Graikų mitų herojai šiuolaikinėje literatūroje

Tema.
Graikų mitų herojai šiuolaikinėje literatūroje.
Pagrindinė mintis.
Graikų mitų herojai šiuolaikinėje poezijoje artimesni paprastam žmogui.
Galimos problemos.
Rašymo tikslas.
Atskleisti šiuolaikinių poetų požiūrį į graikų mitų herojus.
Adresatas.
Mokytoja ir bendraklasiai.
Rašymo etapas (galutinis variantas - švarraštis).
Įžanga.
Mitai – kolektyvinis liaudies vaizduotės kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė. Jie akivaizdžiai yra išlaikę populiarumą iki pat šių dienų. Tam daug įtakos turi pasakojimų prasmingumas ir skelbiama išmintis. Visiems žinomi garsiausi, narsiausi ir ryškiausi tų mitų herojai: Prometėjas, Odisėjas, Sizifas. Neretai jų paveikslai šiandieninėje literatūroje naujai interpretuojami. Savo kalboje noriu aptarti, kaip šiuolaikinėje, t. y. XX a., lietuvių literatūroje, tiksliau poezijoje, vaizduojami paminėtieji mitų herojai. Remsiuosi K.Bradūno, V. Mykolaičio – Putino ir J. Degutytės eilėraščiais
Dėstymas (faktai ir argumentai, vertinimas)
Šiuolaikinėje literatūroje garsus graikų mitų herojus Odisėjas yra vaizduojamas, kaip garbingas ir narsus karys. Homero kūrinyje pasakojama Odisėjo istorija parodo jo, kaip kario, drąsumą, išradingumą, narsumą, nuoseklumą ilgoje kelionėje. XX a. lietuvių poetas bei publicistas Kazys Bradūnas parašė eilėraštį „Odisėjas buvo nekantrus“.Verta paminėti, jog pats poetas buvo emigrantas praleidęs daug metų svetur. Vien eilėraščio pavadinimas yra nuoroda į graikų mitų herojaus paveikslo interpretaciją, tačiau šalia Odisėjo išryškėja ir paties poeto, gyvenusio išeivijoje, kančios, jos lyginamos su Odisėjo gyvenimu. Pirmiausia eilėraštyje Bradūnas perteikia mintis apie tėviškės ilgesį, o vėliau pradeda kalbėti apie ilgą laiką be jos. Tiek Odisėjas, tiek lyrinis subjektas be tėvynės praleido ilgą laiką. Vėliau akcentuojama, kad Odisėjas be tėvynės buvo dvidešimt metų, o pasak lyrinio subjekto, jam be tėvynės „eina trisdešimt treji“. Dar vėliau kalbama apie tai, kad Odisėjas vis tik anksčiau ar vėliau tėvynę išvysta per rūką, o lyrinis subjektas teigia matantis tėvynę tik sapnuose. Paskutiniame posme akcentuojamas Odisėjo noras atkeršyti. Lyriniam subjektui irgi tai turėtų rūpėti, tačiau jis ima kalbėti apie tai, kad keršyti jis nenori, tarsi nebūtų prasmės. Tad toks Bradūno eilėraščio lyrinio subjekto sugretinimas su Odisėju parodo, kad vis tik Bradūnas Odisėją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!