branduolį, pasibaigia ir nueina į žievinį centrą (gyrus postcentralis srityje). Skausmo, temperatūros, mechanoreceptoriniai jutimai: pirmas neuronas yra ganglion spinale. Savajame medulla spinalis branduolyje, drebutinėje medžiagoje pasibaigia (arba užpakalinio rago 3-5 plokštelėj). Čia susidaro tractus spinothalamicus, pereina į priešingą pusę, sudaro funiculus lateralis. Pakyla iki medulla oblongata, įsilieja į lemniscus medialis (taip galiausiai išeina, kad lemniscus medialis praeina visi somatosensoriniai jutimai). Medialinės kilpos skaidulos pasibaigia tinkliniame darinyje, taip receptoriniai signalai jį aktyvuoja. Dalis skaidulų pasibaigia keturkalnyje, thalamus ir pereina į gyrus postcentralis. Iš veido: n. trigeminus sensorinių neuronų skaidulos (iškart į smegenų kamieną): Ganglion trigeminale (n. ophtalmicus, maxillaris, mandibularis), Centrinės atšakos įeina į tiltą, sudaro šaknelę, pasibaigia trijuose branduoliuose: • Skausmo, temperatūros – nucleus tractus spinalis n. trigemini • Mechanoreceptoriniai – nucleus proprius/principalis n. trigemini • Proprioreceptoriai – nucleus tractus mesencephalicus. Iš nucleus tractus mesencephalicus skaidulos nueina į periferiją – kaklo raumenis (vienintelis branduolys, kur iškart persijungia) Iš branduolių skaidulos eina į meialinę kilpą, taigi į priešingą pusę, tada į thalamus, žievę (gyrus postcentralis apačioje). ? – kas maitina?? Somatosensorinė sistema – giliojo ir paviršinio signalų atpažinimui, taip pat iš vidaus organų: 1. Vidaus organų receptoriai formuojasi iš nugarinių mazgų neuronų (simpatiniais nervų keliais). Nugaros smegenyse – tractus spinothalamicus. 2. vidaus organuose esantys bulbarinės kilmės receptoriai nueina tiesiai į smegenų kamieną: nucleus tractus solitarius. Neuronai formuoja gyvybiškai svarbius centrus. Žievėje nėra centro signalams iš vidaus organų, juos juntame tik tokiu atveju, kai juntame skausmą. 41. Eferentiniu neurofunkciniu sistemu apibudinimas, ju sandara, bendrieji principai ir laidai Ji signal. iš centrų išplinta į perifer.org.ir sukelia pokyčius. ENFS 2 dalys: Somatomotorinė sist.(piramidinė, ekstrapiramidinė) Autonominė(simpatinė, parasimpatinė,intramuralinė) Motoneuronų aksonai pasiekia segm.raumenyse susidaro sinapsė.moton.keletą kartų skyla skilimų kompleksas vadinasi motoriniu vienetu. Motn.pagal įn dk.skirstomos į α ir φmotoneur.α turi daug mielino,φ- plonesni.α įnerv.skersar.raum. Valdoma aukščiau esanciu centrų.motor.pažievinis centras yra gyrus precentr.leidžiasi į g.sm kamieną ir sudaro piramidinė sist.laidus. sk kurios jungia žiev. Su nug.sm.vadinasi tr.carticospinalis, susikryžiavus susidaro tr.carticosp.lateralis, o tos sk. Kurios nesikryžiuoja sudaro tr.carticosp.anterior.Žievinių neuronų sk. Kuris sujung.žievę su galv br- tr.carticonuclea. per šį laidą ž. valdo mot f-jas. Į smegenėles ateina 2 laidai tr.spinocerebelari anter.et post.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!