Henriko Radausko eilėraščių analizė

Nagrinėjame eilėraštį “Žodis” iš rinkinio “Žiemos daina”. Eiliuotas kūrinys parašytas ne Lietuvoje, o Čikagoje. Iš eilėraščio konteksto suprantame, kad poetas kalba apie gimtąją kalbą, jos žodžio ir knygos vertę.
Pirmoje posmo eilutėje suprantame, kad žodis yra griaunamas, naikinamas. Mums tai parodo šie žodžiai: “Jie kirviu sukapojo žodį…” Kirvis simbolizuoja karą, griovimą, sunaikinimą. Todėl matome, kad didelės galios ir pasipriešinimo žodis neturi. Antroje eilutėje matome, kad žodis užrakintas “vario raktu”, tai reiškia, kad erdvė yra uždara, nes raktas turi duris, o durys turi uždarą patalpą. Trečioje eilutėje erdvė nesikeičia. “O jis mūro akmenį skrodė” Suprantame, kad kalbama apie žodžio galią, nemirtingumą, nenorą pasiduoti. Paskutinė posmo eilutė leidžia suprasti, kad žodis stengiasi išlikti ir yra ryžtingai nusiteikęs.
Antrame posme erdvė pasikeičia. Tai galime suprasti iš žodžių: ” …puolė javai…”, “…nutilo paukščiai…”, “Jis aidėjo…” Matome, kad ervė atvira. Įžvelgiame, kad poetas kuria kaimo paveikslą: “Prieš jį puolė javai ant kelių ir nutilo paukščiai kada jis aidėjo aklų trobelių…” Iš šių eilučių suprantame, kad žodis yra gerbiamas ir mylimas kaimo žmonių.
Paskutiniame posme pasikeičia metų laikas. Šaltą žiemą pakeičia pavasaris. Matome nuotaikos kaitą, džiaugsmą, gamtos pagyvėjimą, pavasario dvelksmą. “Saulė pramušė plutą švino,…” Tai, rodo, kad saukė stipresnė už šviną, tai lyg palyginimas su žiema, su žodžio išsilaisvinimu iš šaltos, niūrios žemės.
Elėraštis „Ruduo“, kaip ir kiti Radausko eilėraščiai, neatspindi rašytojo išgyvenimų, todėl jie įgauna visuotinumo prasmę. Didelis dėmesys skiriamas spalvų kaitai, personifikacijai, palyginimams.
Šiame H. Radausko eilėraštyje aprašomas rudens vaizdas. Kad skaitytojas tai lengviau įsivaizduotų, rudens apibūdinimui naudojamos spalvos: raudona, geltona, pilka. Eilėraštyje yra nemažai palyginimų „lapai kaip iš vaško“, „ir rėkia debesis į žmogų panašus“. Šiame eilėraštyje Radauskas rašo ne tik apie gamtos, bet ir apie kultūros dalykus.
Eilėraštyje, lyrinis subjektas, pasislėpęs už rudens vaizdo, stebi, kas vyksta aplinkui. Pirmoji spalva, kurią jis pamato, yra raudona – „raudonos uogos“. Spalva – niekad neišnykstančios gamtos dalis, o gretimoje eilutėje minimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!