Henrikas Radauskas - Pirmasis ledas

„PIRMAS LEDAS” Estetinis vaizdas, pasakiškas, nerealus pasaulis, kuriame gali įvykti bet kas – tai, kas būdinga modernisto H.Radausko poezijai, panašiai į pasakojimą, turintį veiksmo pradžią, vystymąsi, kulminaciją ir atomazgą. Kaip tik todėl poeto kūryboje neatsispindi asmeninis gyvenimas ar tėvynės ilgesys (kitaip nei poetų S.Nėries ar B.Brazdžionio, gyvenusių toli nuo Lietuvos, kūryboje), nors pokario metais H.Radauskas emigravo į JAV. Viso to atsisakoma ir kaip pagrindinis poezijos tiklas iškeliama grožio samprata, estetinis išgyvenimas, gyvenimo akimirkos vertinimas, jos branginimas. Kaip tik toks ir yra eilėraštis „Pirmas ledas”. Šiuo eilėraščiu H.Radauskas leidžia skaitytojui pajusti gamtos grožį, galią ir svarbą. Šis eilėraštis – tarsi dinamiškas estetiškas paveikslas, susidedantis iš trijų dalių: rudens pabaiga ir žiemos atėjimas, jos įsigalėjimas, poveikis aplinkai. Manau, jog klasikinė seilėraščio struktūra ir modernus poetinis pasakojimas suteikia paveikslo vaizdui tobulumą. Šiame spalvingame pasakojime realybė neegzistuoja, dominuoja ryškios spalvos (raudona, mėlyna, žydra, balta, sidabrinė), poetinė tikrovė paremta fantazija: „išbarstytos briliantų eilės”, „pabalino beržyno tinklą”. Šiame stebuklingame vaizde pagrindinė veikėja yra žiema, tačiau sniegas, tolio mėlynės, upė, tyla – taip pat vekėjai, atsirandantys dėl žiemos įtakos, jos atėjimo, tad, nors ir retai minimi lietuvių poezijoje, H.Radausko eilėraštyje šie veikėjai užfiksuoja neįkainojamą gamtos grožį, akimirką ir jos svarbumą. Žiema – veikėja, į gamtą ateinanti tarsi galingoji moira, vaizduojama pirmojoje strofoje. Nors nėra aprašomas konkretus vaizdas ir kalbama abstrakčiai, žiema šioje strofoje galinga, stipri, neįveikiama. Rudens pabaigos ir žiemos pradžios veiksmas kuriamas personifikuojant šiuos metų laikus: „Pirmutiniais sidabro peiliais <...> ruduo pasipjovė”. Veiksmas dinamiškas, tarsi koks sambrūzdis, trunkantis neilgai, vos akimirką. Taip žiemai priskiriamas žudikės vaidmuo, kuri naikina gyvąją gamtą, augmeniją (tai suteikia modernumo, netradiciškumo). Nors pirmojoje strofoje žiema vaizduojama kaip žudikė, tačiau ji branginama ir vertinama kaip grožio skleidėja. Žiemos didybę, tobulumą ir grožį atskleidžia šios metaforos: sidabras ir briliantai. Tai papuošalai, keliantys džiaugsmą žmonėms, tačiau šiuos papuošalus gali turėti ne kiekvienas, o tik turtingas žmogus, tik jis gali įpirkti juos; šiuo atveju kaip palyginimas pateikiamas sultonas: „Išbarstytos briliantų eilės/Lyg sultono naujai sugulovei” (rytų kontekstas; turkų kultūra; sultonai buvo turtingi žmonės, galintys turėti neribotą skaičių žmonų). Šis egzotiškas terminas suteikia strofai triukšmingumo ir spalvingumo, joje dominuoja ryškios (ugninės) saplvos. Bet sultono įvaizdį būtų galima interpretuoti dvejopai. Man atrodo, kad sultonas, tai priešprieša tam, ką iš tiesų nori pasakyti H.Radauskas. Kaip jau minėjau, materialius dalykus gali tureti ne kiekvienas, o tik turtingesnis žmogus, tačiau ir gamtą, jos grožį vertinti taip pat sugeba ne kiekvienas, o turtingas žmogus, turtingas savo vidumi ir gebėjimu vertinti ir suprasti aplinką. Tad manau, kad ši strofa parodo kaip H.Radauskas vertina ir brangina gamtą. Antrojoje strofoje pasakojamas žiemos įsigalėjimas gamtoje, poveikis aplinkai. Kaip ir pirmajame posme lyrinis subjektas išlieka stebėtojas, nupasakojantis aplinką. Šiame posme dominuojantis vaizdas – tobulas, stebuklingas peizažas, jį sudaro tik tam tikra erdvė: dalis dangaus, beržynas, upė, šiame estetiškame „paveiksle” vyraujančios spalvos šaltos, ledinės. Nors posme vaizduojama daug veikėjų (tolio mėlynė, upė, tyla), tačiau pagrindinė išlieka žiema, nes tik jos atėjimas paskatina veikti kitus. Žiemos poveikis išreiškiamas sinekdocha „pabalino beržyno tinklą” ir personifikacija „spindi upės akys ledinės”. Personifikacija pagrindžia mintį, jog H.Radausko poetiniame pasaulyje gali vykti bet kas, netgi upė gali turėti akis. Manau, kad personifikacijų gausa priverčia skaitytoją visą dėmesį skirti eilėraščio paveikslo peizažui, jo grožiui: „Tarp dangaus ir tolio mėlynės”. Jei pirmajame posme nuotaika buvo nerami, o aplinka triukšminga, tai šiame posme, priešingai, nuotaika rami ir vyrauja mirtina tyla, judesio nėra: „Ir tyla vidudieniu tinka”. Tuo tarsi norima pakviesti skaitytoją pažvelgti ne tik į gamtos grožį, didybę, bet ir įsiklausyti i jos kalbą, paslaptingumą, trapumą, susikaupti ir ugdyti savy estetinį jausmą. Trečiojoje strofoje pasirodantis lyrinis subjektas nutraukia vyravusią mirtiną tylą, tačiau ir nesukelia triukšmo. Šiame posme aprašomas lyrinio „aš” santykis su aplinka, jo požiūris. Jis žavisi aplinka, ją brangina, tausoja, nesistengia paliesti: „Nepasilenkiu ir nepakeliu/Briliantų nuo plono stiklo”, nors vaizduojamasis pasaulis šalia. Judesio (pasirodžiusio lyrinio subjekto) vaidmuo suabstraktina peizažą, tobulas, spalvingas vaizdas pradingsta, kalbama tarsi su nusivylimu, tačiau vaizduojamoji aplinka švytinti, žėrinti. Šitokį įspūdį sukuria gamtos grožio hiperbolizavimas: „Nematys vagių nei auksakalių/ Šitos brangakmenių kasyklos”. Šiuos žodžius tarsi su skausmu ištaria lyrinis subjektas. Žodžiuose juntama ne tik nusiminimo, bet ir džiaugsmo išraiška. Nusiminimas dėl žmonių tuštybės ir sumaterialėjimo, noro turėti grynąjį, o ne dvasinį pelną, dėl žmonių nesugebėjimo vertinti tai, kas svarbiausia – gamtą. Tačiau H.Radausko eilėraščio žmogus dėl tos pačios priežasties ir džiaugiasi, juk jei niekas nesistengs pamatyti to grožio, kurį duoda gamta, suprasti jį, tai ir nekils mintis griauti ar trikdyti gamtos pusiausvyros, nes tai neteikia jokios materialios naudos. Taip norima pabrėžti gamtos neįkainojamumą, bei svarbą. H.Radauskas savo kūryba nieko neauklėja, nieko nemoko. Rašytojas kuria dėl pačios kūrybos. Derindamas detales, judesį ir formas kuria estetišką, įspūdingą, tobulą paveikslą, kuriame pagrindinė veikėja dažniausiai tampa gamta. Manau, jog moderniu eilėraščiu „Pirmas ledas”, jame vyraujančiais dinamiškais, spalvingais, gyvybe alsuojančiais vaizdais ir visa ko hiperbolizavimu H.Radauskas ugdo estetinį išgyvenimą, aukština akimirkos grožį, gamtą ir meilę jai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!