Henrikas Radauskas (1910 - 1970, modernistas, egzodas)

Henrikas Radauskas (1910 - 1970, modernistas, egzodas) Kūrybos temos  Kūryba, kūrėjas (jo misija)  Gamtos grožis (kaip įkvėpimas kūrybai)  Priešprieša neoromantizmui  Meilė  Atsiribojimas nuo realybės (aš nestatau namų...)  Pasakiškos tikrovės kūrimas  Mirtis (vėlyvojoje kūryboje) Kūrybos tema Henriko Radausko poezijoje XXa. viduryje (katastrofų laikotarpiu) dauguma egzodo kūrėjų rašė tėvynės meilės, ilgesio, pasiaukojimo jai temomis. Henrikas Radauskas, lietuvių modernizmo atstovas, priešingai nei dauguma, sugebėjo tarp kūrybos ir gyvenimo išlaikyti „estetinę distanciją“ (t.y. poeto kūryboje neatsispindėjo tuo metu pasaulyje vykę įvykiai). Kūryba, poeto manymu, privalo turėti estetinę vertę, o ne auklėti ar skatinti dirbti tautos labui. Eilėraštyje „Dainos gimimas“ rašoma: „Aš nevedu tautos,/ aš sėdžiu po šakom akacijos baltos.“ Pasakymas, kad kūrėjas „neveda tautos“ parodo, jog jis nesiekia būti tautos vedliu, keliančiu tautines idėjas ir raginantis jomis vadovautis. Lyrinis subjektas pasirenka tiesiog laisvai kurti: sėdėjimas po baltos akacijos šakomis įprasmina kūrybinę veiklą. Neįprastas požiūris į kūrybą (ji neturi mokyti, diegti tam tikro supratimo apie tautiškumą) atskleidžiamas ne tik eilėraštyje „Dainos gimimas“, bet ir daugelyje kitų Henriko Radausko kūrinių. Pavyzdžiui, eilėraščio „Kaštanas pradeda žydėti“ pirmoji eilutė („Velniop nueina aukštas menas“) taip pat parodo ne tik lyrinio subjekto, bet ir paties autoriaus požiūrį į kūrybą. Henrikas Radauskas teigė, kad poezija turinti būti „lengva“, neįpareigojanti ir kurti „pasakišką“ pasaulį. Tačiau tokiam pasauliui atsirasti trukdo realybė, kuria poetas dažnai nusivilia. Tam, kad kūrybai būtų atlaisvintas kelias, tikrovė turi būti panaikinta, „nužudyta“. Apie tai rašoma eilėraštyje „Mūza“: „..ji pro langą išmeta vaikus ir pelargoniją, ir kanarėlę.“ Ji (mūza) sunaikina realų pasaulį, kad kūrėjas galėtų sukurti kitą – pasakiškąjį („Paduoda vyrui stilių ir lentelę/ ir ima neskubėdamas diktuoti.“). Taigi Henriko Radausko poezijoje atskleidžiamas požiūris į kūrybą yra kitoks nei įprasta daugeliui egzodo kūrėjų: poezija privalo turėti ne didaktinę, o estetinę vertę, o tam, kad galėtų būti kuriamas pasakiškas šios poezijos pasaulis, tikrovė turi būti sunaikinta. Priešprieša neoromantizmui H. Radausko poezijoje Poetas Henrikas Radauskas buvo modernizmo atstovas, protestavęs prieš neoromantišką kūrybą. Jo kūryboje gausu meninių, kultūrinių įvaizdžių: graikų ir romėnų dievybių (Panas, Apolonas, Jupiteris, Flora, Orfėjas, Prozerpina, Kentauras, Chimera), literatūros kūrinių personažų (Tristanas ir Izolda, Otelas ir Dezdemona), kompozitorių (Bachas, Vivaldis, Skarlatis), dailininkų (Vermejeris, Elgrekas, Dega, Deni), pasakų veikėjų (princų, karalių), egzotiškų terminų ir svetimų kalbų žodžių (vivace, salto, mortale), scenografijos elementų („Tirštoj Itališkoj dangaus mėlynėj/du medžiai rieda tartum rutuliai"), bet kitaip nei neoromantikų kūryboje, neaptiksime tautinių ir biblinių motyvų, lietuviško peizažo. H.Radausko kūryboje pabrėžiama nuostata, kad poezija neturi spręsti politinio gyvenimo problemų, kad ji netarnauja kokiems nors aktualiems visuomeninio gyvenimo tikslams. Kai kada net apsimetama, kad tam nėra kompetencijų: „Aš nieko nežinau, aš nieko neturiu“. Be to, beveik nėra ir lyrinio subjekto vidinių išgyvenimų ir aiškiai įvardijamos dvasinės būsenos. „Aš jaučiu tą skleidimąsi liūdintį“, - teigiama eilėraštyje „Miesto sode“ ir kai kam gali pasirodyti, jog tai pasakotojo būsena, tačiau iš tiesų tik išreiškiama laikinumo, absurdo tema, nes žiedai eilinį kartą „Pražydės ir nuvys“. Pasakotojas išlaiko „poetinę distanciją“, situaciją stebi iš šalies. Eilėraštyje „Bepročio šokis rašoma“:„štai prasideda bepročio šokis“, - sudaroma iliuzija, jog eilėraščio žmogus sėdi nuošalyje ir stebi pasirodymą. Poetas mėgsta žaisti stereotipiniais romantiniais įvaizdžiais ir juos ironizuoti – romantikų mėgstama žydra spalva tampa "mėlynų melodijų melais" (eil."Poetai romantikai"). H.Radausko eilėraščiuose vyrauja poetinės transformacijos principas, kai į eilėraščio erdvę patekę daiktai ar reiškiniai netenka įprastų savybių ir įgauna nebūdingų bruožų, kurie atskleidžia poeto kuriamo pasaulio reikšmes, pavyzdžiui: augalai „atplėšiami“ nuo šaknų ir ima judėti erdvėje, tikrovė „nužudoma“, kad galėtų atgimti naujai kuriamame poetiniame pasaulyje. Todėl gamta neatspindi žmonių nuotaikų, o pati tampa veikėja, kaip jau minėtame eilėraštyje „Miesto sode“ ar „Fontanas“, kuriame „dvi varnos kranksi nežinia kodėl“. H. Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų savita, o ne ką nors kopijuojanti. Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei – visa kūryba tarsi atskira srovė ar įvairių srovių samplaika. Labai taisyklinga, skaidri H.Radausko eilėraščio struktūra: strofų sandara, eilėdara, intonacija – klasikinės poezijos bruožas, bet vaizdo dinamiškumas – modernus (vis dėlto, poetas dažniausiai įvardijamas modernistu). Taigi, galima teigti, jog H. Radauskas vengė jo jaunystės metais dar tebevyravusio Neoromantizmo bruožų, kad pasireikštų kaip originalus kūrėjas, o vėliau tik išlaikė savą eilėraščių stilių. Gamta H.Radausko kūryboje Gamtos temą galima įžvelgti, ko gero, kiekvieno rašytojo darbuose. Tačiau kiekvienas kūrėjas gamtą, jos vaizdus, savo kūryboje pateikia vis kitaip. (beprasmis sakinys čia-rb)Vieni kūrėjai kurdavo gamtos grožį ir taip žadino kūrybines galias, o kiti tokie kaip modernistas Henrikas Radauskas,savo eilėraščiams taikė tapytojišką fono principą. Poeto kūryboje dažnai visumos kontekste staiga blyksteli koks vaizdas arba detalė tokiu ryškumu, tarsi būtų užfiksuota dailininko teptuku, pavyzdžiui eilėraštyje „Begalinis liūdesys“ užfiksuojamas vaizdas: „Ant melsvo fono-žvaigždės blyškios“. Poetas stengiasi vaizduoti gamta pačiomis ryškiausiomis spalvomis, nes gamta poetui yra tikra „ brangakmenių kasyklą“. Žinoma tie brangakmeniai, praktiškai niekam nereikalingi, tačiau žavi mus neišpasakytu grožiu. Pavyzdžiui eilėraštyje „Pirmas ledas“ užfiksuojamas brilijantinis gamtos grožis : „išbarstytos briliantų eilės”, „pabalino beržyno tinklą”. Tai įrodo, jog dažname H.Radausko eilėraštyje peizažas spindi tauriųjų metalų šviesa, žėri brangakmenių spalvomis. Toks gamtos grožio išaukštinimas tik įrodo, jog modernisto H.Radausko kūryboje didžiausia gyvenimo vertybė buvo gamtos grožis. Taigi, modernistas H.Radauskas, kitaip nei kiti rašytojai, gamtą ir jos grožį aukština vaizduodamas ją lyg tapytojo nutapytą paveikslą. Yra klaidų... įterpiniai... Kontekstai  Kultūrinis: gausu graikų, romėnų mitologijos būtybių (Panas, Apolonas, Jupiteris, Orfėjas); literatūros kūrinių personažų (pvz.: Tristanas ir Izolda); kompozitorių (Bachas, Vivaldi, Skarlati); dailininkų (ElGrekas, Dega, Deni); filosofų (Spinoza); pasakų veikėjų (princai, karaliai); svetimų kalbų žodžių (vivace, salto, mortale);  Istorinis: istoriniai įvykiai neminimi, nes poezija „neturi spręsti politinių problemų, ji netarnauja kokiems nors aktualiems visuomeninio gyvenimo tikslams“, išlaikoma „estetinė distancija“; Vadintas „menų alkoholiku“  Literatūrinis: iš Vakarų Europos skverbėsi įvairūs modernieji sąjūdžiai, kurie darė įtaką daugelio poetų kūrybai („miestietiškoji“ poezija). Skelbiamas meno apolitiškumas; dominuoja ne realusis, o pasakiškasis pasaulis; nėra autobiografiškumo bei įprastinių lietuviškų motyvų (kalbama apie miestą, o gamta – tik priemonė atskleisti lyrinio subjekto vidinį pasaulį).  Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių, vokiečių, rusų kalbas ir literatūras. 1936 m. dirbo Klaipėdos radiofone, nuo 1959 m. – Kongreso bibliotekoje Vašingtone, todėl buvo apsiskaitęs ir galėjo panaudoti įvairius kultūrinius motyvus savo eilėraščiuose.  Egzodo autorius: 1944 m. pasitraukė į Vakarus, metus gyveno Berlyne, 1949 m. persikėlė į JAV. emigracijoje daug bendravo su A. Škėma.  1955 m. lietuvos rašytojų draugijos apdovanotas premija už rinkinį „Žiemos daina“, atsiimdamas apdovanojimą, kalboje viešai išdėstė savo nuomonę, jog „poezija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!