Henrikas Radauskas - asmenybė ir kūryba

Vienas didžiausių XX a. lietuvių poetų, vertėjų, grynojo meno kūrėjų, augęs ir brendęs Lietuvoje, kūrybos viršūnių pasiekęs išeivijoje.
• Gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje, Lenkijoje kartu su savo broliu Brunu Radausku. Augo Gikonių kaime, Rozalimo valsčiuje, Panevėžio apskrityje.
• Pirmąjį pasaulinį karą praleido Rusijoje, Sibire ir ten lankė pradinę mokyklą.
• 1921 m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Jau studijų metais pradėjo rašyti poeziją.
• 1929 m. baigęs seminariją, vienerius metus mokytojavo Kazokiškio pradinėje mokykloje.
• Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių, vokiečių, rusų kalbas ir literatūras.
• 1936 m. buvo Klaipėdos radiofono pranešėjas lietuvių ir vokiečių kalbomis.
• 1937-1941 m. dirbo Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijoje redaktoriumi.
• 1944 m. išvyko į Berlyną, Vokietiją.
• 1949 m. atvyko į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje, nuo 1959 m. Vašingtone dirbo Kongreso bibliotekoje.
• Nepaisant visko visą savo gyvenimą kūrė.
• Mirė 1970 m. rugpjūčio 27 d. Vašingtone.
Vera ir Henrikas Radauskai Vašingtono parke. 1961 metų birželis
Asmenybė
• Radauskas buvo gana uždaras, nemėgęs viešumos, dažnai netaktiškas, o kartais ir piktokai prasiverždavęs žmogus, atvirai bendravęs tik su nedideliu būreliu rinktinių draugų.
• Vengė bendrauti su jam ne įdomiais žmonėmis, nenorėjo studijuoti tų dalykų kurio jo netraukė, nors ir buvo būtini diplomui gauti.
• Buvo stropus, pareigingas.
• Jis nėjo lažybų, nelošė, išgerdavo tik retom progom ir saikingai.
• Aistringai žavėjosi impresionistų tapyba, baroko muzika, sekė teatrą, modernųjį kinų meną.
• Ką uždirbdavo nešvaistydavo – pirko menines knygas, kinų vazas bei lėkštes, prieinamus paveikslus ir daugybę plokštelių, kurių mėgo vakarais klausytis.
Asmenybė
• Alfonsas Nyka – Niliūnas Radauską apibūdino kaip „menų alkoholiką“, pripažinusį tik vieną domėjimosi vertą gyvenimo sritį – meno kūrybą.
• Labai nemėgo meno nesurantančių žmonių.
• Jis buvo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų moderniosios literatūros žinovas. (Ypač mėgo P. Verleną, S. Malarmė, P. Valerį, nemėgo Gėtės).
• Mėgstama pramoga, per darbo pertraukas su Nyka – Niliūnu vaikštinėjant po Vašingtono parką, buvo diskutuoti, gramatikos, žodyno, klausimais arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!