Henriko Radausko "Kornelija"

Henrikas Radauskas – XX amžiaus Lietuvos poetas. Antrasis Pasaulinis karas privertė H.Radauską pasitraukti iš Tėvynės, tačiau esminių kūrybos bruožų gyvenimas svetimoje šalyje nepakeitė: eilėse liko daug estetizmo, meninių simbolių, teatro įvaizdžių. Eilėraščiams būdinga ironija, tačiau jie pilni šviesos ir skaidrumo, pasigerėjimo gamta. Šis grožio, žavėjimosi aplinka aspektas itin jaučiamas eilėraštyje „Kornelija“.
Tas vardas – Kornelija – eilėraštyje paminimas kiekviename posme, kiekvienąsyk sustiprinant įspūdį: Kornelija žiauru, bjauri, graži. Poetas jos veržlumo įvaizdį sukuria jau pirmajame posme: „Į savo raudonus kaip lapė plaukus / Įsisegusi žalią, mirgančią žvaigždę.“ Vadinasi, Kornelija ryški, ji pavadinama ragana. Autorius kol kas neatskleidžia, kas toji Kornelija, tai po truputį pradeda aiškėti paskutinėje pirmos strofos eiutėje: „Jojo ant žaibo ties drebančia jūra.“ Atskleidžiama, kad Kornelija nėra žemiška ar paprasta būtybė.
Nepaprastumo įspūdis sustiprėja antrajame posme: „Ir, paėmusi rykštę, bjauri Kornelija / Pradeda plakti jūrai per veidą,“ – Kornelija tarytum įsakinėja jūrai, priverčia ją šėlti. Jūrai naudojamas eržilo įvaizdis: „Kriokia ir žvengdamas šoka į viršų“. Dabar jau aišku, kad Konelija – tai audra, ji labai sugyvinta, žmogiška.
Žmogiškos savybės stiprinamos ir kitame posme – trečioji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!