H. Radauskas „Ruduo“ ištraukos analizė

Henrikas Radauskas (1910 – 1970) – vienas žymiausių XX a. lietuvių poetų, nuoseklus estetizmo idėjų reiškėjas lietuvių literatūroje. Radausko poezijoje susilieja gamta, menas, mitas. Svarbiausia yra pati kalba, vaizdų, garsų žaismas. Rašytojas atstovavo modernizmo krypčiai. Žymiausi rinkiniai – „Fontanas“ , „Strėlė danguje“ ir „Eilėraščiai“.
Eilėraštis „Ruduo“ pradedas išraiškingai, raudonomis uogomis, kurios pasako, kad gamta yra subrendusi, pasiruošusi atiduoti save. Ruduo metų laikas, kada gamta pasiruošia mirčiai, t.y. žiemai. Tai tam tikras veiksmas, kada viskas aplink keičiasi: krinta lapai, keičiasi oras, žemė. Pirmajame eilėraščio posme panaudota personifikacija vėjo rėkiama debesį leidžia įsivaizduoti, kaip verkiantį žmogų. Rėkiantis debesis sudaro įspūdį, kad pradeda lyti. Kyla vėjas, kuris savo kelyje griauna viską sukeldamas chaosą.
Antrajame posme atsiranda lyrinis subjektas („Ir aš, per mišką... „). Lyrinis subjektas pats veiksme nedalyvauja, yra tik objektyvus stebėtojas iš šalies. Konstatuoja ką mato, kaip viskas aplink keičiasi, deformuojasi. Stebi apsiniaukusį dangų, jau geltonus, vėjo drebinančius lapus. Labai yra palyginami su žiburiu, kurie eilėraštyje įgauna nebūdingų lapams savybių.
Trečiame posme ruduo pradeda šėlti. Vėjas vis stiprėja, siautėja. Degančios šermukšnių kekės, liepsnos – tai vis artėjanti mirtis. Gamta jau yra pasiruošusi. Visa kas gyva sustabarėja,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!