Henriko Radausko eilėraščio „Liūdesys“ interpretacija

Henrikas Radauskas – vienas ryškiausių XXa. lietuvių poetų, artimas neoromantizmo atstovams, atsiskleidęs kaip modernistas, kurio kūryba atsiremia į estetinį grožį, kultūrą, meną. Taip pat lyrikoje dažniausiai poetas nepalieka vietos savo jausmų ar asmeninio gyvenimo atspindžiams, todėl vienas iš Henriko Radausko kūrybos bruožų ir yra lyrinio „aš“ atsisakymas. Šią figūrą eilėraščiuose pakeičia pasakotojas, tarsi iš šalies, stebintis pasakojamą istoriją, kurioje veikėjais tampa ne tik įprasti, bet ir nematerealūs daiktai, pavyzdžiui, eilėraštyje „Liūdesys“ (iš rinkinio „Fontanas“) pagrindiniais veikėjais tampa sapnas, naktis, kometa ir net pats liūdesys.
Kaip paveiksle kažkokio Rembrandto.
Poetas žaidžia spalvomis ir formomis: gelsva („pageltęs lempos lavonas“) ir pilka („debesio fonas“) – blankios spalvos, kurios, kaip minėjau, pasitelkiamos nuotaikai kurti, o kranto ir dangaus atvaizdai yra neatsiejami nuo begalybės, amžinybės. Žodžiai „Meta ant kranto / Mano sielą“ - artimi lavonų, nereikalingų daiktų ar silpnų gyvūnų išmetimui į krantą iš jūros – tai parodo lyrinio „aš“ bejėgiškumą, pasidavimą aplinkos įtakai. Paskutinėje strofos eilutėje palyginimu sukonkretinamas ne tik visas pasakojamas vaizdas, bet kartu ir įvardžiu „kažkoks“ autorius tarsi pasako savo neigiamą nuomonę apie danų dailininko Rembrandto kūrybą.
Ir sukausto man plaukus ir burną,
Kaip vidunaktis gęstantį laužą,
Kaip žiedai sidabrinį Saturną.
Šioje strofoje liūdesys tapatinamas su vidurnakčiu, naktimi, tamsa, o nepasidavimas jam – su ugnimi. Toks kontrastas yra dviejų jėgų, (jausmų, nuotaikų) veikiančių lyrinio subjekto dvasią ir psichologinę bei fizinę būsenas, priešpriešos atvaizdas. Iš žodžių „sukausto burną“, galima suvokti, jog liūdesys toks stiprus, jog lyrinis subjektas net nebegali kalbėti, o naudodamas esamojo laiko dalyvį „gęstantį“, autorius tarsi atskleidžia nelygų minėtų jėgų santykį: gęstantis laužas yra užgožiamas nakties. Šį santykį dar geriau atskleidžia ir lyrinį subjektą apimančio liūdesio stiprumą įrodo paskutinėje antrosios strogfos eilutėje esantis palyginimas: „Kaip žiedai sidabrinį Saturną.“ Palyginimas turi ir kitą funkciją: jis pakeičia erdvę ir nukelia veiksmą į kosmosą.
Būtent...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!