Henrikas Radauskas 1910-1970

Henrikas Radauskas 1910-1970 Gyvenimas, kultūrinė aplinka Atotrūkis tarp gyvenimo ir kūrybos Henrikas Radauskas gimė Krokuvoje, per Pirmąjį pasaulinį karą su šeima pasitraukė į Rusiją. 1921 m. grįžo į Lietuvą, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1930-1934 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką, germanistiką ir rusistiką. 1944 m., artė­jant sovietų kariuomenei, pasitraukė iš Lietuvos. Antrojo pasaulinio karo pabaigos sulaukė ir pirmuosius emigracijos metus praleido Vokietijoje. 1949 m. persikėlė į JAV. Čia dešimtį metų gyveno iš rankų darbo: dirbo metalo fabrike, prekių sandėly­je, mažame fabrikėlyje lygino popierines gėles. 1959-1969 m. darbavosi Vašingtono Kongreso bibliotekoje. Bet šie gyvenimo faktai vargu ar padės suprasti Radausko kūrybą. Poetas išgyveno du pasaulinius karus, traukimąsi iš Lietuvos, pirmųjų emigracijos metų sunkumus, o eilėraščiuose šito beveik nejunti. Kaip atsiminimuose rašo poeto draugas Jurgis Blekaitis, „ta galinga grožio nostalgija, ta trapi, bet jokio kalibro sviedinių nesudraskoma, nenuslopinama poetinė muzika ir yra Radausko atkirtis supančiam smurtui ir tamsai“. Santykis su neoromantikais Suprasti kūrybą padeda ne pliki faktai, o Radausko asmenybė. Išoriniams dalykams poetas neteikė didelės reikšmės, buvo linkęs laikytis stebėtojo pozicijos. Menas jį domino kur kas labiau nei gyvenimas. Kaip ir neoromantikai, Radauskas lietuvių poezijoje pasirodė ketvirtame XX a. dešimtmetyje - 1935 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Fontanas“. Juos sieja polinkis kurti pasakišką eilėraščio vaizdą, bet sykiu Radauskas polemizavo su neoromantine poezijos samprata. Neoromantikams rūpėjo pasakos ir tikrovės santykis, asmeninis jausmas ir jo raiška, o Radauskas pirmame rinkinio eilėraštyje tikrovę drąsiai atme­tė: „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ (eil. „Pasaka“). Jo kūryba atsiremia ne į tikrovę, tėvynės gamtą ar asmeninius išgyvenimus, o į meną, mitą, poetinio žodžio gebėjimą tarsi iš nieko sukurti savitą pasaulį: O eilėraštis gimsta - kaip vėjas - iš nieko Ir skambėdamas bėga pusnim neramus, Bet negali daina prasimušti pro sniegą Ir sugrįžta - kaip vėjas - į savo namus. „Žiemos daina“ Todėl pasitraukęs iš tėvynės poetas neišgyveno didesnio kūrybinio lūžio. Išeivijoje jis laikėsi tų pačių kūrybos principų kaip Lietuvoje, rašė tokios pat preciziškos for­mos eilėraščius;. Į jo kūrybą galima žiūrėti kaip į vientisą reiškinį. Išeivijoje Radauskas išleido porą eilėraščių rinkinių. PASAKA Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono, Pro užrakintas geležies duris, Pro šaltą žiburį, beprotiškai geltoną, Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris, Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia, Pro gnomų požemiuose suneštus turtus – Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė, Ir mirga margas spindulių lietus. Septynias mylias žengia vaiko koja. Našlaitės neliečia vilkai pikti. O Eglės broliai dalgiais sukapoja Jos vyrą Žaltį jūros pakrašty. Voras su trupiniu į dangų kelias. Kalba akmuo ir medis nebylys. Ir ieško laimės, ant aklos kumelės Per visą žemę jodamas kvailys. Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą Ant žemės vieškelių, takelių ir takų. Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala, Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu. 1. Kaip suprantate Pasakos ir pasaulio priešpriešą? Kokiais vaizdais ji kuriama? Koks lyrinio subjekto santykis su Pasaka ir su pasauliu? 2. Kokių pasakų siužetai minimi eilėraštyje? 3. Kokia tema sieja pasakų siužetų fragmentus? 4. Eilėraštyje ryškūs poetinio pasakojimo elementai. Aptarkite, kaip plėtojamas šis pasakojimas. Kurią vietą laikytumėte kulminacine? 5. Kokią kūrybos sampratą teigia šis eilėraštis? Poetinio pasaulėvaizdžio bruožai „ Vykstantis“ eilėraštis Vienas pagrindinių H. Radausko kūrybos ypatumų - vadinamoji estetinė distan­cija. Jo eilėraščiuose neatsispindi gyvenimo ar istorijos įvykiai, nekalbama apie as­meninius jausmus, tad beveik nėra ir poezijai įprasto lyrinio subjekto, lyrinio aš. Jį pakeičia pasakotojas, tarsi iš šalies, neretai su ironija stebįs besiplėtojantį siužetą. Kalbėdami apie Radausko poeziją turime pasitelkti prozą apibūdinančius termi­nus - pasak literatūros kritiko Rimvydo Šilbajorio, tai poezija, kuri ne yra, o vyksta. Todėl norint suprasti eilėraštį reikia atkreipti dėmesį, kokia jame klostosi istorija, kas jos veikėjai, - o jie įvairūs, pavyzdžiui, grįžtantis namo girtuoklis, tarnaitė, va­karas, pavasaris. Radausko eilėraščiai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!