Hidrotechninė sistema

Įvadas ir trumpi metodiniai nurodymai Jūros upėje projektuojama hidrotechninė sistema, kurią sudaro šie pagrindiniai elementai (žr. 1 pav.): a) žemių užtvanka (1) su betonine slenkstine (praktinio profilio) vandens pertekliaus pralaida (2) vandens lygiui upėje pakelti ir tvenkiniui (3) sudaryti; b) derivacinis kanalas (4) tiekti vandeniui iš tvenkinio į hidroelektrinę. Šio kanalo pradžioje (prie tvenkinio) projektuojamas debito šliuzas reguliatorius (5) imamo vandens debitui reguliuoti, o kanalo gale - patvenkimo šliuzas reguliatorius (6) reikiamam vandens lygiui derivaciniame kanale palaikyti; c) praplovimo kanalas (7) vandens pertekliui ir susikaupusioms nuosėdoms iš derivacinio kanalo pašalinti. Praplovimo kanalo dugno nuolydžiui sumažinti projektuojamas vienapakopis kanalo slenkstis (8). 1 pav. Hidrotechninės sistemos schema Šių hidrotechninės sistemos elementų hidraulinius skaičiavimus reikia atlikti pagal tolesnius nurodymus. Skaičiavimams reikalingi topografiniai duomenys yra tokie: • derivacinio kanalo (4) ilgis iki šliuzo reguliatoriaus (6) - 5000 metrų; • atstumas nuo vandens ėmimo šliuzo-reguliatoriaus (5) iki hidrogeologinio profilio A-B yra 3000 metrų; • praplovimo kanalo ilgis - 500 metrų. • Kiti duomenys nurodyti kiekvieno skyriaus užduotyje. Skaičiavimai ir paaiškinimai atliekami standartinio A4 formato popieriaus lapuose tušinuku arba kompiuteriu. Brėžiniai ir schemos braižomi milimetriniame popieriuje pieštuku arba kompiuteriu. Brėžiniai ir lentelės numeruojami ir privalo turėti pavadinimus. Formulės tekste centruojamos, išskiriamos jos viršuje ir apačioje praleidžiant po 1 eilutę, numeruojamos ir paaiškinami jose panaudoti žymėjimai. Skaičiavimų rezultatai užrašomi deramu tikslumu, būtinai nurodant kiekvieno rezultato dimensiją. Prie skaičiavimuose naudotų formulių, koeficientų ir kitokių iš literatūros imtų duomenų turi būti nurodytas atitinkamas literatūros šaltinis, laužtiniuose skliausteliuose įrašant literatūros sąrašo numerį ir knygos puslapį, pvz., [2, 15p]. Skaičiavimuose reikia naudoti tarptautinę (SI) vienetų sistemą. Užbaigtą eilinį kursinio darbo skyrių studentas duoda dėstytojui patikrinti, o užbaigęs visus šešis, įsega juos į atitinkamos formos aplanką ir užduotyje nurodytu terminu atiduoda dėstytojui. 1. DERIVACINIS KANALAS (DK) 1. Apskaičiuoti normaliuosius tėkmės gylius h0 derivaciniame kanale (1 pav. 4)., tekant juo vidutiniam (), maksimaliam () ir minimaliam () vandens debitui. Patikrinti kanalo patvarumą išplovimui, tekant maksimaliam debitui , ir jo uždumblinimo galimybę, tekant minimaliam debitui 2. Sudaryti vandens laisvojo paviršiaus kreivę derivaciniame kanale, kuri jame susidarys po to, kai tekant vidutiniam debitui , bus uždaryti patvenkimo šliuzo reguliatoriaus (1 pav., 6) uždoriai. Laikyti, kad nuleidus uždorius tėkmės gylis h magistraliniame griovyje (ties uždoriais) padidės k kartų, lyginant su normaliuoju gyliu h0vid (h=kh0vid). Duomenys: 1) vidutinis DK debitas = 16 m3/s; 2) maksimalus DK debitas = 20 m3/s; 3) minimalus DK debitas = 7.8 m3/s; 4) DK dugno nuolydis I = 0,00039; 5) DK dugno plotis b = 11 m; 6) vyraujantis gruntas - priemolis; 7) nešmenų dalelių dydis d50 = 0,05 mm; 8) DK šlaito koeficientas m= 2,0; 9) DK šiurkštumo koeficientas n = 0,025; 10) tėkmės gylio DK padidėjimas, uždarius šliuzo reguliatoriaus (6) uždorius k = 1,32 kartų. Čia ir toliau N – studijų knygelės numerio paskutinis skaitmuo. 2. JŪROS UPĖ Apskaičiuoti ir nubraižyti vandens laisvojo paviršiaus kreivę Jūros upės 1 ir 2 pjūviuose, tekant per užtvankos (1) slenkstį (2) skaičiuojamam upės debitui Q po to, kai upės 3-3 pjūvyje bus pastatyta slenkstinė užtvanka, prie kurios bus normalaus patvenkto vandens lygio (NPL) altitudė ZNPL (žr.1 pav.) Skaičiuojamojo upės ruožo, suskirstyto 1-1, 2-2 ir 3-3 pjūviais į vienodo tipo tarpinius ruožus schema parodyta 1 pav., vandens laisvojo paviršiaus altitudės, tekant įvairaus dydžio debitams iki pastatant užtvanką, taip pat tarpinių ruožų ilgiai nurodyti 1 lentelėje. Duomenys: 1) skaičiuojamasis upės debitas Q = 180 m3/s; 2) NPL altitudė ties užtvanka ZNPL = 26,8 m. 1 lentelė. Jūros upės hidrometriniai duomennys Ruožų ilgiai l1=2800 m l2=1500 m Pjūviai 1 2 3 Upės dugno aukščiai Zud, m 21,50 21,00 20,50 Debitai m3/s Vandens gylis h1 m Vandens gylis h2 m Vandens gylis h3 m 500 8,95 8.50 6,50 420 7,42 7,05 5,52 380 7,07 6,72 5,22 340 6,63 6,27 4,85 320 6,11 5,75 4,48 260 5,60 5,24 4,10 220 5,08 4,71 3,72 180 4,59 4,21 3,35 3. VANDENS ĖMIMO ŠLIUZAS REGULIATORIUS 1. Nustatyti vandens ėmimo šliuzo reguliatoriaus angos plotį bš.r. , esant iškeltiems jo uždoriams ir praleidžiant į derivacinį kanalą maksimalų debitą Q. Vandens lygį upės pjūvyje 1-1, tekant upe skaičiuojamam debitui Q imti iš 2 skyriaus. Laikyti, kad vandens lygis derivaciniame kanale (žemiau šliuzo reguliatoriaus) yra dydžiu z žemesnis negu upės 1-1 pjūvyje (žr. 2 pav.). 2. Nustatyti, kiek reikia pakelti šliuzo reguliatoriaus uždorį, kad pratekėtų debitai Q ir Q. Duomenys: 1) z = 0,11 m. 4. SLENKSTINĖS UŽTVANKOS SLENKSTIS 1. Nustatyti užtvankos slenksčio keteros altitudę Zket, tekant skaičiuojamam upės debitui Q ir laikant, kad slenksčio anga viena, jos plotis ba, o tėkmės plotis prieš slenkstį Bup. Normalaus patvenkto vandens lygio altitudę ZNPL imti iš 2 skyriaus, o ramtų formą pasirinkti savo nuožiūra (3pav). 2. Nustatyti pavasario potvynio vandens lygį tvenkinyje (ties užtvanka) ZPPL, tekant maksimaliam upės debitui Q ir laikant, kad užtvankos slenksčio profiliuojantis slėgio aukštis Hpr = Hsk (čia Hsk - slėgio aukštis, tekant per slenkstį Q). Duomenys: 1) užtvankos slenksčio tipas: bevakuuminis, Krygerio-Oficerovo “A” profilis; 2) Bup = 42 m; 3) ba = (25+Н) m; 4) Q = 500 m3/s; 5) vidutinė upės vagos dugno prie užtvankos altitudė ZD = ZDA = 17,0 m. 2 pav. Šliuzo-reguliatoriaus schema 3 pav. Užtvankos slenksčio profilio schema 5. PRAPLOVIMO KANALO (PK) SLENKSTIS Kanalo slenkstis vienapakopis, stačiakampio profilio, su vertikalia sienele (4 pav.). PK profilis trapecinis, jo geometriniai ir hidrauliniai parametrai tokie patys kaip ir derivacinio kanalo (žr. 1 sk.). 4 pav. Praplovimo kanalo slenksčio schema Reikia apskaičiuoti: 1. Praplovimo kanalo slenksčio aukštį P. 2. PK slenksčio angos plotį bs, užtikrinant tolyginį vandens tekėjimą aukštutiniame bjefe, kai PK teka didelis debitas Q. 3. Bjefų jungimosi pobūdį ir, esant reikalui, vandens ramintuvo parametrus (gylį ir ilgį). Pastaba: projektuojant vandens raminimui sienutę, reikia patikrinti, ar žemiau jos nesusidaro atstumtas hidraulinis šuolis. Duomenys: 1) PK dugno nuolydis toks pat, kaip DK; 2) upės vandens debitas 180 m3/s; 3) vandens ramintuvas – šulinys (nes N- lyginis skaičius). 6. FILTRACIJA Sudaryti gruntinio vandens laisvojo paviršiaus kreivę ir apskaičiuoti lyginamąjį filtracijos debitą qf hidrogeologiniame pjūvyje AB, parodytame 5 paveiksle, jei žinoma, kad: a) vandens lygis derivaciniame kanale ZA skaičiuojamas tekant juo maksimaliam debitui (žr. 1 pav.); b) vandens lygis upėje ZB randamas iš 1 lentelės (jis lygus vandens paviršiaus aukščiui 3 upės pjūvyje, kai upe teka skaičiuojamasis debitas Q=180 m3/s ); c) vandeniui laidaus grunto sluoksnio storis upės kairiajame krante hc, o prie DK - ha ; d) vandeniui laidaus grunto sluoksnio filtracijos koeficientas k; e) atstumas nuo magistralinio griovio iki upės L. 5 pav. Hidrogeologinio profilio schema Duomenys: 1) hc= 4,4 m; 2) ha = 5,4 m; 3) k = 2 m/p; 4) L = 2300 m; 5) atstumas nuo šliuzo-reguliatoriaus iki hidrogeologinio profilio (taško A) lygus 500 m (1 pav). ___________________________________________________________________________ Užduotį paruošė Hidrotechnikos katedros doc. A.Šikšnys. Užduotis apsvarstyta ir patvirtinta Hidrotechnikos katedros posėdyje 2002 m. gruodžio mėn. 13 d., protokolo Nr. 275. 1 DERIVACINIS KANALAS 1.1 Normalių gylių skaičiavimas Normalus gylis yra toks gylis, kuriam esant tekėjimas yra tolyginis. Normalių gylių skaičiavimui naudojame Šezi formulę: čia: Q – debitas, m3/s; C - Šezi koeficientas, m0.5/s;  - tėkmės skerspjūvio plotas, m2; R - hidraulinis spindulys, m; I - hidraulinis nuolydis. Šezi koeficientas skaičiuojamas pagal sutrumpintą Pavlovskio formulę: čia: n – griovio šiurkštumo koeficientas. y = 1.3 kai R>1.0m, y = 1.5 kai R1.0m. Projektuojamas trapecinio profilio griovys, kurio schema parodyta (1.1 pav.) m=ctg 1.1 pav. Griovio profilio schema Trapecinio profilio griovio skersplotis skaičiuojamas taip:  = (b+mh)h, čia: b – griovio dugno plotis, m; m – šlaito koeficientas, kuris lygus šlaito horizontalios ir vertikalios projekcijų santykiui; h – gylis, m. Šlapias perimetras: x = b+2h Hidraulinis spindulys: R = , Kai tekėjimas tolyginis hidraulinis nuolydis (I) yra lygus griovio dugno nuolydžiui (i). Šezi formulė taikoma nusistovėjusiam tolyginiam turbulentiniam tekėjimui, hidraulinių pasipriešinimų srityje. Normaliems gyliams nustatyti sudaroma debitų kreivė, kurios skaičiavimai yra 1.2 lentelėje. 1.1 Duomenų lentelė. Griovio dugno plotis b, m 11 Griovio šlaito koeficientas m, 2.0 Šiurkštumo koeficientas n, 0,025 Griovio dugno nuolydis i, 0,00039 Vyraujantis gruntas priemolis Nešamų dalelių dydis, mm 0,05 1.2Lentelė. Debitų kreivės skaičiavimai. Eilės h,   R C Q, Nr. m m2 m m m0.5/s m3/s 1 0.4 4.72 12.79 0.37 31.49 1.78 2 0.8 10.08 14.58 0.69 36.61 6.06 3 1.2 16.08 16.37 0.98 39.83 12.54 4 1.6 22.72 18.16 1.25 42.21 21.19 5 2 30 19.94 1.50 44.12 32.06 6 2.4 37.92 21.73 1.74 45.72 45.22 7 2.6 42.12 22.63 1.86 46.43 52.70 Pagal gautus rezultatus sudaroma debitų kreivė. Iš grafiko gauname: kai Qmin= 7.80 m3/s , tai hmin= 0.93m kai Qvid= 16,0 m3/s , tai hvid= 1,45m kai Qmax= 20.0 m3/s , tai hmax= 1.58m 1.2 Leistinų vandens tekėjimo greičių griovyje patikrinimas Maksimalūs vandens tėkmės greičiai griovyje neturi viršyti leistinų greičių (Vmaxleist.), kad nebūtų išplaunami griovio dugnas ir šlaitai. Didžiausias greitis griovyje skaičiuojamas pagal maksimalų debitą ir maksimalų gylį, wmax=(b+m*h0max)*h0max, (1.10) wmax=(11+2.0*1.58)*1.58=22.37m2. Vmax=20.0/22.37= 0,89m/s. Maksimalus leistinas greitis griovyje parenkamas iš lentelės [1,163 p.], Vmaxleist=1.0 m/s. Išvada. Kaip matyti , sąlyga (1.1) yra tenkinama, leistini greičiai yra didesni už maksimalius tėkmės greičius griovyje, todėl griovio šlaitų tvirtinti nereikės Minimalus leistinas greitis griovyje turi būti didesnis nei 0,6m/s. kad neaugtų augmenija.didesnis nei0,4m/s,kad nesikauptu smėlis ir didesnis, nei 0.2m/s, kad nesėstų dumblas. wmin=(b+m*h0min)*h0min, (1.13) wmin=(11+2.0*0.93)* 0.93=11,96m2 Minimalūs greičiai griovyje bus tada, kai tekės minimalus debitas, Vmin=7.8/11.96=0,65m/s. Išvada. Kadangi minimalus leistinas greitis yra didesnis už minimalų greitį, todėl griovio nereikės valyti nuo augmenijos. 1.3 Lyginamosios pjūvio energijos grafikas ir kritinio gylio nustatymas Kritiškasis gylis (hkr) yra nustatomas dviem būdais: 1) pagal lyginamosios pjūvio energijos grafiką. 2) analitiškai; 1) Patvankos kreivės tipui nustatyti reikalingas kritinis gylis (hkr), kurį nustatysime iš lyginamosios pjūvio energijos grafiko. Lyginamosios pjūvio energijos skaičiavimai atliekami 1.3 lentelėje. 1.3 Lentelė. Lyginamosios pjūvio energijos skaičiavimai Qvid=11,0 h, m , m2 V, m/s v2/2g, m e=h+v2/2g, m 0,2 2.28 7.02 2,76 2,96 0,4 4.72 3.39 0,64 1.04 0,5 6.00 2,67 0,40 0,90 0,6 7.32 2.19 0.27 0,87 0,8 10.08 1.59 0,14 0,84 1.0 13.0 1.23 0.08 1.08 Iš skaičiavimų braižome grafiką 1.3 pav. Išvada. Iš grafiko randame, kad hk=0,80m. 1.4 Patvankos kreivės DK skaičiavimai Pagal griovio normalųjį gylį ir kritiškąjį gylį matyti, kad tekėjimas kanale ramus, tekėjimo kryptimi gyliai didėja, todėl patvankos kreivė bus aI tipo. 1.4 pav. Patvankos kreivės skaičiavimų schema Prie šliuzo reguliatoriaus patvenkus vandens lygį MG, gylis padidės čia nuo hovid iki h5=khovid. Tam, kad nesigautų begalinis patvankos kreivės ilgis, patvankos kreivės pradžioje gylis bus h1= hovid+0.02=1.45+0.02=1.47 m; h5=1.32*1,45=1.91m. Parenkame papildomi 3 tarpiniai tolygiai didėjantys dydžiai:, Kiekvieno skaičiuojamojo ruožo ilgį apskaičiuojame Bachmetevo būdu. Bachmetevo lygtis: (1.20) čia: l – tarpinio ruožo ilgis, m; - santykinis ilgis, m; () – funkcijos reikšmė priklausanti nuo  ir x; j – kinetinės energijos kitimo išilgai tėkmės parametras. (1.21) Skaičiavimo pavyzdys pateiktas [1,192-193psl.]. Duomenys surašomi į 1.4 lentelę. 1.4 lentelė. Duomenys patvankos kreivei sudaryti. Ruo žo. Nr. h,m h2 ,m , m2 B, m X,m R,m C,m0.5/s K m3/s j x η φ (η) L   1.914                   1.32 0.187   I   1.857 27.32 18.43 19.30 1.42 42.38 1377.81 0.075 3.65     450.508   1.8                   1.24 0.233   II   1.745 25.29 17.98 18.80 1.34 42.02 1232.16 0.074 3.65     560.966   1.69                   1.17 0.314   III   1.635 23.33 17.54 18.31 1.27 41.65 1096.83 0.073 3.65     730.267   1.58                   1.09 0.444   IV   1.525 21.43 17.10 17.82 1.20 41.25 969.09 0.071 3.65     1673.41   1.47                   1.01 0.847                             3415.15 2 Jūros upė 2.1 Laisvojo vandens paviršiaus aukščių Jūros upėje skaičiavimas Vandens lygiai upės 1 ir 2 pjūviuose skaičiuojami pagal prof. Rachmanovo metodą, panaudojant vagos pasipriešinimo modulį: ( 2,1 ) čia: F – vagos pasipriešinimo modulis; ΔZ – vandes lygių skirtumas, skaičiuojamas ruožo pradžioje ir gale, m; Q – debitas, m3/s. Vidutinis skaičiuojamas mažas vandens lygis: Zvl= ( 2,2 ) čia: Z1 ir Z2 – vandens lygiai pirmame ir antrame ruožo pjūvyje. Šiuo metodu sudaromas F = f(Zvl) grafikas, skaičiavimai atliekami 2.1 ir 2.2 lentelėse Vagos pasipriešinimo moduliai pirmame ruože 2.1 lentelė Q Zvl1 Zvl2 Žvl Z F 500 30,45 29,5 29,98 0,95 3,8 420 28,92 28,05 28,49 0,87 4,93 380 28,57 27,72 28,15 0,85 5,89 340 28,13 27,27 27,7 0,86 7,44 320 27,61 26,75 27,18 0,86 8,4 260 27,1 26,24 26,67 0,86 12,72 220 26,58 25,71 26,15 0,87 17,98 180 26,09 25,21 25,65 0,88 27,16 Vagos pasipriešinimo moduliai antrame ruože 2.2 lentelė Q Zvl2 Zvl3 Žvl Z F 500 29,5 27 28,25 2,5 10,00 420 28,05 26,02 27,04 2,03 11,51 380 27,72 25,72 26,72 2 13,85 340 27,27 25,35 26,31 1,92 16,61 320 26,75 24,98 25,87 1,77 17,29 260 26,24 24,6 25,42 1,64 24,26 220 25,71 24,22 24,97 1,49 30,79 180 25,21 23,85 24,53 1,36 41,98 Skaičiavimai kiekvienam ruožui atliekami priartėjimo keliu. Pradedant skaičiuoti nuo antrojo ruožo, kurio gale yra žinomas normalus patvenkto vandens lygis ZNPL=26,80 m. 1. Spėjame, kad vandens lygių skirtumas antrame ruože ΔZ*=0.40 m; 2. Spėjamoji vandens lygio altitudė 2 pjūvyje Z2*=ZNPL+ΔZ*=26,80+0,40= 27,20m; (2.3) 3. Vidutinis vandens lygis skaičiuojamajame ruože 4. Iš grafiko (II -ojo ruožo) pavaizduoto 2.1 pav., pagal Z*VID randame vagos pasipriešinimo modulį F* F*=12,4*10-6; 5. Skaičiuojamasis vandens lygių skirtumas ΔZ=F*Qsk=12,4*10-6 *1802=0, 402m; (2.5) 6. Jeigu ΔZ=ΔZ* ± 0.02. Kadangi ΔZ nuo ΔZ* skiriasi 0.002 m, skaičiavimus baigiame. Tai Z2=ZNPL+ΔZ=26,8+0,40=27.20m. Skaičiuojant I ruožą vietoje ZNPL rašome Z2. Z2=27.20 m; 1. ΔZ*=0,27 m; 2. Spėjamoji vandens lygio altitudė 1 pjūvyje Z1*=Z2+ΔZ*=27.20+0,27= 27.47m; 3. Vidutinis vandens lygis skaičiuojamajame ruože 4. Iš grafiko (I -ojo ruožo) pavaizduoto 2.1 pav., pagal Z*VID randame vagos pasipriešinimo modulį F*=8.40*10-6; 5. Skaičiuojamasis vandens lygių skirtumas ΔZ=F*Qsk=8.40*10-6 *1802=0,272 m; 6. Jeigu ΔZ=ΔZ*±0.02 m; Kadangi ΔZ nuo ΔZ*, skiriasi mažiau kaip 0,02 skaičiavimus baigiame. Tai Z1=Z2+ΔZ=27.20+0,27=27,47m. 3. Vandens ėmimo šliuzas reguliatorius Šliuzo reguliatoriaus paskirtis – reguliuoti vandens debitą į magistralinį griovį. Šliuzas reguliatorius skaičiuojamas kaip platus slenkstis. 3.1 Slenksčio pločio ir ilgio skaičiavimai 3.1 pav. Hidraulinių skaičiavimų schema 1. Prieslenkstis, 2. slenkstis, 3. užslenkstis, 4. magistralinis griovys, 5. išėma pagrindiniam uždoriui, 6. išėma remontiniam uždoriui. Šliuzas reguliatorius (ŠR) skaičiuojamas kaip platus slenkstis. Jo keteros aukštis: Zket = Z1 - Z - homax, čia: Z1 – vandens lygis tvenkinyje 1 pjūvyje (2 skyriuje), Z – slūgis nurodytas užduotyje, homax – max gylis griovyje. Zket = 27.47 - 0.11– 1.58= 25.78m, Slėgio aukštis prieš ŠR: H = Z1 - Zket, H = 27.47–25.78= 1.69m, ŠR ilgis parenkamas konstruktyviai, numatant kelią ŠR ilgis (5–10)H Primu ŠR ilgis: L = 12,00m. ŠR angos plotis skaičiuojamas pagal universalią slenksčio formulę: Q = msbpHo1,5, čia: Q – vandens debitas, m3/s; ms – plataus slenksčio debito koeficientas, įvertinantis šoninės tekmės suspaudimą, [1, 222 p. 9.10 lentelė]; b – slenksčio angos plotis, šiuo atveju lygus ieškomam angos pločiui bŠR. p – patvenkimo koeficientas, [2, 17 p.]; Ho – hidraulinis slėgio aukštis, šiuo atveju lygus H. Iš (3.3) formulės randame: Plataus slenksčio patvenkimo sąlyga yra tokia: hp> nHo; (3.5) čia: hp – patvenkimo gylis, šiuo atveju lygus homax; n – koeficientas nustatomas iš [1, 224 grafiko], n0.82; 1.58>0.82*1.69=1.39; Kadangi sąlyga tenkinama tai slenkstis patvenktas. 3.2 Šliuzo reguliatoriaus pakėlimo aukštis praleidžiant vidutinį debitą Qvid Uždorio pakėlimo aukščio skaičiavimas Qvid praleisti. 3.2 pav. Hidraulinių skaičiavimų schema Angos skaičiavimo metodika priklauso nuo to, kaip jungiasi bjefai, t. y. ištekėjimas po uždoriu ar apsemtas. Jeigu hs”>hovid – hidraulinis šuolis atstumtas, ištekėjimas laisvas. Jeigu hs”  hovid – hidraulinis šuolis prispaustas, ištekėjimas laisvas. Jeigu hs”

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!