Gyvybingo pasaulio tema lietuvių literatūroje

Ilgus šimtmečius gamta buvo svarbi žmogaus gyvenime. Tačiau Romantizmo epochos laikotarpiu, į gamtą buvo pradėta žvelgti giliau. Šiuo laikmečiu sukurtoje Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ gyvybingas gamtos pasaulis vaizduojamas dvasiškas, nes gamtos ir žmogaus turtingas ryšys sudaro vientisą gyvą pasaulį. Vėliau, Neoromantizmo laikotarpiu rašiusi įžymi lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“ atskleidžia, kad gamta gyva, kai keičiasi žmogaus būsena. Tačiau pastebima ir tai, kad gamta yra dvasinis motinos ir vaikų simbolis.
XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos apysakoje “Sename dvare” gyvybingas gamtos pasaulis vaizduojamas dvasiškai. Ankstyvajai neoromantikų kartai priklausiusiai apysakos rašytojai, ypatingo dvasinio grožio kūrėjai gamta, ypač aplinka kurioje ji užaugo, buvo ta vieta, kuri daugelį metų maitino jos vaizduotę, kultūros sampratą ir dvasines vertybe. Praradus artimuosius, rašytoja troško atsisveikinti su tuo, kas liko praeityje. Bet atsisveikinti ypatingu, tik kūrybai pasiekiamu būdu. Apysakoje „Sename dvare“ vaizduojamas gamtos pasaulis tampa gyvybingas, kai žmogaus dvasios ir gamtos sąlytis išryškina veikėjų būsenas. Apysakoje pagrindinė kūrinio veikėja – mamatė. Mamatė turi pačios rašytojos bruožų – artimos nuotaikos, mintys, aktyvus nacionalinio sąjūdžio rėmimas. Mamatės vardas – Marija – kaip ir rašytojos. Apysakos pasakotoja – aštuntus metus einanti mergaitė Irutė (Irusia). Apysaka pradedama lyriniu fragmentu, kuriame jutiminis įspūdis – regimas rožių vaizdas, jų kvapas, prisilietimas – pasakotojai sužadina ryškų, intensyvų motinos prisiminimą. Dukra, jau po daugelio metų, glaudžianti kaktą prie baltų rožių, primenančių švelnias motinas rankas. Ši atsivėrusi akimirka grąžina į vaikystę – į „aukso sapno“ laiką, į „prarastąjį laiką“. Intensyviai išgyvenama tai, ko jau nebėra – išardytas namų lizdas, prarastas „senas dvaras“, mirę broliai, mirusi motina. Tik tuos, kurių jau nebėra, galima mylėti taip atsidavusiai, be jokio šešėlio, bendrauti su jais vien sielos galiomis, mistiškai. Į tą netekties lauką įeina ir „seno dvaro medinis rūmas“, ir „didelis miegūstas tvenkinys paslaptingomis gelmėmis“, ir „įsigiedojęs įsikvepėjęs, įsisvajojęs sodnas“, ir baltos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!